Automobilio akumuliatorius yra viena svarbiausių elektros sistemos dalių. Jis užtikrina variklio užvedimą ir aprūpina elektros energija įvairius automobilio komponentus. Tačiau su laiku gali kilti įvairių problemų, tokių kaip greitas išsikrovimas, neįkrovimas ar gnybtų oksidacija. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kodėl oksiduojasi akumuliatoriaus klemos, kokios yra šio reiškinio priežastys, kaip atpažinti pirmuosius požymius ir kokios prevencinės priemonės gali padėti išvengti šios problemos.

Kas yra akumuliatoriaus gnybtų oksidacija ir kodėl ji svarbi?

Akumuliatoriaus gnybtų oksidacija - tai cheminis procesas, kurio metu metaliniai paviršiai reaguoja su aplinkos veiksniais, tokiais kaip deguonis, drėgmė ir akumuliatoriaus išskiriami garai. Ši reakcija sukelia baltų, žalių ar melsvų apnašų susidarymą ant gnybtų, o tai žymiai padidina elektros pasipriešinimą ir trukdo tinkamam elektros energijos tiekimui. Mažas oksidas ant metalinių paviršių neišvengiamai atsiranda dėl jų paviršiaus sąveikos su atmosferos deguonimi ir kitais reagentais. Todėl net labai aukštos kokybės elektrinis kontaktas bėgant laikui pablogėja dėl natūralių oksidacijos procesų. Kai per metalinį paviršių teka elektros srovė, cheminis procesas tampa elektrocheminiu, o tai žymiai jį spartina.

Akumuliatoriaus gnybto oksidacijos schema

Pagrindinės akumuliatoriaus gnybtų oksidacijos priežastys

Cheminės ir fizinės priežastys

  • Gnybtai nebuvo tinkamai priveržti: Laisvos jungtys sukelia didesnį pasipriešinimą ir šilumos išsiskyrimą, kas pagreitina chemines reakcijas.
  • Drėgmė ir druskos: Šie veiksniai ypač žiemą sukelia koroziją, kuri yra oksidacijos pradžia.
  • Akumuliatoriaus rūgšties garavimas / Vandenilio dujų nuotėkis: Įkraunant ar intensyviai iškraunant akumuliatorių, gali išsiskirti vandenilio dujos ir rūgšties garai. Jei akumuliatorius nėra sandarus arba jo ventiliacijos sistema veikia netinkamai, šios dujos gali ištekėti ir reaguoti su gnybtų metalu, sukeldamos oksidaciją.
  • Elektrolito nutekėjimas: Akumuliatoriaus korpuso defektai, netinkamas sandarinimas ar pažeisti ventiliacijos vožtuvai gali lemti elektrolito nutekėjimą. Šios agresyvios medžiagos, patekusios ant gnybtų, greitai sukelia chemines reakcijas ir koroziją.
  • Per didelis įkrovimas (perkrovimas): Kai akumuliatorius yra perkraunamas, energija nebeverčiama naudingomis reakcijomis, o tiesiog kaitina elektrolitą ir sukelia gausų dujų susidarymą. Toks "virimas" ardo akyviąją plokštelių masę, ypatingai teigiamų, o išgaravęs vanduo didina oksidacijos riziką.
  • Aplinkos veiksniai: Aukšta temperatūra, drėgmė ir oro tarša gali paspartinti chemines reakcijas ir prisidėti prie gnybtų korozijos.
  • Neatsakinga priežiūra ir senėjimas: Laikui bėgant, net ir tinkamai prižiūrimi akumuliatoriai gali pradėti senti. Dėl savaiminio išsikrovimo proceso ir natūralaus komponentų gedimo gali atsirasti oksidacijos požymių.

Gnybtų konstrukcijos ir pažeidimai

  • Teigiamo terminalo uždarymas: Daugelio automobilių teigiamas terminalas uždarytas plastikine danga, kuri prisideda prie kondensato kaupimosi po juo, taip sudarydama palankias sąlygas oksidacijai.
  • Neigiamo terminalo jautrumas: Neigiamas akumuliatoriaus gnybtas yra labiau jautrus išoriniam poveikiui, nes jis neturi apsauginio dangčio. Dėl to rūgštiniai elektrolitų garai ant jo mažiau kondensuojasi, tačiau į jį patenka daugiau dulkių ir nešvarumų, kas gali skatinti oksidaciją.
  • Metalo nestabilumas: Oksiduotų gnybtų metalas tampa nestabilus, sumažėja kontaktinis paviršiaus plotas, o tai prastina laidumą net juos išvalius ir prisidės prie greitesnio oksidų atsiradimo tolesnio veikimo metu.

Oksidacijos simptomai: kaip atpažinti problemą

Oksidacijos požymius pastebėti nesudėtinga, o ankstyvas jų atpažinimas padeda išvengti rimtesnių gedimų:

  • Baltų, žalių arba melsvų apnašų susidarymas ant gnybtų: Tai klasikinis oksidacijos požymis, rodantis cheminę reakciją.
  • Automobilis kartais neužsiveda arba sunkiai užsiveda: Oksidacija didina elektros pasipriešinimą, todėl starteris gali negauti pakankamai energijos, kad užvestų variklį.
  • Užvedant automobilį galima girdėti spragtelėjimą, bet variklis nesisuka: Šis simptomas rodo, kad srovė bando pratekėti, bet dėl didelio pasipriešinimo negali efektyviai pasiekti starterio.
  • Prietaisų skydelyje mirksi arba pritemsta lemputės: Silpnas kontaktas dėl oksidacijos gali lemti nepakankamą elektros energijos tiekimą visiems automobilio elektros prietaisams.
  • Akumuliatorius „šlapiuoja“: Jei akumuliatorius atrodo drėgnas aplink gnybtus arba matyti rūgšties pėdsakai, tai gali reikšti perteklinį įkrovimą, dėl kurio akumuliatorius garuoja ir išskiria rūgšties garus, sukeliančius oksidaciją.

Laikui bėgant, pasipriešinimas oksiduotų kontaktų vietoje tampa toks didelis, kad jame prarandama didžioji akumuliatoriaus srovė, o starteris negali suktis.

"Surūdijusių akumuliatoriaus gnybtų taisymas visam laikui | Saugus švino-rūgšties gnybtų taisymas"

Oksidacijos šalinimas ir gnybtų valymas

Jei pastebėjote oksidacijos požymių, svarbu veikti greitai, kad išvengtumėte rimtesnių problemų.

Saugus valymo procesas

  1. Atjunkite akumuliatorių: Pirmiausia išjunkite automobilį ir nuimkite neigiamą (juodą) gnybtą, tada teigiamą (raudoną). Tai padeda išvengti trumpojo jungimo.
  2. Nuvalykite oksidaciją: Naudokite vielinį šepetėlį, šiurkštų audinį arba specialų akumuliatoriaus valiklį. Svarbu pašalinti visus apnašų likučius. Oksiduotus gnybtus galima valyti mechaniškai. Tai reikia padaryti išimant akumuliatorių iš automobilio.
  3. Nuvalykite laidų jungtis: Taip pat nuvalykite laidų gnybtus, kurie jungiasi prie akumuliatoriaus.
  4. Neutralizuokite rūgšties pėdsakus: Patartina kontaktus ir akumuliatoriaus dėklą praskalauti silpnu sodos tirpalu (iki 10%) šiltu vandeniu ir nušluostyti. Tai padeda neutralizuoti likusią rūgštį.
  5. Pašalinkite nešvarumus: Būtina pašalinti nešvarumus nuo akumuliatoriaus paviršiaus ir jo technologinės ventiliacijos angų, nes tai gali trukdyti pašalinti dujas ir neigiamai paveikti gnybtų metalinį paviršių.

Valant gnybtus, svarbu pašalinti reakcijos produktus, tuo pačiu minimaliai pažeidžiant patį terminalo metalą, kad jis laikui bėgant netaptų per plonas.

Oksidacijos prevencija ir akumuliatoriaus priežiūra

Prevencija yra geriausias būdas užkirsti kelią akumuliatoriaus problemoms ir prailginti jo tarnavimo laiką.

Apsauga po valymo

  • Tepimas: Po valymo gnybtus rekomenduojama patepti specialiu tepalu, skirtu akumuliatoriaus gnybtams, techniniu vazelinu arba silikono riebalais.
  • Vazelino naudojimas: Vazelinas yra tinkamas pasirinkimas, nes jis lengvai randamas, paprastai naudojamas ir efektyviai apsaugo nuo drėgmės bei koroziją sukeliančių veiksnių. Jis apsaugo nuo oksidacijos ir korozijos, neleidžia susidaryti reakcijoms ir išlaiko gnybtus apsaugotus. Nors galima naudoti kitus tepalus, jie patys gali kaupti nešvarumus.
  • Priveržimas: Priveržkite gnybtus taip, kad jie gerai laikytųsi, bet nesuspaustumėte per stipriai, kad nepažeistumėte akumuliatoriaus terminalų.

Bendros priežiūros rekomendacijos

  • Reguliarūs patikrinimai: Periodiškai apžiūrėkite akumuliatoriaus gnybtus, ar nėra oksidacijos požymių. Reguliariai tikrinkite akumuliatoriaus sąranką, įkrovimo praktiką ir švaros bei saugumo palaikymą.
  • Tinkamas įkrovimas: Stenkitės pilnai įkrauti akumuliatorių bent du kartus per metus - prieš žiemą ir po jos. Venkite nuolatinio važiavimo su nepilnai įkrautu akumuliatoriumi. Žiemą akumuliatoriui gali prireikti daugiau energijos, ypač jei dažnai naudojate šildymo sistemas ar žibintus. Jei jūsų kelionės trumpos, akumuliatorius gali nespėti pilnai pasikrauti. Todėl patartina periodiškai jį įkrauti naudojant tinkamą kroviklį.
  • Apsauga nuo drėgmės ir karščio: Laikykite akumuliatorių sausoje ir vėsioje vietoje, saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių ir aukštos temperatūros.
  • Akumuliatoriaus švara: Žiemos sąlygomis automobiliams labai svarbu išlaikyti akumuliatorių sausą ir švarų. Purvas ir drėgmė gali padidinti korozijos riziką. Reguliariai valykite akumuliatoriaus kontaktus. Nešvarumai, oksidacija ir drėgmė yra tylūs akumuliatorių sistemų trikdytojai. Laikydami gnybtus ir aplinkinius paviršius švarius, išvengsite varžos kaupimosi, kuris gali lemti prastą veikimą arba įkrovimo gedimus.
  • Išjunkite elektros prietaisus: Žiemą būtina atidžiai stebėti, kad visi elektros prietaisai būtų išjungti, nes palikus juos įjungtus, akumuliatorius išsikrauna daug greičiau.
  • Patikrinkite generatoriaus veikimą: Perteklinis krovimas sąlygoja gausesnį dujų išsiskyrimą, todėl akumuliatoriaus elektrolitas pradeda „virti“. Reguliariai tikrinkite, kiek krauna generatorius.
  • Tinkamo akumuliatoriaus pasirinkimas: Renkantis naują akumuliatorių, atkreipkite dėmesį į automobilio gamintojo rekomendacijas ir techninius reikalavimus.
  • Profesionali priežiūra: Jei kyla abejonių dėl akumuliatoriaus būklės ar įkrovimo sistemos veikimo, kreipkitės į specialistus.
Tinkamos akumuliatoriaus priežiūros iliustracija

Kitos akumuliatoriaus problemos, susijusios su gnybtų būkle

Akumuliatoriaus gnybtų oksidacija gali būti ir kitų dažnų akumuliatoriaus problemų priežastis arba jas pasunkinti:

Greitas išsikrovimas

Oksidacija trukdo elektros srovei pasiekti automobilio sistemą, todėl akumuliatorius gali greičiau išsikrauti arba variklis sunkiai užsivesti. Priežastys gali būti ir nusidėvėjęs akumuliatorius, elektros nutekėjimas, nepakankamas generatoriaus įkrovimas ar per didelė starterio energijos sąnauda. Reguliariai važiuojant trumpus atstumus, ypač šaltuoju metų laiku, akumuliatorius nespėja pasikrauti, o oksidacija tik pablogina situaciją.

Akumuliatoriaus nekrovimas

Viena iš tiesioginių priežasčių, kodėl akumuliatorius nekraunamas, yra oksiduotos arba atsilaisvinusios akumuliatoriaus jungtys. Kitos priežastys, tokios kaip sugedęs generatorius ar įtampos reguliatorius, taip pat gali lemti nepakankamą įkrovimą, o tai gali sukelti elektrolito garavimą ir prisidėti prie gnybtų oksidacijos.

Saugus senų akumuliatorių tvarkymas ir utilizavimas

Kodėl svarbu utilizuoti?

Netinkami naudoti automobilių akumuliatoriai dėl jų sudėtyje esančio švino ir rūgšties priskiriami pavojingosioms atliekoms. Jie gali sukelti žmonėms rimtų sveikatos sutrikimų ir pakenkti aplinkai. Išmestas akumuliatorius gali užteršti vandenį, orą ir žemę, o pernelyg didelė švino koncentracija gali pažeisti smegenis ir inkstus, sukelti klausos sutrikimų ir kitų rimtų sveikatos negalavimų.

Sveikatai pavojinga ir gaminant akumuliatorius naudojama sieros rūgštis. Ji garuoja ir per kvėpavimo takus patenka į žmogaus organizmą. Tai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų ligas, taip pat pakenkti kitiems organams, o patekusi ant kūno - net nudeginti odą. Sieros rūgštį išpylus ant žemės sunaikinama augmenija. Skverbdamasi į dirvožemį, sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užteršti maistui auginamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus.

Akumuliatoriaus perdirbimo procesas

Kaip teisingai utilizuoti?

Automobilių akumuliatoriai yra atlieka, perdirbama beveik 100 procentų. Perdirbant akumuliatorius atskiriamas plastikas, švinas ir rūgštis. Gaminant švino baterijas panaudojama maždaug 85 proc. švino, kuris išvalytas, kaip ir išlydytas plastikas, vėl naudojamas naujiems gaminiams. Akumuliatoriaus rūgštis yra neutralizuojama, naudojama pakartotinai arba perdirbama į sulfatų druskas įvairiems tikslams, pavyzdžiui, muilo gamybai.

Akumuliatorius ar jų atliekas draudžiama išmesti kartu su komunalinėmis atliekomis. Už aplinkos teršimą gyventojai gali būti baudžiami bauda nuo 50 iki 120 eurų. Akumuliatorių reikia atiduoti neardytą, kad pavojingosios medžiagos nepasklistų į aplinką. Švino akumuliatorių atliekos turi būti surenkamos atskirai ir dedamos į specialius konteinerius, statines, dėžes ar kitokias talpyklas, paženklintas akumuliatorių surinkimo ženklu.

Privatus asmuo seną akumuliatorių gali atiduoti:

  1. Parduotuvėje, kurioje perka naują akumuliatorių;
  2. Autoservise, kur keičia akumuliatorių;
  3. Akumuliatorių priežiūra užsiimančioje įmonėje;
  4. Savivaldybių stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse.

Senus akumuliatorius surenkančios įmonės turi sudaryti sutartis su licencijuotais atliekų tvarkytojais ir perduoti akumuliatorius sutvarkyti.

Saugumo pavojai savarankiškai keičiant ar kraunant

Montuojant jau pasenusį akumuliatorių namie ir nesilaikant gamintojo numatytų reikalavimų gali įvykti trumpas jungimas, dėl ko yra tikimybė susižeisti. Kraunant akumuliatorių vyksta elektrolizės procesas ir išsiskiria vandenilio garai, galiausiai toks akumuliatorius neatlaikęs slėgio gali sprogti ir stipriai sužaloti aptaškydamas verdančia rūgštimi.

Kitas populiarus akumuliatoriaus gaivinimo būdas - prijungti jį prie kito užvesto automobilio akumuliatoriaus - taip pat pavojingas. Pasitaikydavo, kad žmonės sumaišo gnybtus. Dažniausiai sugenda to automobilio, kuris nori padėti, generatorius. Prastos kokybės gnybtai, naudojami „pridegimui“, gali pažeisti variklio kompiuterį, o tuomet būna labai brangus remontas.

Neretai bandoma užvesti automobilį stumiant arba velkant. Tokius metodus įprasta naudoti turint automobilius su benzininiu varikliu ir mechanine pavarų dėže, tačiau kartais suveikia ir su modeliais, turinčiais automatines pavaras. Visgi, taip bandydami užvesti transporto priemonę, rizikuojate sulaužyti pavarų dėžę.

Jei patys nesate tikri, kaip išspręsti problemą, rekomenduojama kreiptis į specialistą - jis greitai nustatys gedimą ir pasiūlys optimalų sprendimą. Profesionalios pagalbos svarba išlieka kritinė, kadangi vis tobulėjančios technologijos ir modernūs automobiliai mėgėjams mechanikams pasiduoda vis rečiau, o šiuolaikiniams automobiliams būtina speciali diagnostinė įranga.

tags: #oksiduojasi #akumuliatoriaus #laikikliai

Populiarūs įrašai: