Prezidentas - tai Lietuvos valstybės vadovas, kurio institucija Lietuvoje gyvuoja nuo 1919 metų. Per ilgą nepriklausomos Lietuvos istorijos laikotarpį šalies vadovo pareigas ėjo skirtingi asmenys, kurių kadencijos ir veikla formavo šalies politinį ir visuomeninį kraštovaizdį.
Prezidento institucijos įkūrimas ir tarpukario Lietuva
Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė šalies Nepriklausomybę. Tais pačiais metais institucija pasivadino Valstybės Taryba ir nuo 1918 m. pabaigos valdė Nepriklausomą Lietuvą. 1919 m. sausį bolševikams okupavus Vilnių, Vyriausybė ir ministerijos buvo perkeltos į Kauną. 1919 m. balandžio 4 d. Valstybės Taryba įsteigė Prezidento instituciją, o pirmuoju Lietuvos Prezidentu išrinktas Antanas Smetona.
1919 m. rugsėjo 1 d. pradėjo veikti Steigiamasis Seimas, kuris 1920 m. gegužės 15 d. paskelbė Lietuvą demokratine respublika. 1920 m. birželio 10 d. buvo paskelbta laikinoji Konstitucija, kurioje įtvirtinta, kad šalies prezidentą renka Seimas. 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta Konstitucija ir paskelbti rinkimai į Pirmąjį Seimą. 1922 m. lapkričio 13 d. įvyko pirmieji Seimo rinkimai.
1923 m. vyko rinkimai į Antrąjį Seimą. 1926 m. birželio 7 d. Trečiasis Seimas prezidentu išrinko Kazį Grinių. Trečiojo Seimo dauguma - kairiosios partijos (valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai) - vykdė liberalias reformas: panaikinta cenzūra, siūlyta sumažinti algas kunigams, priimtas amnestijos įstatymas, numatytas kariuomenės mažinimas. Šie veiksmai sukėlė karininkijos nepasitenkinimą, kuriuo pasinaudojo tautininkai ir krikščioniškosios partijos. Remiamos karininkijos, jos 1926 m. gruodžio 17 d. privertė K. Grinių atsistatydinti. Lietuvoje įsivyravo autoritarinis valdymas.
Antanas Smetona, po 1926 m. gruodžio 17 d. įvykusio karinio perversmo, buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Jis šias pareigas ėjo du kartus - 1931 ir 1938 m. Seimo perrinktas. Prezidentu išbuvo iki 1940 m. Jo valdymo metu buvo apribota opozicijos veikla, suvaržyta laisvė viešai skleisti valdžiai nepalankias nuostatas (įvesta cenzūra), sugrąžinta karo padėtis. 1936 m. buvo uždrausta opozicinių partijų veikla, atkurtas vienpartinis Seimas.
1940 m. birželio 15 d., po Sovietų Sąjungos ultimatumo, Antanas Smetona pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją, o galiausiai į JAV. Jam pasitraukus, Lietuvos okupacija tapo neišvengiama.
Prezidento institucijos atkūrimas ir šiuolaikinė Lietuva
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, Atkuriamojo Seimo pirmininku ir faktiniu pirmuoju Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovu išrinktas Vytautas Landsbergis. Nors rinkimuose nugalėjo Algirdas Mykolas Brazauskas, Vytautas Landsbergis laimėjo balsavimą dėl Atkuriamojo Seimo pirmininko.
1992 m. spalio 25 d. kartu su Seimo rinkimų pirmuoju turu buvo pravestas konstitucinis referendumas. 1993 m. sausio 25 d. - vasario 14 d. vyko pirmųjų po nepriklausomybės atkūrimo prezidento rinkimų kampanija. Šiuose rinkimuose Algirdas Mykolas Brazauskas buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos Prezidentu.
1998 m. sausio 5 d. Valdas Adamkus buvo išrinktas penktuoju Lietuvos Prezidentu ir inauguruotas vasario 26 d. 2002 m. V. Adamkus balotiravosi antrai kadencijai, tačiau antrajame rinkimų ture pralaimėjo Rolandui Paksui. 2003 m. vasario 26 d. R. Paksas tapo šalies prezidentu, tačiau 2004 m. balandžio 6 d. Seimas už priesaikos sulaužymą jį pašalino iš pareigų.
2004 m. birželio 27 d. Valdas Adamkus vėl buvo išrinktas Lietuvos Prezidentu.
2009 m. gegužės 17 d. per pirmąjį rinkimų turą prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė. Ji 2014 m. gegužės 11 d. buvo perrinkta antrai kadencijai.
2019 m. gegužės 26 d. Lietuvos piliečiai prezidentu išrinko Gitaną Nausėdą. Jis vadovauja Valstybės gynybos tarybai ir, Seimo pritarimu, skiria bei atleidžia Ministrą Pirmininką.
Prezidento Antano Smetonos dvaras Užugiryje
Antanas Smetona, pirmasis Lietuvos Prezidentas, gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Ukmergės rajone, mažažemio valstiečio šeimoje. 1934 m., minint jo 60-metį, bendražygiai jam padovanojo 80 ha žemės sklypą Užulėnyje, kur jis suprojektavo ir pastatė sodybą, vėliau išaugusią į Užugirio dvarą. 1937 m. dvaro rūmai, pasižymintys tarpukario modernizmo ir klasicizmo stiliaus bruožais, buvo baigti statyti.
Dvare buvo įvestas vandentiekis, įrengta kanalizacija, tiesioginis telefono ryšys su Kaunu. Antanas Smetona Užugirio dvare praleido tik kelias vasaras. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Prezidentas pasitraukė į Vakarus, o Užugirio dvaras buvo nacionalizuotas. Po karo dvare veikė vaikų tuberkuliozės sanatorija, vėliau - narkologinė ligoninė.
1992 m. Užugirio dvaro sodyba paskelbta regioninės reikšmės architektūriniu, istoriniu ir kraštovaizdžio kultūros paveldo objektu. 2008 m. dvaras buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybei, o 2014 m. visuomenei pristatytas restauruotas Prezidento Antano Smetonos dvaras. Šiuo metu čia veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus Užugirio skyrius su nuolatine ekspozicija, parodomis, Prezidento darbo ir jo žmonos Sofijos Smetonienės kambariais.
Dokumentinis filmas „Gyvenimas šalia Panemunės ir Tilžės“, I dalis (2025)
Asmenybės ir jų vaidmuo
Istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė, tyrinėjanti Antano ir Sofijos Smetonų veiklą, pabrėžia jų "dueto" svarbą valstybės istorijos naratyvui. Jos aštuonerių metų darbas istorinėje Prezidentūroje Kaune vainikuotas trijų knygų leidyba.
Teisininkas, buvęs vidaus reikalų ministras, Seimo narys dr. Stasys Šedbaras teigia, kad "geriausias būdas pažeminti tautą - kirsti per jos simbolius, sukompromituoti iškiliausias istorines asmenybes". Jis apgailestauja, kad dalis tautos iki šiol "tituluoja" Antaną Smetoną bėgliu ir išdaviku, nors jo valdymo metai jo tėvų kartai buvo kokybės ženklas.
Prezidentų rinkimų istorija
Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940) Prezidento rinkimai vyko septynis kartus: 1919, 1922, 1923, du kartus 1926-aisiais, 1931 ir 1938 metais. Pirmuoju Lietuvos Valstybės Prezidentu 1919 m. balandžio 4 d. rinko Lietuvos Valstybės Tarybos nariai. Vėliau Respublikos Prezidentą rinko Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo, 1928 m. buvo pakeista demokratinė Steigiamojo Seimo priimta Konstitucija. Pagal 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją Lietuvos Respublikos Seimas neteko teisės rinkti Lietuvos Respublikos Prezidento - jį rinkti turėjo "ypatingieji tautos atstovai".
1919-1938 metais rinkimuose į Lietuvos Respublikos Prezidento postą buvo iškeltos septynių asmenų kandidatūros: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius, Ernestas Galvanauskas, Jonas Vileišis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir Felicija Bortkevičienė. Daugiausia kartų užimti Respublikos Prezidento postą pretendavo Antanas Smetona - net šešis kartus, iš kurių keturis kartus jis buvo išrinktas.
1926 m. birželio 7 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje rinkimuose dėl Lietuvos Respublikos Prezidento posto varžėsi moterys - Felicija Bortkevičienė ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Nors jos nebuvo Seimo narės, tačiau gavo po vieną balsą. Vėliau, 2002 m., Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose susirungė Kazimira Danutė Prunskienė. 2009 m. Dalia Grybauskaitė tapo pirmąja moterimi Lietuvos Respublikos Prezidente.
tags: #du #kartus #prezidento #buvusio #pavare