Auditorių klaidos ir finansinės ataskaitos

Auditorius prižiūrinti Jungtinės Karalystės Finansinės atskaitomybės taryba (FRC) sumažino baudą iki 4,6 mln. svarų sterlingų, kas atitinka maždaug 5,1 mln. eurų. FRC teigimu, bendrovė „Redcentric“ 2016 m. finansinėse ataskaitose netinkamai nurašė turto vertę 15,8 mln. svarų sterlingų sumai, o 5,3 mln. svarų sterlingų ikimokestinis pelnas buvo klaidingai užfiksuotas kaip 4,2 mln. svarų sterlingų. Pačiai audito bendrovei „PwC“ taip pat buvo pareikštas priekaištas, kad ji praktikoje netaikė „profesinio skepsio“ taisyklės.

Tai ne pirmas kartas, kai „PwC“ Jungtinėje Karalystėje skiriamos baudos už įmonių auditus. Panašaus dydžio baudos už netinkamus auditus „PwC“ buvo skirtos 2018 m. (6,1 mln. svarų sterlingų) ir 2017 m. (5 mln. ir 5,1 mln. svarų sterlingų). Taip pat, bendrovė „KPMG“ šiemet dėl netinkamo audito buvo nubausta 6 mln. ir 5 mln. svarų sterlingų baudomis.

Konkurencijos teisės pažeidimai ir sankcijos

Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 36 straipsnis numato sankcijas už įvairius konkurencijos pažeidimus. Pagal 2019 m. kovo 14 d. įstatymą Nr. (TAR, 2019, Nr. 2), už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, nepraneštos koncentracijos įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą, taip pat už šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą, laikinųjų priemonių, ūkinės veiklos apribojimų ar 28 straipsnio 4 dalyje prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.

2023 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 2) buvo patikslinta, kad kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba turi teisę pasirinkti skirti baudą pagal šio straipsnio 1 dalį arba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais skirti baudą pagal kitą dalį. Konkurencijos taryba už šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimą turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais finansiniais metais.

Schema, iliustruojanti Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio sankcijas ir jų taikymą

Aplinkosaugos pažeidimai ir vadovo atsakomybė

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, į viešąją erdvę atėjo nauja informacija apie aplinkos taršos skandalus Lietuvoje. Kyla klausimas, kas yra atsakingas už aplinkos taršą ar kitą žalą - beasmenis verslo subjektai ar konkretūs jų vadovai? Lietuvos teismų praktika rodo, kad vadovo ir įmonės atsakomybės savaime tapatinti negalime, nes įmonė baudžiama už faktinius veiksmus, o vadovas - už neveikimą, t. y. pareigų nevykdymą.

Išaiškėjus skandalui dėl įmonės padarytos žalos, atsiranda pagrindas svarstyti, ar vadovas, būdamas atsakingas už įmonės veiklą, padarė viską, kad to išvengtų. Vadovo atsakomybė kyla tuomet, jei apie problemą įmonėje jis žinojo ir nesiėmė jokių veiksmų jai spręsti. Tokiu atveju įmonės akcininkai gali jam pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Įvertinus, kad aplinkosaugos pažeidimas tęsėsi ilgus metus, būtų labai sudėtinga tvirtinti, kad apie pilamas nuotekas į Kuršių marias niekas nežinojo. Negana to, finansiniai dokumentai turėjo atskleisti šį pažeidimą - už užteršto vandens valymą juk reikia mokėti. Drįsčiau abejoti, kad panaudoto ir išvalyto vandens kiekio neatitikimų nesimatė įmonės apskaitoje. Taip pat abejotina, kad įmonės vadovas galėjo to nepastebėti.

Jei, pavyzdžiui, G. Pangonis būtų pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, įmonė galėtų iš jo prisiteisti patirtą žalą, kiltų klausimas tik dėl jos dydžio. Senaties terminas žalos atlyginimo atveju siekia trejus metus. Tačiau „Grigeo“ atveju tai nereiškia, kad įmonė galės išvengti atsakomybės už anksčiau padarytus veiksmus. Įprastai senatis skaičiuojama nuo datos, kuomet apie daromą žalą buvo sužinota arba turėjo būti sužinota.

Vizualizacija, iliustruojanti aplinkos taršos grandinę ir atsakomybės sferas

Teisminė praktika ir vadovų atsakomybė

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasmet sprendžia po keliolika vadovų atsakomybės bylų. Nors ne visos jos pasiekia aukščiausios instancijos teismą, dešimt atvejų per metus neatrodo daug, tačiau reikalaujamos sumos tokiose bylose yra įspūdingos, ypač atsižvelgiant į tai, kad už viso to stovi ne verslas, o žmogus. Pavyzdžiui, 2014 metais LAT nagrinėjo 18 tokių bylų, kuriose pareikšta reikalavimų net dėl 13,5 mln. eurų. 2017 metais reikalavimai 11 bylų siekė 2,1 mln. eurų, o 2018 metais LAT pasiekė 17 bylų su 1,2 mln. eurų.

Bendra tendencija rodo, kad tokių bylų mažėja, taip pat mažesnės ir iš buvusių vadovų reikalaujamos sumos. Iš dalies tai susiję su verslo branda - vis daugiau vadovų iš anksto apgalvoja vieno ar kito sprendimo pasekmes, nyksta anksčiau gajus mąstymas, jog vadovams galima viskas.

Įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, o vadovo kompetencija savaime suponuoja, kad jis turėtų žinoti bazinius savo verslo reikalavimus. Pavyzdžiui, chemijos pramonės įmonės vadovui bazinės žinios apie cheminių medžiagų taršą turėtų būti suprantamos. O jeigu įmonės vadovas žino apie situaciją ir nieko nedaro, atsiranda tyčinis elementas, arba vadinamasis nusikalstamas nerūpestingumas.

Pavyzdžiui, Alytaus gaisro atveju paaiškėjo, kad priešgaisrinis patikrinimas išvis nebuvo vykdomas, nors objekto apžiūrą privaloma atlikti kasmet. Tai viena situaciją sunkinanti aplinkybė - neužtikrinant privalomos projekto apžiūros vadovui kyla baudžiamoji atsakomybė už pareigų nevykdymą. Taip pat neretai bandoma pasiteisinti, kad tam tikri veiksmai buvo daromi be vadovo žinios. Kita dažna problema - painiava, kylanti keičiantis vadovams. Jos neturėtų būti, nes kiekvienas vadovas atsako už savo paties veiksmus arba neveikimą vadovavimo laikotarpiu.

Kas yra verslo etika? Apibrėžimas, pavyzdžiai ir svarba

tags: #kompetencijos #stoka #baudos

Populiarūs įrašai: