Vadinamieji „parketiniai“ visureigiai, arba krosoveriai, yra ganėtinai naujas išradimas automobilių rinkoje. Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje atsiradę pirmieji modeliai ledus laužė sunkiai. Daliai žmonių sunku suvokti tokių automobilių privalumus, kita dalis jau nesupranta, kaip galima pirkti tradicinį hečbeką ar universalą.
Kas yra „parketinis“ visureigis ir kodėl jis atsirado?
Prieš 4-5 dešimtmečius keliuose dominavo sedanai, hečbekai ir universalai. Vieną kitą pikapą buvo galima išvysti prie fermų ir statybų aikštelių. Situacija pasikeitė kardinaliai, ir šiandien krosoveriai užima didelę dalį rinkos. Visureigių ištakos siekia Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo sukonstruotas „Willys Jeep“, kuris vėliau patobulintas ir pritaikytas visuomeniniam eismui. Šis modelis netruko išpopuliarėti, todėl jo pavyzdžiu pasekė ir britai, gana greitai pristatę „Land Rover Defender“ - praktiškesnį modelį, kurį ūkininkai ir darbininkai galėjo lengviau pritaikyti savo reikmėms. 1951-aisiais, vykstant Korėjos karui, kilo tvirtų, patikimų ir efektyvių transporto priemonių poreikis, galiausiai lėmęs legendinio „Toyota Land Cruiser“ atsiradimą.
Vis dėlto esminis lūžis visureigių ir pikapų istorijoje įvyko praėjusio amžiaus pabaigoje. Žmonės pastebėjo, kad visureigiai turėjo viską, ko reikia - autobusiuko praktiškumą, prabangaus sedano patogumą ir bekelės sunkvežimio galimybes. Atrodė, kad viskas buvo idealu, nepaisant net didokos kainos. Vyšnia ant torto - aukštesnė sėdėjimo padėtis ir garantuotas saugumo jausmas. Kadangi vis daugiau žmonių pradėjo rinktis šio tipo automobilius, gamintojai vienas po kito pristatė naujus lengvuosius sunkvežimius ir visureigius. Puikūs to pavyzdžiai - 1997-ųjų „Mercedes-Benz“ ML klasė, 1999-ųjų BMW X5 ir 1998-ųjų „Cadillac Escalade“. Tokių galingų ir tvirtų automobilių paklausa augo kaip ant mielių, o gamintojai rado ir kitų jų gamybos privalumų - visureigiai kainuoja gerokai brangiau, brangesnis ir jų aptarnavimas. Tokią situaciją geriausiai atspindi BMW atvejis - iki 90-ųjų kompanija negamino nė vieno visureigio, o dabar siūlo net 11 modelių.
Auganti rinkos dalis
Pardavimo masto augimas ir pelnas yra svarbiausi motyvai, dėl kurių sportinių modelių gamintojai žengia į SUV klasės visureigių teritoriją. Neseniai „parketinį“ SUV, pavadintą „Levante“, pristatė „Maserati“ kompanija. Tad galima tik spėti, kad po metų kitų serijinei gamybai „pribręs“ ir kitas „Volkswagen“ priklausantis gamintojas - „Lamborghini“, dar 2012 metais Pekino autosalone pristačiusi koncepcinį modelį „Urus“.
2015 metais, palyginti su užpernai, SUV klasės modelių pardavimas Europoje išaugo net 22 proc. - iki 3,05 mln. egzempliorių. Šiuo metu krosoveriai užima 22 proc. Europos keleivinių automobilių rinkos (2014 m. - 20 proc., 2013 m. - 17 proc.). Visame pasaulyje tokių automobilių pernai parduota 13,7 mln., arba 8,1 proc. 2014-aisiais vidutinio dydžio krosoverių (RAV4, CRV, „Qashqai“, „Forester“ ir kt.) populiarumas Europoje augo 21 proc., pernai - 13 proc. 2016-aisiais prognozuojamas augimas taip pat viršija 10 proc. Jau ir Europoje 49 % naujų parduodamų automobilių 2022 m. sudarė visureigiai ir krosoveriai - nuo 2011-ųjų šis skaičius paaugo net 35 %.
Lietuvoje naujų automobilių lengvųjų automobilių pardavimai, lyginant 2015 ir 2017 m., išaugo 49 proc. - nuo 19 441 iki 29 044 vnt. Tuo tarpu SUV modelių pardavimai didėjo dar sparčiau - net 71 proc. (5 591 - 2015 m. ir 9 554 - 2017 m.). JAV šiandien 80 % parduodamų automobilių yra visureigiai ir pikapai. 1975 metais daugiau nei 75 % pagamintų transporto priemonių buvo sedanai ir universalai, o 2022 metais 63 % visų naujų transporto priemonių buvo mažieji sunkvežimiai.
Parketinių visureigių privalumai
Vairuotojai mėgsta hečbekus (dėl manevringumo), aukštą sėdėjimo poziciją (dėl didesnio matomumo), erdvų saloną ir nedidelę kainą. Prieš dvidešimt metų tris iš keturių savybių suderinti buvo įmanoma, tačiau visiems jiems kažko trūkdavo. Būtent „Nissan Qashqai“ nebūtų nuodėmė vadinti pirmuoju, suderinusiu visas keturias savybes. Jo kaina yra kaip „Volkswagen Golf“, tačiau sėdėjimo pozicija - gerokai aukštesnė.
„Noriu geresnio matomumo ir didesnio saugumo“ - įprastai būtent taip visureigių pasirinkimą motyvuoja jų vairuotojai. Šiuolaikinis visureigis yra labai universalus automobilis, tinkamas įvairiausioms gyvenimo sąlygoms. Būtent galimybė jį pritaikyti tiek kasdieniam maršrutui namai-darbas-namai, tiek savaitgalio išvykoms yra jų populiarumo receptas.
„Mūsų tauta išsiveržė į priekį pagal aktyvų gyvenimo būdą: kas jodinėja, kas motociklu važinėja. Anksčiau viskas buvo labai sunkiai prieinama ar netgi draudžiama, o dabar šalis, sakykime, kiek prakuto. Todėl žmonėms prireikė didesnio pravažumo automobilio - juo patogiau ir priekabą tempti, ir į bagažinę ką nors didesnio įdėti ar ant stogo lentą gabenti. Tuo pačiu - ir privažiuoti arčiau ežero ar kitos sunkiau pasiekiamos vietos“, - teigia visureigių specialistas Audrius Sutkus.
Turėti skirtingus automobilius kiekvienai progai nėra labai patogu, o visureigis geriausiai suderina įvairiausius poreikius. Pasak A. Sutkaus, šiuolaikiniai kompaktiški visureigiai manevringumu, ratų pasukimo laipsniu ar kėbulo išmatavimais nelabai skiriasi nuo hečbekų ar universalų, tad komfortas miesto sąlygomis nenukenčia. Netgi priešingai - aukštesnė sėdėjimo pozicija visureigyje daugeliui yra patogesnė.
Prošvaisa ir elektroninė visų varančiųjų ratų sistema
SUV automobilio prošvaisa yra didesnė nei kito lengvojo automobilio, tad juo drąsiau galima važiuoti prastu keliu ar per dideles provėžas. Daugelis jų turi ir keturių varančių ratų (AWD) transmisijas. Pasak A. Sutkaus, didesnis skaičius varomų ratų užtikrina didesnį stabilumą žvyrkelyje ar pažliugusiame kelyje.
Daugelio šiuolaikinių visureigių AWD sistemos yra valdomos elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, tokią pavarą turintis visureigis paprastai yra varomas priekiniais ratais, o bent kuriam iš jų praslydus, akimirksniu prisijungia ir galiniai. „Tokios elektroninės sistemos yra tarsi mobilus telefonas: nežinai, kada jis atsinaujina, kada kokią programą įjungia ir t. t. Tai čia irgi taip pat - keturi varomi ratai įsijungia tada, kai reikia, o vairuotojui apie tai galvoti nebūtina“, - sako A. Sutkus.
Tokia sistema turi ir kitą privalumą: važiuojant sauso asfalto danga, mieste ar greitkelyje, keturių varomų ratų poreikio nėra, o dviem ratais varomas automobilis - ekonomiškesnis. Gamintojai padarė išvadas - klientams didelis pravažumas reikalingas retai, geriau palėtintos pavaros sistemą kontroliuoti elektroniniu būdu ir sutaupyti nemažai degalų. Analogiškai pasielgta ir su keturių varančių ratų (AWD) sistema.
Kai kurie 2WD pavarą turintys automobiliai pasižymi išskirtiniu praktiškumu, kurį užtikrina pažangios elektroninės sistemos:
- Sniego (angl. „Snow“) režimas užtikrina minimalų ratų buksavimą, taip padangos aplimpa sniegu ir automobilis lengviau juda į priekį slidžiu paviršiumi.
- Purvo (angl. „Mud“) režimas veikia priešingai - leidžia ratams buksuoti, kad būtų greičiau ištaškytas padangų protektoriaus tarpuose susikaupęs purvas.
Parketiniai visureigiai vs. „Tikrieji“ visureigiai
Reikėtų įsiminti, kad krosoveris yra labiau hečbekas nei visureigis. Jo pravažumas kur kas artimesnis tam pačiam „Volkswagen Golf“ nei „Toyota Land Cruiser“. Esminis dalykas vertinant pravažumą yra prošvaisos dydis ir varomų ratų kiekis, o daugelio krosoverio prošvaisa siekia 16-18 cm, kai paprastų sedanų - 13-16 cm. Dėl to joks „Qashqai“, „Honda CRV“ ar „Toyota RAV4“ nebus geras automobilis bekelėje. Ar jūs vis dėlto įsivaizduojate „Bentley Bentayga“, iki pusės panirusią purve pavasariniame Vaineikių miško kelyje? Tada sveikiname - jūs turite neribotą fantaziją.
Žinoma, vadinamojo „tikro“ visureigio sąvoka šiuo metu taip pat pakitusi. „Tikras“ visureigis turi ne tik aukštą prošvaisą, keturis varančiuosius ratus, bet ir rėminės konstrukcijos kėbulą, tačiau šiandien tokių - mažuma. Tokie likę iš esmės tik pikapai kaip „Nissan Navara“, „Ford Ranger“ ir pan. „Audi“, BMW ar „Land Rover“ visureigiai pamažu tolsta nuo bekelės ir tampa vis labiau civilizuoti. Atsakant į klausimą, galima atsakyti, jog taip: vadinamasis „parketinis visureigis“, „parketnikas“, krosoveris ir t.t., turi tikrojo visureigio genų, tačiau itin nedaug.
Gebėjimų išbandymas bekelėje
Nepaisant „parketinių“ visureigių orientacijos į asfaltuotus kelius, kai kurie gamintojai ir renginių organizatoriai mėgsta išbandyti jų ribas. Klinčių karjeras dalyvius pasitiko nežemiško grožio vaizdais, giliais monstriškų kasimo mašinų išraustais kanjonais bei keliais, kuriais paprastai važinėja tik 50 tonų klinčių krovinį vežiojantys „Belaz“ sunkvežimiai. Purvo vonioms buvo pasiruošę ne tik tikrieji bekelės karaliai „Toyota Land Cruiser“ ir „Jeep Grand Cherokee“, bet ir tokie asfalto vaikai kaip „Renault Captur“, „Peugeot 2008“ ar netgi sportiškasis „Nissan Juke Nismo“. Klinčių purvo voniose lyg šernai kartu su kitais pliuškenosi ir miesto visureigiai „Hyundai ix35“, „Toyota RAV4“, ir galingasis „BMW X5 M50d“. Nepaisant Marso paviršių primenančių vietovių, nė vienam bandymuose dalyvavusiam automobiliui neprireikė vilkiko pagalbos.
Tačiau atėjus didžiausiam išbandymų metui ir privažiavus tikrąją bekelę, kurioje treniruojasi visureigių sporto entuziastai, iššūkį motulei gamtai metė tik „Toyota Land Cruiser“, „Jeep Grand Cherokee“ ir „Subaru Forester“.
Parketinių visureigių trūkumai ir rizikos
Didesni automobiliai gali sudaryti įspūdį, kad vairuoji tanką - tik ypač erdvų, pilną nematomų saugumo sistemų ir pasižymintį puikiu pravažumu bekelėje. Vis dėlto, nusiėmus rožinius akinius, matyti, kad visureigiai, krosoveriai ir pikapai turi ir esminių trūkumų. Didesni šansai verstis, mirtinai pavojingos aklosios zonos ir aukšta mirtingumo statistika - tai tik keletas iš daugelio pavojų, apie kuriuos dažnas visureigio vairuotojas nė nesusimąsto. Atidžiau pažvelkime į ypač išpopuliarėjusį šių didelių automobilių tipą ir pabandykime atsakyti į klausimą - ar tikrai visureigiai tokie geri?
Valdomumas ir apsivertimo rizika
Daugelis visureigių pirkėjų ir savininkų mano, kad tokie automobiliai turi tik privalumų - yra patogesni, praktiškesni ir saugesni nei kitos transporto priemonės. Nors kai kuriais atvejais visureigiai gali būti saugesni, tai ne viskas. Kadangi jie yra gerokai didesni ir sunkesni (vidutiniškai apie 40 % sunkesni už įprastus automobilius), jų valdomumas ir stabdymo atstumas - ganėtinai prasti. Vienas didžiausių pavojų vairuojant visureigį - aukšta apsivertimo rizika. Jų svorio centras yra gerokai aukščiau nei įprastų automobilių, todėl didelė tikimybė, kad slystant arba susidūrus su kliūtimi visureigis apsivers. Iš tikrųjų, daugiau nei 90 % visų visureigių apsivertimo atvejų įvyksta net nesusidūrus su kitu automobiliu - tai reiškia, kad incidentai nutinka bandant išvengti susidūrimo su netikėtai į kelią išbėgusiais gyvūnais arba praradus kontrolę dėl itin prastų eismo sąlygų.
Apribotas matomumas ir aklosios zonos
Geresnis matomumas, kurį visureigių vairuotojai visuomet giria, mat „gali matyti toliau ir aukščiau“, yra tik mitas. Matymas tolyn nėra toks pranašesnis, ypač kai vaizdą užstoja kiti dideli automobiliai. Aukšta sėdėjimo pozicija ir dideli transporto priemonės matmenys gerokai apriboja matomumą automobilio priekyje. Keletas portalų atliko įdomų testą, tiriantį, kiek vaikų galėtų susėsti eilute priešais visureigį, kol vairuotojas juos išvys. Rezultatai kraupūs - tik 9-as vaikas buvo matomas. Tūkstančiai vaikų kasmet sužalojami tokiuose eismo įvykiuose, ir daugelis jų įvyksta būtent todėl, kad dėl gerokai per didelių visureigių variklių dangčių tėvai negali matyti kieme žaidžiančių vaikų.
Pavojingos vietos susidūrimo metu
Kita reikšminga visureigių bėda - aukštai montuojamas buferis. Kadangi jie yra aukščiau nei įprastų automobilių, susidūrimo metu patiriama nevienoda žala - nors nemažai vairuotojų visureigius renkasi ir dėl to, kad nebūtų tiesiog šluote nušluoti keliuose dar didesnių už juos transporto priemonių. Daugybę metų visureigių buferio aukštis neturėjo atitikti jokių standartų, tačiau šiandien situacija kiek pasitaisė. Priekiniai didžiausių visureigių buferiai negali būti aukščiau nei 70 cm nuo žemės - tai yra daugmaž 15 cm aukščiau nei leistina įprastiems automobiliams. Svarbu paminėti, kad tai yra maksimalus leistinas aukštis, todėl realybėje aukščiai gali gerokai skirtis, taip vis tiek sukurdami nevienodus susidūrimo taškus.
Dėl aukštesnių ir didesnių susidūrimo taškų pėstiesiems, partrenktiems visureigio, rizika žūti yra 2-3 kartus didesnė nei susidūrus su įprastu automobiliu. Dėl gerokai aukštesnės visureigių priekinės dalies pėstieji žymiai dažniau patiria mirtinus sužalojimus arba yra nusviedžiami po automobiliu.
Eksploatacijos ir išlaikymo kaštai
Nepaisant reklamų ir savininkų pagyrų, daugelis pikapų, krosoverių ir visureigių tiesiog yra beprasmiai. Jie geba beveik tą patį, ką ir įprasti universalai ar autobusiukai, tačiau patiriant žymiai daugiau išlaidų ir turint prastesnį valdomumą. Daugelis visureigių yra lėtesni už kitus automobilius, sunaudoja kone dvigubai daugiau degalų, jų išlaikymas gerokai brangesnis, jie sunkiai įveikia bekelę ir nėra labai praktiški.
Visureigių remonto darbai, kaip ir kiti išlaikymo kaštai, yra žymiai didesni nei kitų automobilių. Pvz., vidutiniškai „Ford“ F serijos pikapų remontas po avarijų kainuoja 9 320 Eur, o „Ford Fusion“ (vidutinio dydžio sedano) - 4 520 Eur, kompaktinės klasės „Honda Civic“ - 3 047 Eur, o kompaktiško krosoverio „Honda CR-V“ - 6 127 Eur. Nors, kaip ir visur, pasitaiko išimčių, išlaidos darbui ir detalėms yra didesnės dėl sunkesnių ir sudėtingesnių konstrukcijų. Be to, visureigių draudimas yra brangesnis.
Greitas nuvertėjimas
Kadangi visureigių gamyba yra brangesnė, o paklausa nemažėja, jų išliekamoji vertė dažniausiai lieka didesnė už įprastų automobilių. Visureigių ir krosoverių priežiūra yra sudėtingesnė ir brangesnė, o po kelerių eksploatavimo metų problemų pradeda kilti vis daugiau, todėl išliekamoji vertė smarkiai krinta. Kartu su pardavimų augimu, stiprėja ir išliekamoji tokio tipo automobilių vertė, tad prieš mąstydami apie naują universalą ar hečbeką, išbandykite bent vieną krosoverį.
Kokia visureigių ir krosoverių įtaka kasdieniam gyvenimui ir aplinkai?
Vairuotojai neretai skundžiasi, kad keliai yra per siauri, dviratininkai užima per daug vietos, per mažai stovėjimo vietų. Nors dažnas galvoja, kad dėl to kalta valdžia, tinkamai nepasirengusi vis augančiam automobilių, dalyvaujančių eisme, skaičiui, nemažai problemų vis dėlto kyla dėl to, kad kai kurie automobiliai yra žymiai didesni nei turėtų būti. Štai pasikeitimai, kuriuos lėmė išaugęs visureigių populiarumas:
- Didesnis degalų sunaudojimas;
- Visureigiams reikia daugiau padangų ir atsarginių dalių;
- Visureigiai yra antras didžiausias veiksnys, prisidedantis prie pasaulinės taršos;
- Matomumas keliuose yra blogesnis dėl eisme dalyvaujančių didelių automobilių;
- Keliuose ir stovėjimo vietose telpa mažiau automobilių;
- Visureigių draudimas yra brangesnis.
Didesni automobiliai taip pat pakeičia žiūrėjimo perspektyvą. Visureigių vairuotojai mėgsta galvoti, kad jie yra tarsi nepažeidžiamoje kapsulėje, todėl yra labiau linkę rizikuoti ir atsisakyti įprastinių atsargumo priemonių. Nors įprastų automobilių stabdymo kelias yra gerokai trumpesnis, daugelis vis dar renkasi visureigius motyvuodami tuo, kad kai kurių incidentų neįmanoma išvengti, todėl jie nori bent jau būti saugūs. Tačiau tiesa yra kitokia - daugybė avarijų nutinka būtent dėl to, kad visureigiai nėra saugūs.
Be to, nepaisant automobilių gamintojų pastangų naudoti ekologiškesnes ir lengvesnes medžiagas, taip mažiau teršiant gamtą, vidutinis automobilio svoris per pastarąjį dešimtmetį padidėjo maždaug 100 kg, daugiausia dėl išaugusios visureigių gamybos.
Artėjanti transporto priemonių elektrifikacija ir visureigiai
Visuomenėje siekiama atsisakyti iškastinio kuro naudojimo ir pereiti prie elektros, tačiau sunku atsisakyti troškimo sėdėti prie galingo automobilio vairo. Pagrindinė elektromobilių problema - ribotas nuvažiuojamas atstumas ir brangios baterijos. Visureigiams reikia dar galingesnių variklių ir daugiau ličio jonų baterijų, kad būtų galima nuvažiuoti patenkinamą atstumą. Taip pat jiems reikia geresnių stabdžių, stipresnės važiuoklės ir kitų patobulinimų, kurie lemia didžiulę kainą ir masę.
Pvz., „Mercedes-Benz EQS“, „Ford F-150 Lightning Extended-Range“ ir keletas kitų elektrinių visureigių modelių sveria beveik 3 tonas ir naudoja dvigubai didesnes baterijas nei įprastos.
Tikroji visureigių pirkimo priežastis
Galima galvoti, kad turint visureigį nereikės jaudintis dėl jokių gamtos išdaigų. Visgi daugelis ūkininkų ar statybos sektoriaus darbuotojų nenaudoja sportinių visureigių ar pikapų vien dėl to, kad jie yra pernelyg brangūs, sunaudoja per daug degalų ir nėra skirti darbui.
Mūsų protus stipriai veikia ilgametės automobilių gamintojų marketingo strategijos, esą visureigiai padeda ištrūkti iš nuobodžios kasdienybės ir leidžia jaustis saugiau. Verta atkreipti dėmesį, kokius pavadinimus visureigių gamintojai suteikia savo modeliams: „Explorer“, „Navigator“, „Pathfinder“, „Renegade“, „Escape“ ir pan. Tokie keliavimą ir atradimus reiškiantys pavadinimai visgi yra šiek tiek ironiški turint omenyje, kad didžioji dalis šių automobilių kasdien važinės miesto keliais ir stovės kamščiuose.
Prieš perkant visureigį svarbu savęs paklausti - ar man tikrai reikia tokio automobilio, ar man tik patinka mintis apie jo turėjimą. Visgi spręsti, ar apsimoka įsigyti visureigį, reikėtų pagal savo poreikius, todėl svarbu susidėlioti prioritetus ir vengti impulsyvių pirkimų.
tags: #parketiniai #visureigiai #pikciau