„Vairas“ yra brandaus amžiaus kolektyvas ir viena seniausių grupių Lietuvoje. Oficialia grupės susikūrimo data laikoma 1960 m. kovo 8 d.
Ištakos ir branda
Iš pradžių tai buvo saviveiklinis Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ darbuotojų ansamblis, kuris pasivadino gamyklos vardu. Pirmuosius du dešimtmečius kolektyvas koncertuodavo gamyklos šventėse, draugų ir giminių susiėjimuose.
Nuo 1982 m. kovo 16 d. grupei vadovauti ėmėsi Vytautas Katilius, vadovavęs jai iki 1991 m. Tuomet grupė „VAIRAS“ įžengė į profesionalią sceną ir greitai tapo žinoma visoje šalyje. Tokios sėkmės ir populiarumo muzikantai nesitikėjo, nes jiems visiems grojimas buvo viso labo mėgstamas užsiėmimas po darbo.
Kelias į profesionalią sceną ir tarptautinis pripažinimas
Jau 1983 m. grupė pasiruošė ir dalyvavo Šiaulių miesto estradinių ansamblių apžiūroje, kurioje laimėjo 1-ąją vietą. 1984 m. žiūrovų prizas buvo iškovotas Kišiniove (Moldavija), dalyvaujant Centrinės televizijos 4-ajame jaunųjų atlikėjų konkurse „Su daina per gyvenimą“.
1985 m. grupė laimėjo kelialapį į Maskvą, į XII pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį. Nuo 1987 m. iki 1990 m. „Vairas“ intensyviai koncertavo tuometinėje TSRS. Dirbdami Alos Pugačiovos teatre, jie apkeliavo daugelį Rusijos miestų, nuo tolimojo Magadano iki šaltojo Murmansko.
Kūrybos atgimimas ir naujas skambesys
Nuo 1993 m. grupė tęsė aktyvią veiklą. 1994 m. birželio 18 d., dalyvaudama festivalyje „Nida 94“, „VAIRAS“ kartu su Veronika Povilioniene atliko „Ūdrio ariją“ iš A. Klovos operos „Pilėnai“. Kitais metais, 1995 m. festivalyje „Nida 95“, „VAIRAS“ ir Veronika Povilionienė atliko lietuvių liaudies dainą „Avižėlė“, kurią aranžavo pati grupė.
Nuo 1996 m. iki 2000 m. su neapsakoma energija grupė prisikėlė naujam gyvenimui. Tais pačiais metais buvo išleistas albumas „Karaliai be karūnų / 2000-ųjų kolekcija“, kuriame skambėjo senos, neredaguotos, originalios ankstesniųjų veiklos metų „VAIRO“ dainos.
Nuo 2003 m., o ypač nuo tų metų kovo 9 d., „VAIRAS“ jau buvo toks, kokį jį matome šiandien: žvalus, energingas ir pasiruošęs džiuginti savo klausytojus naujomis dainomis. 2010 metais buvo sukurtas jubiliejinis albumas „VAIRAS 50“. Albumo pristatymas buvo numatytas 2010 m. kovo mėnesį, tačiau vasario mėnesį, dėl pagrindinio vokalisto Edmondo Čivinsko netekties, pristatymas buvo atidėtas vėlesniam laikui. Nuo 2010 m. kovo mėnesio grupė „Vairas“ išlaiko aktyvią koncertinę veiklą, kuri neleidžia jai atitolti nuo klausytojo.
Grupės filosofija ir santykis su publika
Kolektyvas kone nuo pirmųjų egzistavimo dienų laikosi principo, kad dainos neturėtų būti pernelyg sudėtingos, tačiau būtinai - nebanalios ir atliekamos nuoširdžiai. Grupės buvęs vokalistas Edmondas Čivinskas yra teigęs, kad „kiekvienas įrašas brangus“.
Grupės vokalistas Rolandas Janušas pasakojo apie balansą tarp senų ir naujų dainų repertuare: „Galbūt jau esame nuo kai kurių senesnių dainų šiek tiek pavargę. Tačiau jų reikia klausytojams. Kartą nesugrojome „Riešutų žydėjimo“, nors nebuvome nušvilpti, tačiau žmonės po koncerto užsiminė taip ir neišgirdę vienos laukiamos dainos. Nuo to laiko stengiamės atlikti viską, dėl ko mus publika myli, o naujas dainas, kurios, mano galva, tikrai ne prastesnės, koncertuose grojame paeiliui su senomis. Esu tikras, kad ir iš dabartinio albumo po kiek laiko atsiras vadinamųjų šlagerių. Tiesiog dainai reikia subręsti. Kaip ir vynui.“
Kaip ir daugelio muzikantų, kūrybinis procesas grupėje vyksta visur: kelyje, namuose, einant gatve. Tik vėliau viskas „šlifuojama“ studijoje ir koncertuose.
Asmenybės, formavusios „Vairo“ veidą
Edmondas Čivinskas - vokalistas, kurio meilė muzikai nulėmė jo gyvenimo kelią. Nors anksčiau dirbo tekintoju ir šaltkalviu-elektriku, dainininko karjera atrodė nesuderinama, tačiau tapo jo pašaukimu. Edmondas taip pat žavėjosi fotografijos menu ir mielai fotografuodavo.
Kitas svarbus grupės narys yra **Rolandas**, apibūdinamas kaip žmogus, turintis išlavintą humoro jausmą ir nenumaldomą aistrą būgnams. Apie jį galima rašyti knygas - jis sugeba kurti dainas, jas atlikti, dirbti mokytoju, studijuoti mokslus, dresiruoti kalaitę Roną, pastatyti namą ir auginti nuostabią dukrą. Pravardė „indėnas“ atsirado ne dėl tautybės, o dėl jo ramaus būdo ir taiklių, retų žodžių. Rolandas paminėjo, kad jam liūdna, jei per metus nepakeičia bent vieno būgnų komplekto, kas akivaizdžiai rodo jo atsidavimą būgnams.
Įrašinėjimo metu yra įvykę įvairių netikėtumų. Kartą, įrašinėjant plokštelių studijoje, fotosesija būsimos plokštelės viršeliui buvo atliekama lauke, spaudžiant nemažam šalčiui - apie -20C. Galbūt dėl atlikėjų humoro jausmo „VAIRO“ muzika yra linksma ir artima tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus klausytojams.
„Vairas“ šiandien: ilgaamžiškumo šventė
Kovo 8 d. grupė „Vairas“ minėjo 65-erių metų sukaktį. Reta Lietuvos grupė gali pasigirti tokia ilga gyvavimo istorija, juolab išlaikiusia gražias tradicijas ir unikalų muzikinį stilių. Šalia jau klasika tapusių „Vairo“ šlagerių skamba ir pačios naujausios, bet jau klausytojų pamėgtos dainos, tokios kaip "Aš nežinau", "Tu mano žmona", "Aš lieku", "Būk nepasiekiama". Grupės dainos yra nuoširdžios ir nebanalios, kas leidžia joms išlaikyti ryšį su įvairaus amžiaus publika.
tags: #birstonas #vairas #daina