Nors istoriniai šaltiniai byloja, kad pirmoji moteris, apgynusi filosofijos daktaro disertaciją ir gavusi daktaro diplomą, buvo Elena Lukrecija Kornaro XVII amžiuje Venecijoje, tokios žinios filosofijos istorijoje, bent jau iki XX amžiaus, yra kažkas daugiau negu retos. Lietuvoje šios srities pradininke tikriausiai galima laikyti Kristiną Rickevičiūtę (1922-1984), kuri 1962 m. apgynė disertaciją iš logikos. Po to padėtis ėmė ryškiai keistis. Filosofijos disertacijas viena po kitos apgynė Rūta Gudaitytė, Bronė Černienė, Jūratė Skersytė, Danutė Kapačiauskienė, o dar truputį vėliau - Leonarda Jekentaitė. Šios moterys papildė filosofiją ne tik naujais vardais, bet ir naujais turinio motyvais.
Tuo metu, kai Kristina rengė disertaciją, Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, kuriam priklausė ir Filosofijos katedra, dėl ideologinių motyvų viena po kitos buvo atleidžiamos iš užimamų pareigų žinomos lietuvių literatūros dėstytojos. Šio proceso vienas iš įsisąmonintų ar neįsisąmonintų motyvų, kaip dabar pastebi literatūrologai, buvo susijęs ir su patriarchaliniu mentalitetu, nes puolimo objektas tapo tik moterys, išdrįsusios nepaklusti politiniam spaudimui, mąstyti savarankiškai, laikytis savo įsitikinimų. Totalitarinė visuomenė sudarė tiesiog šiltnamio sąlygas tam mentalitetui reikštis. Vienintelis oficialus asmuo, viešai prieštaravęs susidorojimui, buvo fakulteto dekanas Eugenijus Meškauskas, kuris minėtą gėdingą procesą traktavo kaip netalentingų puolimą prieš talentingas. Tai buvo precedento neturintis atvejis, rodęs viltį teikiančių properšų vietinėje akademinėje aplinkoje. Netrukus E. Meškauskas tapo Filosofijos katedros vedėju.
Naujas etapas filosofijos kadro ugdyme
Prasidėjo naujas tarpsnis šio akademinio padalinio istorijoje, ypač ugdant filosofijos kadrus, dėmesį kreipiant pirmiausia į asmeninius sugebėjimus ir atmetant išankstines nuomones bei prietarus. Taip į filosofijos aspirantūrą atėjo nemaža gabių, daugiausia Vilniaus universitetą baigusių jaunuolių, tarp jų moterų. Be Leonardos Jekentaitės ir jau išvardytų kitų, dar reikėtų paminėti Nijolę Radavičienę, Jūratę Baranovą, Ritą Šerpytytę, Neriją Putinaitę.
Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė (1946-2008) paliko įsimintiną pėdsaką Vilniaus universiteto Filosofijos katedros kontekste. Šios mintys ateina į galvą skaitant pasirodžiusį leidinį Leonarda. Tragiškas gyvenimo džiaugsmas (Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 180 p.). Tai knyga, skirta Vilniaus universiteto Filosofijos katedros docentės Leonardos Jekentaitės-Kuzmickienės atminimui. Nors Kristina Rickevičiūtė ir Leonarda Jekentaitė priklauso skirtingoms kartoms, bet jos panašios vienodu nugyventų metų skaičiumi - 62 ir vienodu likimu (abi pakirto ta pati liga).
Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė: kelias į filosofiją
Leonarda ne iš karto surado savo pašaukimą. Jaunystėje ji nemažai blaškėsi: vedė laidas vaikams Lietuvos televizijoje, svajojo būti aktore, įstojo į universitetą studijuoti biofizikos, o tuo pačiu metu ji buvo Lietuvos konservatorijos aktorystės meno studentė ir laimėjo konkursą bei dirbo televizijoje. Puikiai mokydamasi baigė studijas universitete, tačiau suprato, kad biofizikos specialybė jai netinka. Pradėjo dėstyti filosofiją ir įstojo į Vilniaus universiteto filosofijos aspirantūrą. Savo posūkį į filosofiją ji kildino „iš skausmingo poreikio susivokti, kas žmogaus gyvenime yra tikra ir kas - miražai“.
Disertaciją „Žmogaus koncepcija amerikiečių neofroidizme (K. Horney, H. S. Sullivano, E. Frommo teorijų kritinė analizė)“ Leonarda apgynė 1977 m. (mokslinis vadovas doc. Jonas Repšys) ir tapo diplomuota mokslininke. Tyrėjos pasirinkta problema reiškė filosofinės minties atsigavimą to meto oficialiojo dogmatizmo kontekste ir mąstymo horizonto plėtimąsi. Jis buvo skleidžiamas ir gilinamas jos monografijoje „Froidizmas ir humanistinė psichoanalizė“ (1992), moksliniuose straipsniuose ir kituose leidiniuose. Sigmundas Freudas - dokumentinis filmas ir įvairūs filosofiniai įžvalgos objektai tapo jos domėjimosi laukais, kuriuose ji siekė apimti gyvenimo visumą, būties pilnatvę, moters pasaulio vertybes ir meną.
Tarpkryptis: už akademinės sferos ribų
Autorė domėjosi Lietuvos kultūra ir jos kūrėjų talentais, taip pat tyrė destrukcijos estetizuotus reiškinius ir pavojingas tendencijas kultūroje. Ji nuolat gilinosi į etikos klausimus ir juos tyrė profesionaliai. Leonardai buvo svarbi ne tik jos mokslinė, bet ir pedagoginė bei visuomeninė veikla.
Pedagoginę ir visuomeninę veiklą aprašė jos biografijos santykiai ir įsipareigojimai: ji turėjo draugų ratą, dirbo UNESCO komisijoje, dalyvavo nevyriausybinių organizacijų veikloje ir skyrė dėmesį studentų ugdymui bei empatiškam bendravimui. Ji laikė šeimą ir meilę esminiais komponentais visaverčiam gyvenimui, o jos palikimas - knyga Leonardos atminimui su darbų bibliografija.
Šiame kontekste įsitvirtino ir kultūrinės Lietuvos plėtros polėkis, kuriam svarbų vaidmenį atliko nauji mąstymo ir mokslinio proceso standartai bei moterų įtrauktis į filosofijos ir humanitarinių disciplinų plėtrą.
Barbora: elektroninės prekybos plėtros įsigijimas ir jos kontekstas
Mažmeninės prekybos tinklus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje valdanti bendrovė „Maxima Grupė“ įsigijo didžiausią elektroninės prekybos maisto ir kitomis prekėmis bendrovę Lietuvoje - UAB „Barbora“, rašoma bendrovės pranešime spaudai. „Maxima“ prekes Vilniuje pristatantis startuolis bus integruojamas su kitomis „Maxima Grupės“ valdomomis elektroninės prekybos įmonėmis Latvijoje ir Estijoje. DELFI primena, kad „Barborą“ įkūrė „Maxima Grupės“ akcininkai Nerijus Numavičius ir Ignas Staškevičius. Pranešime nurodoma, kad įtakos paslaugų kainai ir kokybei, prekių asortimentui „Barboros“ pardavimo sandoris neturės. „Barborai“ ir toliau vadovaus ta pati vadovų komanda.
„Barbora“ yra išvysčiusi patvirtintą verslo modelį, turinti lojalių klientų bazę bei didelį vartotojų pasitikėjimą. „Apskritai tikime elektroninės prekybos verslo perspektyvomis, tą matome Latvijoje ir Estijoje, kur elektroninės prekybos kanalas nuosekliai auga“, - sako Alvydas Šustikas, „Maxima Grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. „Kaip parodė „Barboros“ patirtis, atskirai vystoma elektroninės prekybos sritis auga sparčiau. „Barbora“ veiks „Maxima Grupės“ sudėtyje kaip atskiras verslo vienetas, kurį norime toliau stiprinti. Planuose ne tik „Barboros“ plėtra į kitus Lietuvos miestus, bet ir tolesnė konsolidacija, į „Barboros“ veiklą integruojant Latvijoje ir Estijoje jau veikiančias „e-Maxima“ bendroves“, - pasakoja A. Šustikas. Tam tikslui bei siekiant didesnės sinergijos, „Barbora“ veikia su strateginėmis partnerystėmis su „Maxima LT“.
Pardavimo motyvai. „Maždaug 90 proc. visų startuolių patiria nesėkmę dėl savidestrukcijos. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma startuolių žlunga ne dėl rinkos sąlygų ar sėkmės stokos, bet todėl, kad jų kūrėjams stinga pasirengimo, jie priima blogus verslo sprendimus ar tinkamai neįvertina rizikų. Be to, startuolio sėkmei ypač svarbu ir tinkamai įvertinti jo vystymosi etapą“, - sprendimą parduoti „Barborą“ aiškina vienas bendrovės kūrėjų Ignas Staškevičius. „Šiuo metu „Barbora“ veikia tiktai Vilniuje, bet akivaizdu, kad pasiektas kokybiškai naujas vystymosi etapas, kuriame reikia plėsti bendrovės veiklos geografiją. Šiame etape reikia masto efekto, o tam reikia ir didesnio kapitalo, ir visapusiško užnugario. Todėl ir priimtas sprendimas bendrovę parduoti“, - teigia I. Staškevičius.
„Maxima Grupė“ įsigijo 100 proc. UAB „Radas“ akcijų, valdančios 100 proc. UAB „Barbora“ akcijų. Už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos kainą minėtas akcijas pardavė Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama UAB „Tema Holdings“ ir Igno Staškevičiaus kontroliuojama UAB „Kalpa“. Akcininkams atitinkamai priklausė 95 proc. ir 5 proc. perleistų akcijų. Minimo sandorio vertė - 1,4 mln.
Šie du nerimą keliantys įvykiai rodo, kaip kultūros, mokslo ir verslo sektoriai gali keistis priklausomai nuo socialinių procesų ir rinkos dinamikos. Leonardos ir kitų Lietuvoje dirbančių filiposofijos atstovų palikimas skatina diskusijas apie moterų vaidmenį moksliniuose tyrimuose ir tarptautinėje ekonomikoje. Tai iliustruoja, kaip istorinės moterų iniciatyvos įgauna naujus oblikus, kai susiduria su šiuolaikinėmis valdymo ir inovacijų tendencijomis.
Barboros įsigijimo atvejis parodo, kad netgi smulkus startuolis gali pasiekti didesnę rinkos dalį su tinkamu kapitalu ir sinergijomis su dideliu žaidėju. Tai atspindi modernios Lietuvos ekonomikos raidą: nuo akademinių pasiekimų iki skaitmeninių sprendimų integracijos į kasdienį vartotojų gyvenimą.
tags: #maksim #metelskij #barbora #sinkeviciute #taskai #rid