Skystos vinys: apibrėžimas, savybės ir naudojimas

Nors šiandien statybos ir baldų pramonėje taikomi įvairių tipų nagai, tačiau atskira grupė, nepaisant pavadinimo, neturi nieko bendro su įprastinėmis vinimis. Jos pavadinimą gavo iš Amerikos prekės ženklo Liquid Nails, kuris išvertus iš anglų kalbos reiškia „Skystos vinys“. Šis prekės ženklas rinkoje pasirodė 1968 m., ir buvo sukurtas kompanijos gamintojos Macco.

Teminė nuotrauka su skystų vinių tūbele ir pistoletu

Sudėtis ir savybės

Taigi, skystos vinys „Momentas“ ar kito populiaraus ženklo iš tiesų nėra metaliniai strypai, o statybiniai, didelio atsparumo klijai. Jie sukurti remiantis kaučiuku ir rišamaisiais polimerais (betonu, cementu). Skirtingai nuo paprastų klijų, į skystas vinis pridedama smulkių frakcijų mišinio, kuris suteikia galimybę tvirtai suklijuoti net ir nepakankamai priglundančius elementus bei atlaikyti didelį krūvį.

Skystų vinių rūšys

Pagal savo sudėtį skystos vinys galima suskirstyti į dvi pagrindines rūšis:

  1. Klijai tirpiklio pagrindu. Jie nebijo vandens, šalčių, tinka bet kokioms medžiagoms, greitai suklijuoja paviršius. Esmine jų trūkumo yra tai, kad po naudojimo kelias dienas išlieka nemalonus sintetinis kvapas.
  2. Klijai vandens pagrindu (vandeninės akrilo vinys). Tokios skystos vinys (skirtingai nuo ankstesnių rūšių) yra visiškai ekologiškai švarios ir saugios. Tačiau šiuos klijus galima naudoti tik porėtų medžiagų klijavimui ir jie bijo drėgmės. Dėl to vandeninės skystos vinys dažniausiai naudojamos sausose patalpose. Pavyzdžiui, jos dažnai naudojamos atliekant montavimo darbus su plastikinėmis lubų plokštėmis.

Taip pat verta atkreipti ypatingą dėmesį į žymėjimo informaciją, kuri yra ant pakuotės: paprastai visos skystos vinys turi savo specialią paskirtį. Pavyzdžiui, atskiros vinių rūšys gali būti skirtos plastikiniams gaminiams, o kitos - turėti padidintą atsparumą grybeliams ar drėgmei. Kai kuriose skystose vinys taip pat yra speciali šalčiui atspari galimybė.

Skystų vinių privalumai

Skystos vinys turi šiuos privalumus:

  • Yra didelis sujungimo stiprumas;
  • Gali atlaikyti dideles apkrovas - nuo 15 iki 80 kg kiekvienam kvadratiniam centimetrui;
  • Gali priklijuoti beveik bet kokias medžiagas (plytas, medį, medienos plaušo plokštes (MDF), keramiką, polistirolą, stiklą, metalą ir kt.) prie bet kokių, net porėtų, nepakankamai priglundančių ir nelygių paviršių;
  • Jomis sunku rimtai sugadinti paviršių ir dangą;
  • Skystos vinys yra atsparios ugniai;
  • Atsparios drėgmei, išskyrus klijus latekso pagrindu;
  • Nenuodingos.

Naudojimo sritys

Greičiausiai, skystų vinių paskirtis bus žinoma bet kuriam žmogui - kaip ir įprasti statybiniai klijai, jie skirti ilgalaikiam dviejų tam tikrų paviršių sujungimui. Todėl skystų vinių „Momentas“ ir kitų prekių ženklų naudojimo sritis šiandien yra labai plati. Taip, skystos vinys naudojamos klijuojant gipsą, sienų plyteles, kamštines plokštes, medį, daugumą plastikų, aliuminį, stiklą, keramiką. Kartais skystos vinys taikomos ir tada, kai po ranka nėra specialių hermetikų, skirtų sandarinti dušų kabinas, vonias, durų rėmus, ventiliacijos angas ir angas, langų rėmus, kriaukles, dailylentes, gipso plokščių ir sienų plyšius, antresoles, stalviršius, kampines siūles. Šio tipo vinys puikiai susidoros su šiomis užduotimis.

Išimtis sudaro vietos žemiau vandens lygio, šlapia ir žaliavinė mediena, akvariumo ir silikoniniai paviršiai.

Nuotrauka su klijuojamų paviršių pavyzdžiais, tokių kaip plytelės, mediena, gipsas

Kaip naudoti skystas vinis?

Norint, naudojant skystas vinis, priklijuoti vieną daiktą prie kito, reikia laikytis šio darbo algoritmo:

  1. Nuvalyti ir nuriebalinti paruoštus darbo paviršius.
  2. Užtepti klijus ant klijuojamo paviršiaus. Tai galima daryti tiek rankiniu būdu, išspaudžiant iš tūbelės, arba naudojant specialų silikono pistoletą. Klijus reikia tepti taškais arba panašiomis juostomis. Tokiu atveju atstumas tarp juostų turi būti ne mažesnis kaip 100 mm.
  3. Paviršius tvirtai prispausti vienas prie kito ir taip laikyti 1-2 minutes. Kadangi klijų sukietėjimas vyksta pakankamai greitai, paviršiams reikia iškart suteikti teisingą padėtį. Apskritai, visas sukibimo laikas svyruoja nuo 10 iki 40 minučių. Galutinis klijų sustingimas vyksta nuo 12 iki 24 valandų.

Rare Artistry Enrich Your Soul with the Relaxing Craft of Venetian Glass Art Design Sylcom Light

Lazdynai: auginimas, vertė ir panaudojimas

Anot dr. Algirdo Amšiejaus, lazdynai auginami dėl maistingų, skanių riešutų ir augalų grožio - žalialapių ir ryškiaspalvių lapų bei goželių. Be to, lazdynai kaip aukštaūgiai krūmai labai tinkami aukštoms gyvatvorėms erdviose sodybose bei sodo užtvaroms nuo vėjo. Beje, lazdynai yra anksčiausiai pražystantys medingi augalai. Todėl nestebina tai, jog nuo senų laikų iki 5-6 m užaugantys lazdynai augo prie dažnos sodybos, buvo saugomas ir branginamas, įvairiausiais vardais vadinamas: ir riešutiniu lazdynu, ir lazda, ir lazdeniu, ir lazdų medžiu, ir riešutlazda, ir lazdų krūmais, ir dar kitaip. Iš ilgo, plono ir lankstaus lazdyno stiebo žmonės gamindavo meškerę, kuria susigaudavo žuvį.

Teminė nuotrauka su lazdyno krūmu, žirginėliais ir lapais

Riešutų vertė ir panaudojimas

Riešuto kevalas sudaro apie pusę riešuto svorio. Pasak mokslininko dr. A. Amšiejaus, branduoliuose yra 57-65 proc. riebalų, 16-20 proc. baltymų, 3-4 proc. cukrų, B ir E vitaminų, ypač daug mineralinių medžiagų - kalcio, fosforo, magnio, kalio. Todėl lazdyno riešutai, savo kaloringumu pralenkiantys bulves, pieną, razinas, figas, duoną - puikus produktas ne tik vegetarams. Jie valgomi švieži ir naudojami konditerijoje, iš jų spaudžiamas aliejus, o iš išspaudų gaminama chalva. Riešutų aliejus vartojamas konditerijoje, parfumerijoje, kosmetikoje, tapyboje, lakų ir dažų gamyboje.

Makro nuotrauka su lazdyno riešutais

Veislės ir auginimo sąlygos

Sodybose ir soduose auginamos stambiavaisės lazdyno veislės yra kilusios daugiausia iš šių botaninių rūšių - (Corylus maxima Mill.), didžiojo, paprastojo (C. avellana L.), pontinio (C. pontica C. Koch.), o mažiau iš turkinio (C. colurna L.), įvairialapio (C. heterophylla Fisch.).

Pasak dr. A. Amšiejaus, Lietuvoje nuo seno auginamos Rusijos selekcijos lazdynų veislės: žalialapės - ‘Pervenec‘, ‘Tambovskij ranij‘, raudonlapės - ‘Akademik Jablokov‘, ‘Moskovskij rubin‘ ir kitos. Lapų raudonumas vasaros viduryje pranyksta. Jos prisitaikę prie mūsų šaltų ir permainingų žiemų, o pavasarį prie pasitaikančių šalnų, pakankamai derlingos, tačiau riešutai mažesni kaip stambiavaisių lazdynų veislių: ‘Cosford‘, ‘Barselona‘, ‘Halės milžinai‘, ‘Webba‘, ‘Truskan‘, ‘Katalonijos‘, ‘Garibaldi‘ ir kitų, sukurtų Anglijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Tai senos veislės, sukurtos ar atrinktos daugiau kaip prieš 50-70 metų. Mūsų lazdynų kolekcijoje auga virš 25 metų, tad puikiai spėję aklimatizuotis ir prisitaikyti prie Lietuvos klimato.

Sodinių stambiavaisių veislių lazdynai brandina maždaug pusantro karto didesnius už paprastojo lazdyno riešutus, anksčiau pradeda derėti, o vienas augalas duoda 3-20 kg derlių, priklausomai nuo augalo amžiaus, auginimo sąlygų. Stambiavaisių lazdynų riešutai subręsta rugpjūčio antroje pusėje - rugsėjo mėnesiais, priklausomai nuo tų metų meteorologinių sąlygų.

Infografika su skirtingomis lazdynų veislėmis ir jų savybėmis

Sodinimas ir priežiūra

Lazdynai sodinami saulėtoje vietoje, derlingoje, purioje, vandeniui laidžioje, karbonatingoje priemolio dirvoje, geriausia anksti pavasarį arba vėlai rudenį. Neverta sodinti sausuose priesmėliuose, nes lazdynai užaugs tik iki pusės jiems būdingo aukščio, kaip Dzūkijoje. Mūsų plantacijoje stambiavaisių lazdynų ‘Cosford‘, ‘Barselona‘ ir ‘Halės milžinai‘ sodmenys sodinti 4,5 (tarp eilių) x3 m atstumais, 660 sodinukų/ha, nes tokia sodmenų norma privaloma ekologiniame ūkyje. Sodybose ar mažuose sodeliuose auginant žemesnes lazdynų veisles: ‘Garibaldi‘, ‘Cosford‘, ’Sirena’, galima sodinti 3x3 m atstumais.

Dauginimas ir medelių formavimas

Lazdynai yra savidulkiai augalai. Sodinant sode lazdynus, patariama sodinti ne vieną, o bent 2-3 veisles, kadangi vyriški ir moteriški žirginėliai kartais žydi ne vienu metu.

Dauginimas

Savo medelyne lazdynus dauginame vegetatyviškai - vertikaliomis atlankomis, nes veislei būdingų savybių iš riešutų išauginti sėjinukai neišsaugo. Auginami ant vagų ir nuolat apkaupiami, kad geriau vystytųsi šaknynas. Sodinukai užauga per 2 metus. Pavasarį atkaupiami, atskiriami ir tinkami sodinti. Galima dauginti ir horizontaliomis atlankomis, gaunant didesnę sodinukų išeigą, tačiau priežiūrai reikia daugiau skirti dėmesio ir laiko.

Medelių formavimas

Pavasarį iškasti iš medelyno pirmų - antrų dauginimo metų sodinukai vienu stiebu, 0,6-0,7 m aukščio („vytelės“), sodinami į pastovią vietą sode, o menkesni dar auginami vienus metus daigyne. Medeliai sodinami 3x3 m atstumu. Sekančių metų pavasarį 0,6-0,7 m aukštyje „vytelei“ sekatoriumi nukerpama viršūnė ir pradedamas formuoti medelio formos augalas. Po viršūnės pašalinimo, augalas pradeda šakotis. Per vasarą formuojant vainiką, paliekama 4-5 šakos (daugiau šakų nereikia palikti, kad nesutankėtų vainikas). Medelio formos lazdynus tinka auginti plantacijose, tuo įsitikinęs Rokas, tad ateityje taip planuoja formuoti naujuosius sodmenis. Juos galima sodinti tankiau, kaip minėjome, 3x3 m atstumu, bus geresnės šviesos sąlygos, daugiau sodmenų galima pasodinti ploto vienete ir didesnį derlių gauti.

Schema, iliustruojanti lazdyno medelio formavimą genėjimo būdu

Lazdynai gyvatvorėms

Paprastasis lazdynas labai pakantus genėjimui, tik, deja, šia savybe dar nedaug kas pasinaudoja. O šis krūmas yra vienas iš pačių tinkamiausių vidutinėms ir aukštoms gyvatvorėms formuoti. Puošnūs raudonlapiai lazdynai puikiai tinka gyvatvorėms sodinti, taip pat kontrastingai dera raudonlapiai kartu su žalialapiais lazdynais. Lazdynų gyvatvorę rekomenduojama sodinti 2,5-3 m atstumu nuo kaimynų tvoros. Jei gerai sutariate su kaimynais, pasitarus galima sodinti ir arčiau tvoros, tuomet derliumi draugiškai dalinsitės su bičiuliais. Iš lazdynų krūmų galima įveisti ir apsauginę sodo juostą - ir nauda, ir gražu.

Apsauga nuo šalčių ir derliaus didinimas

Kadangi lazdynai anksti prabundantys augalai, todėl žiemomis jiems dažnai pakenkia atlydžiai (atšilus orui, prasideda vegetacija), o po atlydžių užeinantys dideli šalčiai, nušaldo žydėti pasiruošusius ar jau pražydusius žirginius, todėl sumenksta jų derlius. Ir tai kartojasi kas 2-4 metus. Todėl sodinant lazdynus sode, sodybose ar plantacijose rekomenduojama sodinti skirtingo ankstyvumo bent 2-3 lazdynų veisles, iš kurių nors vieną veislę kaip gerą dulkintoją, pavyzdžiui, ‘Cosford‘.

Padėti apsidulkinti

Neretai lazdynai neuždera dėl nepalankaus pavasario. Kartais kultūrinių lazdynų veislių žirginėliai, per anksti pražydę, nušąla. Arba kai žydėjimo metu vyrauja vėsūs drėgni orai, žiedai lieka neapdulkinti, todėl patartina lazdynams padėti apsidulkinti. Iš anksto reikia pasiruošti šakelių: vėlyvą rudenį parsinešti iš miško lazdynų arba nupjauti nuo didesnių derančių veislinių ‘Cosford‘ krūmų ūglių ir laikyti šaltoje patalpoje, o prieš apdulkinimą pasimerkti šiltoje patalpoje. šakelės išbarstys dulkeles. Jei lazdynų šakelių nepasiruošėte iš anksto, tai visuomet miške galima surasti tinkamų - vienos būna saulėtoje vietoje, kitos - pavėsy. Miškinio lazdyno žirginėliai yra atsparūs šalnoms ir visuomet užtikrintai apdulkina moteriškus žiedus.

Kaip paskatinti derėjimą ir padidinti derlių?

A. Amšiejus žino būdą, kaip padidinti lazdynų derlių, ir visiems lazdynų augintojams siūlo juo pasinaudoti. Kasmet birželio - liepos mėn. reikia įlaužti (kol šakelė lengvai trekštelės) lazdynų pirmamečius ūgliukus šakų viršūnėse, nuo viršaus per gerą sprindį, 20-30 cm ir palikti kaboti. Per likusią kaboti apatinę žievę (odelę) iš žalių lapų maisto medžiagos keliauja žemyn augalu.

Lazdynų šaknynas

Priklausomai nuo dauginimo būdo, skiriasi ir lazdynų šaknynas: sėjinukų susiformuoja 4-5 šaknys į skirtingas puses. Vegetatyviškai padaugintų vertikaliomis atlankomis sodinukų šaknys būna kaip pieštukas buku galu, iš šonų apaugęs smulkiomis šaknelėmis, o padaugintų horizontaliomis atlankomis - šaknis sulenkta kaip mėnulio formos, turi buką šaknies galą su smulkiomis šaknelėmis. Perkant lazdynus mugėse, pravartu pirkėjams pasidomėti lazdynų šaknimis. Tiesiog galima paprašyti iš vazono iškelti augalą ir apžiūrėti jo šaknis.

Gydomosios savybės

Gydomosios lazdyno medžiagos - tai jo lapai, stiebų žievė, pats riešuto branduolys. Paprastojo lazdyno lapuose daug glikozidų, eterinių aliejų, sacharozės, palmitino rūgšties. Jo žievėje tanidų, lignocerilinio alkoholio, betulino ir kitokių medžiagų. Paprastojo lazdyno riešutai, kaip ir migdolai bei graikiniai riešutai, rekomenduojami sergantiesiems diabetu. Be to, jie skatina lytinį bei protinį aktyvumą, stiprina žarnyną. Lazdyno lapų nuoviras gydo išsiplėtusias venas, jo paruošimo būdas: vieną valgomąjį šaukštą džiovintų paprastojo lazdyno lapų užpilti stikline (200 ml) verdančio vandens, palaikyti 30 minučių ir nukošti. Lazdynų lapų nuoviru gydoma ir nuo plaukų slinkimo bei pleiskanų, o jo paruošimo būdas toks: 2 valgomuosius šaukštus paprastojo lazdyno lapų užpilant stikline (200 ml) verdančio vandens ir valandą palaikant. Vėliau nukošti, atskiesti vienu litru virinto vandens.

Nuotrauka su lazdyno lapais ir riešutais, iliustruojančiais gydomąsias savybes

tags: #lazdynai #skystos #vinys

Populiarūs įrašai: