Automobilio ratlankiai yra ne tik estetinė, bet ir funkcinė automobilio pakabos sudėtinė dalis, daranti įtaką jo išvaizdai, važiavimo saugumui ir komfortui. Tinkama ratlankių priežiūra ir teisingas pasirinkimas yra kiekvieno sąmoningo automobilio vairuotojo pareiga, nes ratlankiai tiesiogiai įtakoja transporto priemonės dinamiką, stabilumą ir ekonomiškumą. Ratlankių gamintojai nuolat tobulina savo ratlankių dizainą ir įdiegia naujas gaminimo technologijas, siekdami pagerinti automobilio našumą ir išlikti lyderiais rinkoje. Prieš gilinantis į ratlankių priežiūrą, defektų aptarimą ar naujoves, svarbu apžvelgti jų tipus ir konstrukcijos ypatumus.
Ratlankių tipai ir jų savybės
Ratlankiai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir gamybos medžiagomis bei technologijomis, kurios lemia jų savybes ir paskirtį.
Plieniniai ratlankiai
Šie ratlankiai, liaudiškai dar vadinami „štampuotais“ arba perforuotais, yra pagaminti iš plieno lakštų. Dėl gamybos technologijos jų svoris yra didesnis nei lengvojo lydinio ratlankių. Pagrindinis plieninių ratlankių privalumas yra palyginti žema kaina. Jie ypač vertinami dėl smūgių absorbavimo savybių - atsitrenkus į šaligatvį ar aštrų kampą, jie sugeria smūgį ir gali apsaugoti kitas automobilio pakabos dalis nuo pažeidimų. Dėl šių savybių plieniniai ratlankiai dažniausiai naudojami žiemos sezonu, kai kelių kokybė yra suprastėjusi ir praktiškumas yra svarbesnis už estetiškumą.
Lieti ratlankiai
Lieti ratlankiai nuo plieninių skiriasi gamybos metodais - jie liejami iš skirtingų lengvojo metalo aliuminio lydinių, dėl ko yra žymiai lengvesni (net iki 15-30 %) lyginant su analogiško dydžio plieniniais ratlankiais. Mažesnė masė reiškia, kad su šiais ratlankiais pavara greičiau paspartės, o stabdymo kelias bus trumpesnis. Ratlankių mažas svoris pagerina ir degalų ekonomiškumą, sumažina kitų automobilio pakabos dalių apkrovą ir jų dilimą. Aliuminio lydiniai yra mažiau jautrūs korozijai, todėl rūdys juos pažeidžia žymiai mažiau nei plieninius ratlankius.
Kaltiniai ratlankiai
Kaltiniai ratlankiai taip pat gaminami iš skirtingų lydinių, tačiau jų ypatingas gamybos procesas (kaltinimas) leidžia juos padaryti dar lengvesniais ir patvaresniais nei lieti ratlankiai. Dėl aukštų našumo rodiklių šie ratlankiai daugiausiai naudojami automobilių sporte. Kaltiniai ratlankiai yra aukštos klasės gaminiai, modeliuojami iš aliuminio bloko veikiant itin aukštu slėgiu. Daug darbo reikalaujantis procesas žymiai padidina gatavo ratlankio kainą. Kaltiniai ratlankiai gali būti skirstomi į vientisus arba į dviejų, trijų ar net kelių dalių.
Surenkami ratlankiai (daug dalių turintys)
Surenkamieji ratlankiai yra pagaminti naudojant tuos pačius lietinių ratlankių gamybos metodus, tačiau jie nėra vientisi, o sudaryti iš kelių dalių rinkinio. Šie ratlankiai yra priskyriami aukščiausiai klasei ir juos dažniausiai renkasi autosporto atstovai bei automobilių tiuningo entuziastai. Surenkamų ratlankių dalys gaminamos atskirai, tad dažnai visos šio ratlankio dalys yra pagamintos skirtingais metodais, pavyzdžiui, centrinė dalis gali būti išlydyta iš magnio, o lankas pagamintas kaltiniu būdu iš aliuminio. Šis būdas leidžia derinti skirtingus metodus ir medžiagas. Surenkamų ratlankių privalumas - jei ratlankis yra sugadintas arba pažeistas, yra didelė tikimybė, kad jį bus galima pataisyti pakeičiant tik jo dalį. Jų pritaikymas yra labai lankstus, jie naudojami automobiliams, kurie turi išskirtinius matmenis, arba tiesiog tiuningui.
Ratlankių gamybos technologijos
Ratlankių gamintojai naudoja įvairias technologijas, siekdami pasiekti skirtingas savybes ir kainos kategorijas.
Liejimas veikiant sunkio jėgai (Gravity Casting)
Tai yra paprasčiausias liejimo būdas, kurio metu formai užpildyti naudojama sunkio jėga. Šiuo būdu gaminami ratlankiai yra pigiausi. Medžiaga pilama į formas, o liejimo metu aliuminis liejamas esant maždaug 700 °C temperatūrai.
Liejimas naudojant žemą slėgį (Low-Pressure Casting)
Šis liejimo metodas naudoja žemą (3-4 barų) slėgį, kurio dėka išlydytas aliuminis greičiau išliejamas į formą, nei veikiant sunkio jėgai; liejimo procesas trunka apie penkias minutes. Liejant aliuminį žemo slėgio sąlygomis, galima pasiekti didesnį tankį, todėl reikia mažiau žaliavų, kad būtų pasiektas toks pat konstrukcijos stiprumas, o tai lemia lengvesnius diskus. Šiuo būdu gaminamų ratlankių kokybė yra geresnė dėl didesnio medžiagos tankio.
Lėto lydymo (sukimosi) technologija (Flow Forming/Spinning Technology)
Tai yra vienas pažangiausių gamybos metodų naudojant žemą slėgį. Iš siauro ratlankio ruošinio, veikiant aukštai temperatūrai, voleliais išvyniojamas ratlankis. Valcavimo procese pasiekiamas maksimalus aliuminio tankis ir stiprumas, todėl nereikia tiek daug medžiagos, kiek taikant standartines technologijas. Dėl to tokie automobilių lieti ratlankiai yra daug lengvesni nei sukurti Gravity Casting technologija. Svorio skirtumas gali siekti iki 20 %. Šių ratlankių kokybė ir patikimumas beveik prilygsta kaltiniams ratlankiams, o gamybos kaštai yra mažesni.
Kaltinis metodas (Forging)
Kaltinio metodo metu ratlankis modeliuojamas aliuminio bloką veikiant itin aukštu slėgiu. Diskas kalamas keliais priėjimais 8000 tonų slėgiu, o prieš kiekvieną kalimą medžiaga įkaitinama iki 400°C. Daug darbo reikalaujantis procesas žymiai padidina gatavo ratlankio kainą.
Visi gamintojai stengiasi sukurti kokybiškus aliuminius ratlankius, kurie kokybe prilygtų kaltiniams ratlankiams, bet reikalautų mažesnių gamybos išlaidų.
Ratlankių priežiūra ir pažeidimų valdymas
Norint užtikrinti ilgaamžiškumą ir estetinę išvaizdą, ratlankiams reikalinga reguliari priežiūra ir savalaikis pažeidimų šalinimas.
Reguliarus valymas
Ant automobilio ratlankių, ypač jei keliuose nevyrauja šiltas ir sausas oras, dauguma nešvarumų susidaro palyginti greitai - stabdžių likučių dulkės, smėlis, druska ir purvas - visa tai nuo ratų patenka ir ant ratlankių paviršiaus. Norint užtikrinti, kad ratlankiai dar ilgai išlaikytų esamą išvaizdą, patartina juos valyti vidutiniškai 2-4 kartus per mėnesį, priklausomai nuo automobilio naudojimo dažnumo. Ratlankius reikia nuplauti naudojant švarų audinį arba zomšos gabalėlį.
Pažeidimų remontas
Prie dažniausiai pasitaikančių pažeidimų priskiriami įvairūs įbrėžimai ir nubrozdinimai, kurie atsiranda nuo atšokusių akmenų, įvažiavus į duobę ir nubrozdinus į šaligatvį. Jei ant ratlankio aptikote akmens arba šaligatvio krašto sukeltus pažeidimus, artimiausiu laiku padenkite juos koreguojančiu pieštuku. Tai padės pažeistas vietas apsaugoti nuo išorinių aplinkos poveikių ir sumažins rūdžių atsiradimo galimybę.
- Plieno ratlankių pažeidimai: Jei pažeidimas atsiranda ant plieninio ratlankio, nėra jokio pagrindo nerimauti, nes, atsižvelgiant į kelių kokybę, jis tikrai nebus ir paskutinis.
- Lietinių ratlankių pažeidimai: Jei pažeistas lietinis ratlankis, remonto procesas yra ilgas ir brangus, nes jį būtina chemiškai nuvalyti, patepti ir perdažyti.
- Deformacijos: Jei duobė, į kurią pavyko įvažiuoti, yra aštri ir gili bei ratlankis yra deformuotas dėl stipraus smūgio, jį galima suklijuoti, suvirinti arba pavirinti išlūžusią dalį. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais remontavimas yra įmanomas, patvarus ir naudingas.
- Valcavimas: Jei lietinis ratlankis yra sulenktas, bet ne sutrūkęs, jį galima valcuoti. Valcavimo proceso metu ratlankis atgauna formą (tai kainuoja nuo 15 iki 45 eurų) ir, jei būtina, jį galima nušlifuoti arba aplyginti kraštus.
Profesionaliai restauruoti lieti ratlankiai dažnai atnaujinami naudojant miltelinį dažymą, o jų paviršius išlyginamas ir padengiamas apsauginiu laku.
Kaip pasirinkti tinkamus ratlankius?
Teisingai parinkti ratlankiai yra svarbūs dėl kelių priežasčių. Netinkami išmatavimai gali ne tik pabloginti automobilio valdymą, bet ir sukelti padangų dėvėjimąsi ar net stabdžių sistemos pažeidimus. Be to, netinkamai pasirinktas išnešimas gali lemti ratų trynimąsi į kėbulą arba nestabilų automobilio važiavimą.
Pagrindiniai ratlankių išmatavimų parametrai
Ratlankių išmatavimai apibrėžiami pagal kelis pagrindinius parametrus ir paprastai nurodomi šifruotu kodu, pavyzdžiui, 7J x 16 ET35 5x112. Šis kodas pateikia visą informaciją apie ratlankio dydį ir jo suderinamumą su automobiliu.
- Plotis (pvz., 7J): Tai ratlankio plotis coliais, tinkantis tam tikro pločio padangoms. Per siaura ar per plati padanga gali sukelti nesandarumą arba neefektyvų darbą.
- Skersmuo (pvz., 16): Ratlankio skersmuo coliais, kurį būtina derinti su padangos vidiniu skersmeniu. Tai svarbu norint užtikrinti, kad padanga tinkamai užsidėtų ant ratlankio.
- Išnešimas (ET, pvz., ET35): Šis parametras lemia ratlankio padėtį - ar jis bus labiau įtrauktas į automobilio vidų, ar išsikišęs į išorę. Tai svarbu, kad ratas nesitrintų į automobilio kėbulą.
- Tvirtinimo skylių specifikacijos (pvz., 5x112): Tvirtinimo skylių skaičius ir jų išdėstymo specifikacija. Tai užtikrina, kad ratlankis tinkamai prisitvirtins prie automobilio stebulės. Skirtingų automobilių modelių tvirtinimo skylių parametrai skiriasi.
Kaip sužinoti ratlankių išmatavimus?
Norint išsiaiškinti tinkamus ratlankio išmatavimus, yra keli būdai:
- Automobilio gamintojo rekomendacijos: Ratlankių išmatavimai nurodomi automobilio techniniame vadove arba ant informacinės lentelės, kuri paprastai yra ant vairuotojo durelių rėmo, kuro bako dangtelio ar po variklio dangčiu. Šiose rekomendacijose nurodytos suderinamos padangų ir ratlankių specifikacijos.
- Ratlankių žymėjimas: Jei norite patikrinti jau naudojamų ratlankių išmatavimus, atidžiai apžiūrėkite jų vidinę pusę. Ten turėtų būti išgraviruoti skaičiai, nurodantys plotį, skersmenį, ET reikšmę ir tvirtinimo skylių specifikacijas.
- Konsultacija su specialistais: Jei informacijos nepavyksta rasti arba nesate tikri dėl specifikacijų, verta kreiptis į autoservisą ar specializuotą ratlankių parduotuvę. Profesionalai padės nustatyti tinkamus išmatavimus pagal jūsų automobilio modelį.
Naudoti ar nauji ratlankiai?
Perkant naudotą automobilį ar norint atnaujinti jo išvaizdą, daugelis vairuotojų susimąsto apie lietus ratlankius. Kai kuriems naudoti ratlankiai - puiki galimybė sutaupyti, ypač jei ieškote originalių, sunkiai randamų modelių. Visgi, jei norite garantuotos kokybės, dažnai logiškiau investuoti į naujus ratlankius.
Nors naudoti ratlankiai kartais atrodo lyg nauji, verta žinoti, kad dalis jų gali būti restauruoti - tai nėra blogai, jei darbai atlikti kokybiškai. Pirkdami naudotus ratlankius, venkite pirkimo iš nepatikimų šaltinių ar be tikrinimo. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į įbrėžimus, įlenkimus, oksidacijos požymius ir nubrozdinimus. Net jei lieti ratai iš pirmo žvilgsnio atrodo neblogai, paviršiaus pažeidimai gali būti ženklas apie smūgius į bordiūrą ar gilias duobes. Svarbiausias aspektas yra ratų geometrija - net jeigu ratlankis atrodo estetiškai, būtinai patikrinkite, ar jis nėra deformuotas ar pažeistas smūgių. Tam galima uždėti ratlankį ant lygios vietos (pavyzdžiui, stiklinio paviršiaus) ir stebėti, ar visas ratlankio kontūras liečia paviršių vienodai.
Svorio įtaka
Ratlankio svoris taip pat yra svarbus parametras renkantis tinkamus ratlankius. Kuo sunkesnis ratas, tuo daugiau jėgos reikia norint jį išjudinti ar sustabdyti, tad pasirinkus sunkesnius ratus galite prarasti automobilio dinamiškumą. Lengvi ratlankiai padeda taupyti kurą!
Estetika ir praktiškumas
Kiekvienam patinka gražūs automobilių ratlankiai ir vyrauja nuomonė, kad jie sudaro pusę viso automobilio grožio. Tačiau renkantis lietus ratlankius, nepamirškite, kad tai ne tik estetinė, bet ir techninė automobilio dalis. Rizika ratlankių pažeidimams dėl nekokybiškos kelių dangos yra visus metus, bet ypač padidėja žiemos periodu, kai kliūtys kelyje slepiasi po sniego danga. Be to, Lietuvos keliai žiemą yra barstomi druska ir antislidžiais chemikalais. Todėl dažnai rekomenduojama žiemines padangas montuoti ant mažesnio dydžio lietų ratlankių nei vasarą, arba ant plieninių.
Viena iš dešimtmečius vyraujančių tendencijų - kiek įmanoma didesnio skersmens ratlankį patalpinti ant savo automobilio. Didelio dydžio ratlankiai, be abejonės, automobilio išvaizdą padaro sportiška ir patrauklia, tačiau tuo pačiu sukelia dideles problemas. Didesnio dydžio ratlankis sumažina automobilio padangos profilį, o tai nulemia, kad sugadinti automobilio ratlankį, užvažiavus ant pakraščio arba įvažiavus į duobę, rizika žymiai padidės.
Ratlankių evoliucija ir ateities tendencijos
Jei kalbėsime apie automobilių ratlankių vystymąsi per pastaruosius dešimtmečius, reikia paminėti, kad „ratas nebuvo išrastas iš naujo“, tai reiškia, kad ratlankių gaminimo metodai radikaliai nėra pasikeitę. Evoliucija, o ne revoliucija, yra paskutinių dešimtmečių vystymosi kryptis automobilių ratlankių pasaulyje. Ratlankių gamintojai nuolat dirba su ateities automobilių ratlankiais, tačiau jie daugiausia tėra prototipai ir artimiausiu metu negalės konkuruoti su tradicinio dizaino (plieno, lietais, kaltiniais ir surenkamaisiais) ratlankiais. Gali būti, kad ne artimiausiu laiku, bet ateityje kai kurios ratlankių koncepcijos vis dėlto bus įdiegtos į masinę gamybą.
Anglies pluošto ratlankiai
Anglis arba anglies pluoštas automobilių pramonėje buvo naudojamas santykinai ilgą laiką ir iš pradžių buvo naudojamas tik Formulė 1 lenktynių automobiliuose. Anglis yra automobilių pramonės stebuklingoji medžiaga: jis iki 10 kartų patvaresnis ir iki 5 kartų lengvesnis už plieną. Iš šios medžiagos pagaminti ratlankiai yra labai lengvi ir patvarūs, tačiau šiuo metu jų masinę gamybą apsunkina sudėtingas gamybos procesas ir labai didelės išlaidos (apie 5000 dolerių už vieną ratlankį).
„Michelin Acorus“ sistema
Sprendimą didesnio dydžio ratlankių pažeidžiamumo problemai siūlo prancūzų padangų gamintojas Michelin, bendradarbiaudamas su ratlankių gamintojais Maxion. Nauja ratlankių sistema, kuriai duotas pavadinimas Acorus, susideda iš elastingos guminės jungties poros, sumontuotos prie specialaus lieto ratlankio, kad padėtų sumažinti smūgio stiprumą ratlankio pažeidimo metu. Tai leidžia dideliems ratlankiams būti atsparesniems smūgiams.
tags: #lietas #ratlankis #dvipusis