Tyrimai, nagrinėjantys pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui, atskleidžia sudėtingus ir nevienareikšmius ryšius, veikiančius per įvairius transmisijos kanalus. Siekiama išanalizuoti teorines interpretacijas ir empiriškai įvertinti pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui skirtingose šalių grupėse.
Tyrimo problema ir uždaviniai
Pagrindinė tyrimo problema formuluojama klausimais: koks yra pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui ir kaip įvertinti šį poveikį? Tyrimo objektas yra pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui.
Siekiant atsakyti į iškeltus klausimus, keliami šie uždaviniai:
- Teoriškai pagrįsti pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui transmisijos kanalus.
- Empiriškai patikrinti siūlomus modelius ES šalyse, išskirtose į grupes pagal pajamų nelygybės lygį ir pajamų vienam gyventojui lygį.
Teorinės interpretacijos ir analizė
Pajamų nelygybės samprata ir teorijos
Pirmoje straipsnio dalyje aptariamas pajamų nelygybės reiškinio turinys, samprata ir jos matavimo diskusiniai klausimai. Apibendrinamos pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui teorijos. Taip pat atliekama kitų autorių, nagrinėjusių pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui, empirinių tyrimų analizė.
Transmisijos kanalai
Literatūros analizė leidžia teoriškai pagrįsti įvairius transmisijos kanalus, per kuriuos pajamų nelygybė veikia ekonomikos augimą. Šie kanalai apima:
- Taupymo kanalas: per kurį pajamų pasiskirstymas veikia bendrą taupymą ir investicijas.
- Kreditų rinkos netobulumo kanalas: nelygybė gali riboti prieigą prie kapitalo mažas pajamas gaunantiems asmenims, slopindama investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir verslą.
- Socialinių politinių neramumų kanalas: didelė nelygybė gali sukelti socialinę įtampą, politinį nestabilumą ir nepalankią verslo aplinką.
- Fiskalinės politikos kanalas: per kurį vyriausybės mokesčių ir perskirstymo politika gali švelninti arba, atvirkščiai, stiprinti nelygybės poveikį ekonomikai.
Metodika ir empirinis tyrimas
Vertinimo modeliai ir kintamieji
Antroje straipsnio dalyje sukuriami pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimo modeliai ir pagrindžiama vertinimo metodika. Aptariami empiriniame tyrime naudojami kintamieji, kurie leidžia išmatuoti ir analizuoti nagrinėjamus ryšius.
Tyrimo duomenys ir metodai
Tyrimo rezultatai pagrįsti 28 ES šalių 1995-2014 m. laikotarpio paneliniais duomenimis. Kai kuriuose tyrimuose taip pat buvo vertinamas poveikis darniam ekonomikos augimui, naudojant integruotą darnaus vystymosi indeksą (IDVI) ES-25 šalyse 2005-2012 m.
Taikyti šie tyrimo metodai:
- Mokslinės literatūros analizė, apibendrinimas, palyginimas ir grupavimas, siekiant apibrėžti pajamų nelygybės sampratą ir veiksnius.
- Modeliavimo metodas, kuriant vertinimo modelius.
- Statistinių duomenų analizė, grupavimas, lyginamoji analizė ir grafinis duomenų vaizdavimas.
- Koreliacinė ir regresinė panelinių duomenų analizė.
- Poveikiui įvertinti taikytas mažiausiųjų kvadratų metodas (MK Metodas).
- Atsižvelgiant į modelių klaidų heteroskedastiškumą, ekonometrinių modelių vertės apskaičiuotos naudojant robustines standartines klaidas (HAC).
- Ekonometrinės analizės metu duomenys logaritmuoti, diferencijuoti ir skaičiuota kintamųjų sąveika.
Empiriniai rezultatai ir išvados
Trečioje straipsnio dalyje nustatyta, kad didėjanti pajamų nelygybė daro nevienareikšmį poveikį ekonomikos augimui, veikiant skirtingais transmisijos kanalais.
Identifikuota, kad pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui priklauso nuo:
- Šalies pajamų nelygybės lygio.
- Šalies išsivystymo lygio.
Atlikus tyrimą ES šalyse, nustatyta, kad:
- Pajamų nelygybė skatino ekonomikos augimą šalių grupėse, kurios pasižymėjo aukštesniu pajamų nelygybės lygiu ir aukštesniu šalies išsivystymo lygiu. Kai kuriuose tyrimuose pažymėta, kad tai galioja ir šalių grupėms su aukštesniu pajamų nelygybės lygiu ir skirtingu šalies išsivystymo lygiu.
- Kitose šalių grupėse, kurios išsiskyrė žemesniu pajamų nelygybės lygiu ir skirtingu šalies išsivystymo lygiu, pajamų nelygybė lėtino ekonomikos augimą.
Tyrimas, atliktas naudojant integruotą darnaus vystymosi indeksą (IDVI), atskleidė, kad pirmojo klasterio šalių grupėje buvo didžiausia pajamų nelygybės vertė ir mažiausia BVP vienam gyventojui vertė. Šie rezultatai patvirtina kompleksišką ir kontekstą priklausomą pajamų nelygybės poveikį ekonomikos raidai.
tags: #pajamu #nelygybes #poveikis #ekonomikos #augimui #transmisijos