Opel Frontera B, debiutavęs prieš beveik 40 metų kaip licencinis „Isuzu“ rėminės konstrukcijos visureigis, yra apibūdinamas kaip praktiškas ir nebrangus visureigis, skirtas važiuoti ten, kur nėra asfalto. Tai tikras rėminis visureigis, pasižymintis tvirtumu ir patikimumu. Daugelis savininkų jį vertina dėl geros kokybės ir nebrangios eksploatacijos. Ne veltui Vokietijoje jį vadina "Tautos Gelandewagen".
Variklių pasirinkimas ir dinamika
„Opel Frontera B“ buvo siūlomas su įvairiais varikliais, kurie turėjo savo privalumų ir trūkumų.
Dyzelinis variklis (85 kW)
Daugelis vartotojų, turėjusių dyzelinį „Opel Frontera B“, sako, kad su juo važinėjo keturis metus be jokių problemų, eksploatuodami jį miške, medžioklėje, laukuose ir trasoje. Trūkumai, jų nuomone, susiję su variklio galios trūkumu - 85 kW buvo laikomi buvokais ant traukos. Tačiau, jei kildavo problemų pelkėje ar reikėdavo ką nors ištraukti, automobilis turėjo palėtintoją, kuris leisdavo tempti net, kaip kai kurie teigia, „gal ir tanką“. Kuro sąnaudos su dyzeliniu varikliu buvo gana ekonomiškos: mieste jos siekdavo apie 9 l/100 km, o lygiame kelyje neviršydavo 8 l/100 km. Palyginus kuro sąnaudas su „Nissan Patrol“, jos buvo vieni juokai.
Benzininis variklis (3.2L V6)
Daugelis ekspertų ir vartotojų teigia, kad „Frontera“ su 3.2L V6 varikliu yra pats geriausias variantas. Su šiuo varikliu mašina važiuoja puikiai, tai optimaliausias pasirinkimas. Vartotojai atkreipia dėmesį į malonų variklio garsą ir gerą dinamiką. Tačiau reikia atsižvelgti į tepalo sąnaudas, kurios gali siekti 100-200 g/1000 km. Kuro sąnaudos su šiuo varikliu yra didesnės: mieste - apie 17 l/100 km, trasoje - apie 13 l/100 km. Automatine pavarų dėžė pasižymi trimis režimais: paprastu, sportiniu ir žieminiu.
Važiuoklė ir pravažumas
„Opel Frontera B“ yra vertinamas dėl savo tvirtos konstrukcijos ir puikaus pravažumo, ypač bekelėje.
Bekelėje ir sudėtingomis sąlygomis
Kaip visureigis, „Frontera B“ gana ekonomiškas, tad su juo teko pasivažinėti ir laukais, ir miškais, matyti purvo. Automobilis gana sunkus, todėl, jei nepakibdavai ant pilvo, visur išrėpliodavai. Specialiai buvo pirkta 3 durų versija, siekiant geresnio pravažumo ir kompaktiškumo. Bekelėje šis automobilis yra įspūdingas, bijo tik pakibti ant dugno, nes automobilis nelengvas ir išstumti rankomis nepavyks. Labai tinka žiemos sąlygomis mieste, o priekinį tiltą galima įjungti važiuojant, kas ypač praverčia esant slidžioms kelio atkarpoms žiemą, nes be priekinės pavaros galima labai greitai apsisukti.
Kelyje ir mieste
Automobilis stabiliai važiuoja greitkeliuose, ir net esant 140 km/val greičiui galima jaustis komfortiškai. Nors iki 150 km/val įsibėgėja lengvai, automobilis nemėgsta didelių greičių. Važiuojant 110 km/val jaučiamasi normaliai, o greičiau jaučiamas didesnis triukšmas. Kuro sąnaudos trasoje siekia apie 7.2 l/100 km, mieste - apie 9 l/100 km. Vis dėlto, „Frontera“ nėra labai patogus miesto sąlygomis: jis didelis, žiemą sunkiai valdomas, lėtai įsibėgėja ir trūksta traukos. Yra rankinis priekinių ratų pavaros prijungimas, tačiau ilgoms kelionėms naudoti visus varančius ratus nepatartina, nes tai mažina resursą. Važiuoti tik su galiniais ratais ant ledo nėra labai saugu, automobilis tampa nestabilus. Vairuotojai teigia, kad „Frontera“ nelabai tinka miestui, čia geriau jaučiasi krosoveriai. Jis labiau tiks kaip pirmas visureigis, kuris parodys skirtumą tarp krosoverio ir tikro visureigio.
Salono erdvė ir komfortas
„Opel Frontera B“ salonas pasižymi praktiškumu ir erdve, nors apdailos medžiagos gali būti paprastesnės.
Interjero ypatumai
Salono apdaila, kaip džipo, pilnai tenkina, sėdynės minkštos ir patogios, o saloną žiemą šildydavo gerai, vasarą kondicionierius veikdavo puikiai. Salonas yra labai didelis, praktiškos ir patogios sėdynės, nedaug elektronikos, bet visko, ko reikia, yra. Vairuotojo sėdynė labai patogi, su daugybe reguliavimų. Geras matomumas ir dideli galinio vaizdo veidrodėliai prisideda prie komforto. Salonas primena 90-ųjų metų japonus ir tų metų „Opel Astra“ modelius. Nors salono plastikas yra kietas, viskas surinkta kokybiškai ir jokių girgždėjimų nėra. Patogus odinis vairas ir nebloga garso izoliacija leidžia varikliui beveik nesigirdėti. Yra borto kompiuteris, rodantis svarbiausią informaciją, bei klimato kontrolė, kuri yra labai patogus dalykas trasoje. Gale galima sėdėti trims žmonėms. Vis dėlto, prietaisų skydelis yra neinformatyvus, o daiktadėžė - labai maža. Garso aparatūros kokybė dažnai būna prasta, todėl dažnai rekomenduojama ją keisti.
Bagažinės skyrius
Bagažinė, kaip tokiam automobiliui, kai kuriems atrodo per maža, tačiau, jei ji būtų didesnė, gale keleiviams nebūtų taip patogu. Bagažinės dangtis yra padarytas iš dviejų dalių, o pačios bagažinės dydis 3 durų versijoje yra panašus į „Golf“ klasės automobilių bagažines.
Eksploatacija ir patikimumas
„Opel Frontera B“ pasižymi patikima konstrukcija, tačiau, kaip ir bet kuris automobilis, reikalauja reguliarios priežiūros ir gali turėti tam tikrų būdingų gedimų.
Dažniausiai pasitaikantys gedimai ir priežiūra
Per ketverius metus eksploatacijos savininkams teko remontuoti įvairias detales: du kartus keistos stabilizatorių traukės priekyje, keistas viršutinis priekinis šarnyras, alkūninio veleno padėties daviklis. Taip pat keistos stabdžių kaladėlės, padangos, priekinis stiklas (pagavus akmenuką), žvakės, valytuvų trapecija, amortizatoriai, rankinis stabdis, diržai, įtempėjai, vandens pompa, duslintuvo bakelis ir galiniai ratų guoliai. Rimta bėda su elektronika buvo, kai sugedo kuro siurblys, o jo remontas kainavo apie 280 litų. Kartais pradėdavo užsidegti variklio lemputė („čakas“), tačiau tai pavykdavo išspręsti pačiam, patrumpinus vakuumines žarneles. Žiemą variklis kūrėsi gana gerai, nebuvo dienos, kad neužsivestų, nors garaže nestovėjo. Tačiau variklis labai lėtai šilo, o pakeisti keli termostatai faktiškai nieko nepakeitė. Jei važiuodavai toliau, šilumos užtekdavo, bet jei tik į darbą (apie 12 km), prie darbo pūsdavo drungną vėjelį. Rūdija tose vietose, kur pažeisti dažai. Gali neveikti veidrodėlių reguliavimas ir šildymas. Variklio aptarnavimas, kaip ir kituose automobiliuose, svarbiausias - laiku keisti diržą, įtempėjus ir pompą.
Pakabos tvirtumas ir remontas
„Opel Frontera B“ važiuoklė yra gana stipri ir, neskaitant stabdžių kaladėlių, dažnai remonto nereikalaudavo. Pakabos konstrukcija yra paprasta, todėl detalės nebrangios, o remontas - nebrangus. Automobilis turi tvirtą, cinkuotą kėbulą ir tvirtą rėmą. Nors automobilis nemėgsta kelio provėžų, ypač lyginant su lengvaisiais sedanais.
Apibendrinimas ir rekomendacijos
„Opel Frontera B“ yra puikus universalus ir praktiškas automobilis be nereikalingų „navarotų“. Jei reikalingas pigus ir gana patikimas džipukas, tai jis tiks. Tačiau jei planuojama dažnai keliauti tolimus atstumus, tai tikrai ne jums. Šių automobilių kainos nėra didelės, o jų išlaikymas - nebrangus. Idealių automobilių nebūna, tačiau dauguma rekomenduoja rinktis 3.2 l variklį. „Opel Frontera B“ puikiai tinka tiems, kurie ieško tvirto ir patikimo visureigio be didelių investicijų į pirkimą ir priežiūrą, ypač jei prioritetas yra pravažumas ir patvarumas, o ne miesto komfortas ar didelis greitis. Gaila, kad jau nebegamina tokių automobilių.
tags: #opel #frontera #b #lietuviskas #aprasymas