Burnos žaizdelės, dar vadinamos opelėmis ar aftomis, yra nemalonus sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis burnos gleivinės epitelio vientisumo pažeidimu, uždegimu ir skausmingumu. Jos gali trikdyti džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu, apsunkindamos kramtymą, rijimą, kalbėjimą ir net dantų valymą. Aftos yra linkusios kartotis, pirmą kartą pasireikšdamos vaikystėje ar paauglystėje ir priklausomai nuo įvairių papildomų veiksnių gali atsirasti pakartotinai, kartais vargindamos ir kas kelias savaites. Nors tiksli burnos opų priežastis dar nėra žinoma ir gali skirtis kiekvienam žmogui, dažniausiai jos būna susijusios su įvairiais veiksniais.
Burnos opelių tipai
Burnos opelės klasifikuojamos pagal jų dydį, gylį ir pasikartojimo pobūdį. Aftinis stomatitas, kuriuo serga apie 20 proc. populiacijos, yra dažniausia pasikartojančių burnos opelių forma.
- Mažosios aftos (Recurrent Aphthous Stomatitis minor): Dažniausiai pasitaikančios (apie 80 proc. atvejų). Joms būdinga tai, kad susiformuoja 1-5 gerai matomos paviršinės, iki 10 mm skersmens, apvalios ar ovalios formos opos, padengtos balkšva ar pilkšva pseudomembrana centre, apsupta paraudusio (eriteminio) žiedo. Dažniausiai jų atsiranda neragėjančioje gleivinėje - skruostų, lūpų vidinėje pusėje, ant liežuvio, rečiau - dantenų srityje ar ant gomurio. Šios opelės užgyja per vieną - dvi savaites (7-10 dienų) nepalikdamos randų.
- Didžiosios aftos (Recurrent Aphthous Stomatitis major): Pasitaiko apie 10 proc. atvejų. Jos yra panašios į mažąsias aftas, tačiau yra didesnės (virš 10 mm) ir labai skausmingos. Jų krašteliai netolygūs ir jos pažeidžia gilesnius burnos gleivinės sluoksnius. Didžiosios aftos atsiranda kaip pavienės ar daugybinės opos bet kurioje burnos gleivinės vietoje, bet dažniausiai lūpų, minkštojo gomurio ir ryklės srityje. Jų gijimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių (10-40 dienų), palikdamos randus. Kartais didelės opos, turinčios iškilusius ar netaisyklingos formos kraštelius, vadinamos Sultono liga.
- Herpetiforminės aftos (Recurrent Aphthous Stomatitis herpetiformis): sudaro 5-10 proc. atvejų. Tai daugybinės (50-100), labai mažos (2-3 mm) ir skausmingos opos burnos ertmėje, linkusios susilieti ir suformuoti didesnes opas. Herpetinio pobūdžio opelės formuojasi grupelėmis (sankaupomis) ir dažniausiai pažeidžia suaugusiųjų žmonių burnos gleivinę.
Burnos opelių priežastys
Burnos aftų susiformavimo priežasčių yra labai daug, ir kartais jos lieka nenustatytos. Dažnai aftos būna idiopatinės kilmės, tačiau jų atsiradimui yra svarbūs įvairūs veiksniai:
- Genetiniai veiksniai: Polinkis į opas gali būti ir paveldėtas.
- Autoimuniniai procesai: Aftos gali būti susijusios su autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip Krono liga, Bechčeto liga, plokščioji kerpligė, paprastoji pūslinė, gleivinių pemfigoidas ar raudonoji vilkligė.
- Hormoniniai pokyčiai: Opelės burnoje gali padaugėti prieš mėnesines ar po jų, taip pat veikia kiti hormoniniai svyravimai.
- Imuninė organizmo būklė: Nusilpęs imunitetas, lėtinės ligos, chemoterapija ar spinduliavimas gali sukelti opelių atsiradimą.
- Hiperjautrumas kai kuriems maisto produktams ar vaistams: Alergija maistui ar tam tikriems medikamentams gali išprovokuoti opas.
- Tam tikrų medžiagų trūkumas: Cinko, geležies, B grupės vitaminų (ypač B12), folio rūgšties stoka didina aftinio stomatito riziką.
- Stresas ir nerimas: Psichologinis stresas ir pervargimas yra svarbūs aftų atsiradimo veiksniai.
- Rūkymas: Tabako vartojimas taip pat gali prisidėti prie opelių formavimosi.
- Burnos gleivinės traumos:
- Atsitiktinis įkandimas į vidinį skruostą ar liežuvį.
- Valgant labai karštą ar kietą maistą.
- Sudirginus burnos gleivinę aštriais skalavimo skysčiais ar kitais burnos higienos produktais.
- Traumuojantis dantų valymas aštriu, kietu šepetėliu.
- Nuskilę dantys, aptrupėjusios plombos.
- Blogai pritaikyti dantų protezai, plokštelės, breketai ar kitos ortodontinės priemonės.
- Kontakto su šarmais, rūgštimis sukelti pažeidimai.
- Infekciniai agentai:
- Virusai: Herpes Simplex (ypač HSV-1), Varicella zoster, adenovirusai, Epštein-Baro, citomegalo, raudonukės, tymų. Herpes simplex virusas yra dažnas recidyvuojančio herpinio stomatito sukėlėjas.
- Bakterijos: H. pylori, aktinomikozė, gonorėja, sifilis.
- Grybeliai: Candida albicans, blastomikozė, kriptokokozė.
- Sisteminės ligos:
- Mažakraujystė (anemija).
- Onkologinės kraujo ligos: leukemija, limfoma, daugine mieloma, neutropenija.
- Virškinimo sistemos sutrikimai (pvz., Krono liga).
- Nervų sistemos sutrikimai.
Simptomai ir poveikis kasdieniam gyvenimui
Esant pažeistai ir skausmingai burnos gleivinei, pacientams būna sunku kramtyti, ryti maistą, gerti ar valytis dantis. Jautriau reaguojama valgant aštrų, sūrų arba rūgštų maistą. Dar prieš joms pasirodant gleivinėje, prieš parą ar dvi, gali būti jaučiamas deginimas, dilgčiojimas. Be skausmo gali varginti ir bendras silpnumas, galvos skausmas, gerklės graužimas, dantenų kraujavimas, gali pakilti temperatūra, padidėti limfmazgiai, pagausėti seilių išsiskyrimas, mažėja apetitas.
Nors atrodo, kad tai labai maža ir nereikšminga žaizdelė ar žaizdelių grupė, tačiau jei jos skausmingos ir greitai neužgyja, jos tikrai linkusios trikdyti kasdienį gyvenimą ir mėgavimąsi maistu, gėrimais. Burnos žaizdelės gali apsunkinti ir kruopštų rūpinimąsi burnos higiena, nes norisi praleisti dantų valymą ir/arba burnos skalavimą, taip išvengiant papildomo dirginimo.
Žalimo tarnybinis romanas - šokiruoja
Galimos komplikacijos
Aftų sukeltos komplikacijos yra retos. Tačiau jos gali infekuotis bakterine infekcija, ilgiau gyti, sukelti didelį diskomfortą valgant, kalbant, valantis dantis. Kai kurios aftos, užtrukus gijimui, gali išvešėti ir padidėti.
Diagnostika
Aftos yra diagnozuojamos remiantis paciento nusiskundimais, anamneze ir objektyvia apžiūra. Deja, specifinio aftų diagnostinio tyrimo nėra. Įtariant Herpes simplex infekciją, iš aftos dugno galima paimti medžiagos ir atlikti PGR - HSV DNR nustatymo tyrimą. Pasėliui galima paimti mėginį norint atmesti Candida albicans infekciją. Svarbu atmesti ir kitas galimas aftų atsiradimo priežastis - mažakraujystę, cinko ir kitų medžiagų bei vitaminų stoką ir kitas sistemines ligas. Bendrasis gydytojas arba odontologas gali diagnozuoti galimą opos priežastį, remdamasis istorija ir burnos apžiūra.
Gydymas ir palengvinimas
Deja, aftų specifinio gydymo nėra. Opelės turėtų užgyti per savaitę, o ilgiau negyjančios žaizdelės gali būti tam tikri organizmo siunčiami pavojaus signalai. Aftų gydymo pagrindiniai principai yra skausmo valdymas, uždegimo malšinimas, taip pat atkryčių retinimas. Paprastai gydymas yra simptominis, skiriami vaistiniai preparatai. Jis gali būti vietinis (dažniausias) ir sisteminis.
Vietinis gydymas
Dažniausiai skiriamas gydymas vietinio poveikio vaistais, tokiais kaip antibakteriniai skalavimo skysčiai, geliai, tepalai, kurie aplikuojami ant aftų. Specialūs skysčiai, geliai, kurie suformuoja apsauginę plėvelę ant gleivinės paviršiaus, taip pat veiksmingai mažina skausmą, malšina uždegimą ir spartina opelių gijimą.
- Anaftin produktai: Medicinos priemonė Anaftin yra unikalios sudėties produktas, padedantis sumažinti opelių sukeliamą skausmą ir pagreitinti šių nemalonių pažeidimų gijimą. Priemonės forma pasirenkama pagal opelių vietą ir skaičių:
- Anaftin burnos skalavimo skystis: Puikiai tinkamas tuomet, kai opelių daug ir jos išplitusios visoje burnos gleivinėje. Jo sudėtyje nėra alkoholio.
- Anaftin gelis: Padeda kontroliuoti pavienių opelių skausmą ir pagreitinti jų gijimą, tinkamas lengvai pasiekiamiems pažeidimams.
- Anaftin burnos purškalas: Patogus vartoti tuomet, kai opelės susitelkusios vienoje ar keliose vietose arba yra sunkiai prieinamose burnos srityse.
- Antiseptiniai tirpalai: Burnos ertmės skalavimas gydomaisiais ir dezinfekuojančiomis savybėmis pasižyminčiais tirpalais.
- Natūralios priemonės: Skalavimas sūriu vandeniu ar vandeniu su soda, dezinfekuojančiais vaistažolių nuovirais (pvz., šalavijo), tepimas medumi, sutrintais alijošiaus lapais gali pagerinti būklę lengvais atvejais.
Sisteminis gydymas
Sisteminis gydymas apima vitaminus ir maisto papildus (jei trūksta geležies, cinko, B grupės vitaminų). Taip pat gali būti skiriami imunitetą stiprinantys vaistai, gliukokortikoidai ir analgetikai (pvz., acetaminofenas ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU)) skausmui malšinti. Įtariant ar diagnozavus H. simplex infekciją, skiriami priešvirusiniai vaistai. Grybelių infekcija gydoma antimikotikais.
Mitybos ir gyvenimo būdo rekomendacijos
Kol opelės neišnyko, venkite rūgštaus, aštraus, kieto, rupaus maisto, jį keiskite minkštesniu, dar geriau skystu arba trintu. Prieš valgydami patiekalams leiskite pravėsti, kad dar labiau jų nesudirgintumėte. Jeigu vis tiek labai skauda, gerkite skysčius per šiaudelį ir nekramtykite kramtomosios gumos. Burnai skalauti rinkitės skysčius be alkoholio, švelnesnę dantų pastą ir minkštą dantų šepetuką. Kruopšti burnos higiena yra labai svarbi: valykite dantis šepetėliu du kartus per dieną ir dantų siūlu vakare. Gali būti naudingas specialiai sukurtas burnos irigatorius, kuris valo dantis ir visą burnos ertmę itin švelniai.
Žalimo tarnybinis romanas - šokiruoja
Kada kreiptis į gydytoją?
Retai atsirandančios opelės paprastai nėra pavojingos ir nerodo jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų. Tačiau gydytojai ragina neignoruoti burnos opelių, kurios neužgyja ilgiau nei dešimt dienų. Dėl tokių ilgai negyjančių burnos gleivinės vientisumo pažeidimų reikėtų kreiptis į specialistus ir ieškoti jų priežasčių. Gali būti, kad ilgai nedingstančių ar vos naujai atsirandančių opelių formavimąsi paskatino infekcinės ar neinfekcinės kilmės ligos, kurioms būtinas gydymas. Ypač svarbu kreiptis, jei aftos kartojasi dažnai, yra itin didelės, gilėja, sukelia stiprų skausmą ar bendrą negalavimą.