Siaubo filmas „Lemtingas posūkis: Mirties pamatas“ siūlo naują požiūrį į gerai žinomą seriją, pasakodamas šiurpią istoriją, kuri nutiko Apalačių pažintiniame take, esančiame rytinėje JAV dalyje. Šis takas garsėja nuostabiais peizažais ir yra tapęs traukos tašku žygeiviams iš viso pasaulio. Vien pėstiesiems skirtas pusketvirto tūkstančio kilometrų ilgio takas kasmet sutraukia daugiau nei du milijonus žmonių, ieškančių gamtos grožio ir ramybės.
Filmo kūrimas ir režisieriaus vizija
Filmo scenarijų parašė pirmosios juostos kūrėjas Alanas McElroy‘us, o į režisieriaus kėdę sėdo siaubo istorijų ekranizacijose jau senokai debiutavęs Mike‘as P. Nelsonas. Duodamas interviu žurnalistams prieš premjerą, M. P. Nelsonas pasakojo, jog siaubo filmų žanras yra jo didžioji aistra, todėl šio darbo ėmėsi su didžiuliu malonumu.
Režisierius teigė: „Į rankas scenarijų paėmiau dar 2017 metais. Perskaitęs jį kiek sutrikau - tai, ką perskaičiau buvo nė kiek nepanašu į jau išleistus „Lemtingo posūkio“ filmus. Neabejoju, kad tai pastebės ir žiūrovai. Jame buvo kažkas unikalaus, istorija viską apvertė 180 laipsnių kampu. Todėl darbas su komanda kuriant visiškai naują realybę, naujus veikėjus, tapo puikia proga grįžti į tą pasaulį, kurį dievinu dirbdamas kine.“
Siužetas
Tarp minios žygeivių, besimėgaujančių Apalačių tako grožiu, atsidūrė ir šio filmo herojai - trys poros draugų, nusprendusių savaitgalį praleisti šiame take ir pasimėgauti vienas kito kompanija. Savo žygį šeši bičiuliai pradeda mažame Virdžinijos valstijos miestelyje, kuriame vietiniai juos itin stengiasi perspėti, kad žygeiviai šiukštu nenuklystų nuo sužymėtos tako trasos.
Tačiau netrukus jaunuoliai susivilioja intriguojančia nepažymėta tako atšaka ir nutaria ją ištyrinėti. Miško glūdumoje jie randa keistą 1859 m. atminimo lentelę, skirtą kalnų gyventojų bendruomenės, pasivadinusios „Fondu“, įkūrimui. Šios bendruomenės gyventojai tikėjo, kad Jungtinių Valstijų laukia neišvengiama griūtis, ir gelbėdamiesi pasitraukė į kalnus. Daugiau nei pusantro šimto metų jie gyvena atskirai nuo visuomenės ir aršiai gina savo privatumą.
Bičiuliai labai greitai įsitikina, kad šios legendos - ne iš piršto laužtos. Kuomet vienas iš jų žūsta po didžiuliu medžio kamienu, keliauninkai dar viliasi, kad tai tėra nelaimingas atsitikimas. Tačiau netrukus dingsta jaunuolių telefonai ir jie supranta, kad pasukę iš tako padarė didžiausią klaidą gyvenime. Kuo baigsis ši klaida ir kiek aukų pareikalaus paprasčiausias nusukimas iš trasos, pamatysime siaubo filme „Lemtingas posūkis: Mirties pamatas“, kuris į kino teatrus atkeliauja jau šiandien, birželio 18-ąją.
Lemtingas Posukis
Kritikų įvertinimas ir palyginimas su ankstesnėmis dalimis
Apžvalgininkas prisipažįsta, kad su pirmąja 2003 metų juosta turi šiokių tokių prisiminimų, kurie sukelia savotišką nostalgiją. „Pamenu, kai teko išsinuomoti VHS kasetę iš šalia namų esančio kiosko ir kartu su keliais draugais padaryti namuose kino vakarą su šiuo filmu, kurio cenzas tada buvo griežtas N-18, o mums - vos po 14 metų. Internetu tais laikais irgi galėjo mėgautis ne visi norintys, todėl tokių filmų peržiūros buvo tam tikras uždraustas vaisius. Ir tada mums tai atrodė kažkas baisaus ir sunkiai net suprantamo, nes tiesiog dar nebuvome matę daug tokio pobūdžio kino projektų.“
Tačiau dabar, pasižiūrėjus šį 2003 metų filmą, ruošiantis naujai daliai, jis pasirodė „toks prastas, neįdomus, paviršutiniškas ir tiesiog keliantis elementarų šleikštulį, o ne siaubą.“ Apžvalgininkas nurodė, kad eidamas žiūrėti naujosios dalies, buvo nusiteikęs skeptiškai, tikėdamasis gauti tokio pat lygio „šlykščią skerdynių stiliaus nesąmonę apie kalnuose gyvenančius išsigimėlius“. Tačiau viskas pasirodė kitaip.
„Pirmiausia - tai nėra joks ankstesnių dalių pratęsimas, o visiškai nauja vizija ankstesnių filmų tema. Todėl žiūrovas čia gauna ne mutantų vykdomas žudynes, o ganėtinai tikrovišku būdu pateiktą istoriją, kuria nesunku patikėti. Filmas pateiktas net labai realistiškai ir, kas svarbiausia, jame yra aiškiai išdėstyta mintis apie tuos, kurie gyvena kalnuose. Čia žiūrovas gauna atsakymus į daugelį klausimų, susijusių su kalniečiais, o taip pat iš itin vaizdingos perspektyvos gali pasinerti į smurto proveržį, kuris liejasi iš ekrano. Negana to, smurtas yra labai gerai įterptas į rodomą pasakojimą.“
Antra, šiame filme daug dėmesio gauna herojai bei jų motyvacija. „Ir kalbu aš ne vien apie aukas, kurios čia pateikiamos ne iš mėsos perspektyvos, bet ir apie užpuolikus. Jeigu ankstesnėse dalyse mes turėjome tikras pabaisas, kurios smaginosi žudydamos žmones, tai šiame filme matome tam tikros bendruomenės žmones, kurie žudo dėl nesunkiai paaiškinamos priežasties. Herojai filme pateikti tikrai neblogai ir su jais galima lengvai susitapatinti.“
„Kalbant apie veiksmą, tai jo čia nėra per daug, bet pakanka, kad žiūrovui nebūtų nuobodu kino salėje. Taip pat viską paryškina ir mano jau minėtas smurto proveržis bei intriga, kurie kelia įtampą, nes nežinai, kas čia mirs, o kam pavyks išsigelbėti. Bendrai galiu pasakyti, jog man tai žymiai brandesnė ir logiškiau papasakota istorija apie kalnuose gyvenančius kraujageriškumu pasižyminčius žmones, nei tie ankstesni filmai, kuriuose visas dėmesys buvo skiriamas skerdynėms. Šio žanro ir temos gerbėjams - verta pamatyti.“
Techninė juostos pusė
Filmo produkcijos dizainas apibūdinamas kaip labai paprastas, mistiškai ir tikroviškai pristatytas pasakojimas, kurio meninis apipavidalinimas iš karto leidžia pasinerti į rodomą istoriją dėl realybės suvokimo ekrane. Šis jausmas atsiranda dėl dekoracijų, grimo bei kostiumų. Kameros darbas, muzika bei garso ir vaizdo montažas sukūrė labai baugią atmosferą.
Aktorių kolektyvinis darbas
Daugelis šios juostos aktorių - tai arba trečiame plane kokiuose nors serialuose vaidinantys jaunuoliai, ar išvis B kategorijos filmuose pasirodantys aktoriai. Vis dėlto, filme yra ką išskirti. Apžvalgininkas kalba apie ekrano veteranus Billą Sage‘ą ir Matthew Modine‘ą, kurių įkūnyti herojai buvo „tokie panašūs, o tuo pačiu tokie skirtingi ir pilni emocijų, jog vienas malonumas buvo stebėti jų priešpriešą“. Šie aktoriai akimirksniu užgožė visus kitus, pademonstruodami profesionalumą ir patirtį.
Pagrindinius vaidmenis atliko: Matthew Modine, Daisy Head, Emma Dumont, Charlotte Vega, Bill Sage, Valerie Jane Parker.
Verdiktas
„Lemtingas posūkis: Mirties pamatas“ - nesulyginamai geresnis skerdynių tipo siaubo trileris už prieš tai buvusius serijos filmus, kuris ne tik pavergia savo tikroviškumu bei geriau atskleistais herojais, bet dar ir leidžia pasinerti į ganėtinai aiškiai išdėstytą, savo siužetiniais sprendimais patikėti leidžiančią ir tuo pačiu neblogą intrigą išlaikančią istoriją.
Pastebėtos filmo klaidos
Retas filmas apsieina be klaidų - ne išimtis ir siaubo filmas „Lemtingas posūkis: Mirties pamatas“:
- Stovėdami apžvalgos bokštelyje, filmo herojai užsidega du ugnies fakelus. Po keleto sekundžių pasirodžius kanibalams dega tik vienas ugnies fakelas.
- Vieną iš pareigūnų kanibalas peršauna strėle į akį. Pareigūnas nukraujauja ir miršta. Negyvėlio kūną su neištraukta strėle kanibalas paguldo į automobilį. Kai jį vėl išima iš automobilio, strėlės akyje nebėra.
- Kanibalas strėle pašauna ir Scottą, kuris iš skausmo krinta ant žemės. Žaizdos link slenkant kino kamerai šmėsteli prie kojos pritvirtinta plastikinė tūbelė, iš kurios bėga netikras kraujas.
- Kai grupė jaunuolių eina mišku, ant vieno iš herojų apykaklės atsiranda gėlytė, tačiau tik praėjus keletui sekundžių rodoma, kaip viena iš merginų pasilenkia, nuskina gėlytę ir užkišą ją už apykaklės. Ta pati gėlytė daugybėje scenų tai atsiranda, tai vėl pradingsta jau po to, kai tą gėlytę mergina užkiša už apykaklės.
- Chriso Finnso automobilis yra iš Pensilvanijos, tačiau jam trūksta specialaus Pensilvanijos kelių policijos lipduko, kurį prie priekinio automobilio stiklo privalo prisiklijuoti visi šios valstijos vairuotojai.
tags: #lemtingas #posukis #3 #palikti #mi