Lietuvoje kova su neblaiviais vairuotojais yra nuolatinis ir vienas svarbiausių eismo saugumo prioritetų. Nors šalyje nuolat vykdomi reidai ir priimami nauji teisės aktai, neblaivių vairuotojų problema išlieka aktuali ir reikalauja kompleksinių sprendimų. Šiame straipsnyje aptariama situacija keliuose, policijos veiksmų efektyvumas, visuomenės požiūris ir siūlomos priemonės šiai problemai spręsti.
Policijos reidų iššūkiai ir taktika
Policijos pareigūnai nuolat rengia reidus, siekdami užtikrinti eismo saugumą ir kovoti su pažeidimais, ypač su neblaiviais vairuotojais. Tačiau tokios priemonės kartais susiduria su iššūkiais, kurie gali sukelti nepatogumų eismo dalyviams. Pavyzdžiui, vienas Klaipėdos reidas sukėlė neįprastai ilgas ir lėtai judančias eiles rytiniame miesto pakraštyje. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas išreiškė nuomonę, kad, nors saugumas keliuose yra neginčytinas prioritetas, reidų organizavimui reikia „sveiko proto ir racionalios nuovokos“, atsižvelgiant į transporto srautus.
Lietuvos policijos reidai, kurios metu tikrinimas vairuotojų blaivumas (vaizdo reportažas) HD
Klaipėdos Patrulių rinktinės suorganizuotas reidas, kuriame dalyvavo šeši patrulių ekipažai, atskleidė ir taktinių klaidų. Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Mindaugo Džermeikos, reido vietą ir eigą pasirinko bei koregavo reido vyresnysis, o ne Kelių policijos viršininkas. Nors reidas buvo skirtas patikrinti, kaip laikomasi Kaliningrado tranzito reikalavimų, nebuvo tinkamai įvertinta, kad kemšasi viena pagrindinių miesto gatvių, o automobiliai važiavo ir iš tarptautinio kelto. Buvo pastebėta taktinių klaidų, pavyzdžiui, pareigūnai, profiliuojantys transporto priemones, per ilgai užlaikydavo transportą. Be to, reide dalyvavo nemažai jaunų patrulių, kurie galbūt nebuvo tinkamai instruktuoti, kad reido metu ne visi pareigūnai turi stovėti vienoje vietoje, nekreipiant dėmesio į likusį transportą. Reido vyresnysis buvo Patrulių rinktinės kuopos vadas Marius Uksas.
Reido rezultatai patvirtino, kad piko metu pažeidėjai naudojasi galimybe išvengti policijos patikrinimų. Atsiprašydami už sukeltus nepatogumus, pareigūnai pažadėjo ateityje ieškoti kitų taktinių sprendimų, kaip efektyviau kovoti su kelių eismo pažeidėjais piko metu, nesukeliant nepatogumų atsakingiems ir tvarkingiems eismo dalyviams.
Eismo įvykių statistika ir dažniausi pažeidimai
Eismo įvykių tyrimo statistika ir trumpalaikė eismo dalyvių kontrolė atskleidžia dažniausius pažeidimus keliuose. Vairuotojai eismo įvykius įvykdo neblaivūs arba jų girtumas nustatomas vos iki leistinos ribos. Taip pat vairuojama neturint tam teisės, be techninių apžiūrų pažymos apie patikrą, be draudimo, ir naudojamasi mobiliojo ryšio telefonais.
Skaudžios alkoholio problemos pasekmės Lietuvoje
Lietuvos keliuose nuolat įvyksta tragedijos, susijusios su neblaiviais vairuotojais. Jaunos tarnybą pradėjusios pareigūnės žūtis po neblaivaus vilkiko vairuotojo ratais Radviliškyje yra vienas iš daugelio skaudžių pavyzdžių. Kasmet Lietuvoje nuo ligų, susijusių su alkoholiu ar kitais žalingais įpročiais, žūsta tūkstančiai žmonių, o dar daugiau - nuo girtų ar apsvaigusių asmenų veiksmų ar vairuojamo automobilio.
Lietuva jau daug metų pirmauja Europos Sąjungoje pagal žūčių skaičių keliuose ir oficialiai suvartojamo alkoholio kiekį. Oficiali statistika rodo, kad kiekvienas šalies pilietis per metus išgeria 11-12 litrų gryno alkoholio. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai, seni ir ligoti žmonės negeria, statistika rodo, kad kiekvienas lietuvis vyras kas savaitę ištuština po du butelius degtinės, o moteris - po butelį. Tai tik oficialūs duomenys, neįskaitant kontrabandinio alkoholio, naminukės ir nelegalaus alaus.
Toks gėrimo mastas turi rimtų pasekmių. Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal alkoholio sukeltų mirtinų ligų ir alkoholio nulemtų mirčių skaičių. Jungtinių Tautų tyrimas rodo, kad Lietuva pirmauja ir pagal žmogžudysčių skaičių - apie pustrečio šimto per metus, iš kurių 80-90% yra buitinės ir susijusios su girtų asmenų kivirčais. Nepaisant sumažėjusio avarijų skaičiaus, statistiškai kasdien keliuose žūsta po 1-2 žmones, o 15 lieka sužeista. Be to, kasdien nusižudo po 2-3 tautiečius, kurių didžioji dalis būna išgėrę arba ilgai girtavę. Apie 500 neblaivių asmenų kasmet žūsta per nelaimingus atsitikimus, o dar tiek pat nusinuodija alkoholio surogatais.
Istorinės kovos su avaringumu priemonės ir rezultatai
Po 1990-ųjų Lietuvoje sparčiai didėjo sužeistųjų ir žuvusiųjų keliuose skaičius. 2007 metais kasdien avarijose žūdavo po 1-2 žmones, o sužeidžiama būdavo iki 20 piliečių. Europos Sąjunga, pastebėjusi šias tendencijas, pagrasino Lietuvai sankcijomis, jei iki 2010 metų avarijų, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičius nebus sumažintas perpus.
Lietuvos valdininkai ėmėsi įvairių priemonių:
- Buvo padidintos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius išaugo.
- Įvesti sugriežtinti reikalavimai transporto priemonėms, liepta segtis saugos diržus, įrengti sėdynes vaikams, dar kartą padidintos baudos, atlikti sociologiniai tyrimai, bet avaringumas vėl išaugo.
- Sumažintas leistinas greitis miestuose nuo 60 iki 50 km/valandą, tačiau žuvusiųjų vis daugėjo.
- Vairuotojams liepta pusę metų, o vėliau ir visus metus važinėti įjungus artimąsias šviesas, tačiau avarijų vėl daugėjo.
Drakoniški įstatymai ir Bažnyčios įsitraukimas
Nepavykus suvaldyti situacijos, pernai buvo paskelbtas „drakoniškas“ įstatymas - pradėta atiminėti neblaivių, avarijas padariusių vairuotojų automobilius. Ši priemonė, pasak valdžios atstovų, padėjo pasiekti persilaužimą: pernai Lietuvos keliuose žuvo tik 498 žmonės, kai prieš tai metų metais - maždaug po 700.
Be to, Susisiekimo ministerijos vadovai susitiko su Katalikų bažnyčios hierarchais ir susitarė, kad per mišias kunigai ir policininkai (!) ragins nevairuoti išgėrus, nelakstyti mašinomis, o dviratininkams bei pėstiesiems - dėvėti ryškias liemenes ir segėti atšvaitus. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pridūrė, jog Lietuvos vyskupų konferencija paskyrė vyriausiąjį kapelioną ir kapelionus vyskupijose, kurie bendradarbiaus su policija dėl saugaus eismo. Naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis išreiškė viltį, kad kunigai be sielovados vykdys ir policijos prevencinį darbą, nes „kunigai savo parapijose turbūt geriausiai žino, kas piktnaudžiauja alkoholiu, kas vairuoja išgėręs, todėl galėtų dirbti prevencinį darbą“.
Debatai dėl keleivių atsakomybės
Lietuvoje kilo diskusijos dėl pasiūlymo bausti keleivius, kurie važiuoja su neblaiviais vairuotojais. Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas teigė, kad „jei asmuo aiškiai suvokia, kad sėdi keleivio pusėje, o mašiną vairuoja girtas asmuo, svarstytinas klausimas dėl jo atsakomybės“. Jo nuomone, tokia idėja galėtų būti svarstoma, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojai važinėja girti ir nebijo nuobaudų. Remiantis Baudžiamojo kodekso 238 straipsniu „Nepranešimas apie nusikaltimą“, kuris numato atsakomybę už nepranešimą apie sunkų nusikaltimą, ministras siūlė pirmą kartą pažeidusį asmenį įspėti ir skirti 10-100 eurų baudą, o už pakartotinį pažeidimą - 50-150 eurų. Ministras pabrėžė, kad didžiausia nuobauda vis dėlto turėtų būti taikoma vairuojančiam asmeniui.
Psichoterapeuto ir saugaus eismo eksperto nuomonės
Psichoterapeutas Olegas Lapinas tokią ministro E. Misiūno idėją pavadino absurdišku siūlymu. Anot jo, „vienintelis atsakingas žmogus, kuris girtas sėda prie vairo, yra tik jis pats“. O. Lapinas tvirtino, kad girtas vairuotojas neturi dalytis savo atsakomybės su kitais automobilio keleiviais ir kad reikėtų ieškoti būdų didinti vairuotojų atsakomybę, o ne bausti kitus žmones. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos autoritarinę praeitį ir katalikišką visuomenę, kurioje žmonės yra mažiau socialiai atsakingi, palyginti su Skandinavijos šalimis, kur pilietiškumas ir atsakomybė yra aukštesnio lygio. Psichoterapeuto nuomone, kova su girtais vairuotojais turi būti nukreipta būtent į juos, o ne į pašalinius asmenis, o baudimas gali sukelti pyktį, konfliktus ir net šeimų iširimą.
Visiškai kitos pozicijos laikėsi vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas. Jo teigimu, ministro E. Misiūno siūlymas bausti su girtais vairuotojais važiuojančius keleivius yra logiškas ir ne naujas, nes tokia atsakomybė taikoma ne vienoje užsienio valstybėje. A. Pakėnas pabrėžė, kad kalbama tik apie tuos atvejus, kai keleivis tikrai žino, jog vairuotojas yra neblaivus. Jis mokiniams aiškina, kad reikia raginti girtus draugus nevairuoti, gal net apgaulės būdu atimti raktelius. Anot jo, nereikia sėsti į girto vairuotojo vairuojamą automobilį, nes tada nereikės baimintis baudų. A. Pakėnas rado analogiją su saugos diržais - jei keleivis neprisisega diržo, baudą moka jis pats, o ne vairuotojas. Jis tiki, kad visuomenė turi pasiekti tokį lygį, kuriame girtas vairuotojas būtų smerkiamas, o ne aukštinamas, ir kad baudos padės skatinti pilietiškumą.
Lietuvos policijos reidai, kurios metu tikrinimas vairuotojų blaivumas (vaizdo reportažas) HD
Eismo saugumo raida ir tendencijos
Lietuva nuo pat 1919-ųjų, kai atsirado pirmieji motociklai ir automobiliai, troško tapti motorizuota šalimi. Sovietmečiu buvome labiausiai lengvaisiais automobiliais apsirūpinusi Sovietų Sąjungos respublika. Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, tautiečiai ėmė masiškai pirkti nuosavus automobilius. Dėl žemesnio gyvenimo lygio klestėjo prekyba pavažinėtais automobiliais. 2001 metais Lietuvoje užregistruotų lengvųjų automobilių skaičius viršijo milijoną ir toliau didėjo iki 2006-ųjų. Šiuo metu Lietuvoje yra apie pusantro milijono lengvųjų mašinų, t. y. jas turi daugiau nei pusė šeimų.
Tačiau didžioji dalis šių automobilių yra seni - galbūt tik 15-20% automobilių yra naujesni nei 5 metų. Vidutinis vidutinio lietuvio automobilio amžius siekia 13-16 metų, o pasiturinčiose Europos šalyse tokios senienos jau nelaikomos tinkamomis transporto priemonėmis.
tags: #lietuvos #kova #su #girtais #vairuotojais