Prie namų laisvos vietos automobiliui pastatyti nerandantys miestiečiai dažnai gali kaltinti neeksploatuojamų transporto priemonių savininkus, kaip teigia Seimo narys Mykolas Majauskas. Jo nuomone, dabartinis šios srities reguliavimas nėra efektyvus. Didelė dalis gyventojų, grįžę vakare po darbo, neranda, kur prisiparkuoti automobilio, o viena pagrindinių priežasčių yra ta, kad kiemai užkimšti neeksploatuojamų transporto priemonių.
Viešosios tvarkos pareigūnai patvirtina, jog pasitaiko net iki 20 proc. tokių transporto priemonių kiemuose. Tai rodo, kad problema yra reikšminga, o esamas reguliavimas jos nesprendžia. Kaip pavyzdį, 2019 metais Vilniaus miesto savivaldybė gavo 2445 skundus dėl daugiabučių kiemuose, pakelėse ir kitose bendro naudojimo vietose paliekamų neeksploatuojamų, dalyvavimui viešajame eisme netinkamų transporto priemonių.
Neeeksploatuojamų transporto priemonių apibrėžimas ir atsakomybė
M. Majauskas siūlo aiškiau apibrėžti, kad neeksploatuojamos transporto priemonės yra ne tik tos, kurios gali būti traktuojamos kaip metalo laužas, bet ir tos, kurios yra neregistruotos ar neturi techninės apžiūros. Tokia transporto priemone būtų laikoma visiškai ar iš dalies sudegusi, visiškai ar iš dalies išardyta ar kitų akivaizdžių defektų turinti transporto priemonė. Taip pat negalima eksploatuoti būtų laikoma neregistruota transporto priemonė arba transporto priemonė, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra.
Antra, siūloma sudėlioti aiškias atsakomybes ir sankcijas už šio reikalavimo nesilaikymą. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, po rašytinio pareigūno perspėjimo nesiėmus veiksmų, transporto priemonės savininkui skiriama 70-140 eurų bauda. Atlikus pažeidimą pakartotinai, skiriama 140-300 eurų bauda, taip pat numatant galimybę transporto priemonę konfiskuoti.
Tačiau dabar įstatyme numatyta galimybė konfiskuoti transporto priemonę yra neįpareigojanti, todėl net ir po pakartotinio pažeidimo transporto priemonė gali išlikti savininko nuosavybėje ir toliau neleisti parkavimo vietose statyti viešajame eisme aktyviai dalyvaujančių automobilių. Kaip prevencinę priemonę, galimai atbaidysiančią nuo sistemingo įstatymų pažeidinėjimo, ANK pakeitimo projekte siūloma numatyti privalomą transporto priemonės konfiskavimą.
Taip pat svarbu paminėti, kad ANK nenumato konkretaus termino, per kurį būtina pasirūpinti neeksploatuojama transporto priemone, nurodyto perspėjime. Tai sukuria sąlygas piktnaudžiavimui, nustatant nepagrįstai trumpą ar nepagrįstai ilgą terminą. Rašytinis perspėjimas surašomas ir įteikiamas transporto priemonės savininko akivaizdoje arba siunčiamas registruotu paštu. Tačiau transporto priemonės savininkui nepriėmus registruotu paštu išsiųsto perspėjimo, laikoma, jog perspėjimas asmeniui neįteiktas, ir tolimesnių ANK numatytų veiksmų pareigūnai imtis negali.
Neatsakingi transporto priemonių savininkai nesirūpina, nors privalo, kad be priežiūros ir neleistinoje bendro naudojimo vietoje paliktas automobilis būtų patrauktas - keliautų į remontą ar patektų pas perdirbėjus. Pamirštama, kad savininkui už transporto priemonės laikymą bendro naudojimo vietose ir aplinkos taršą, kai iš netvarkingų automobilių teka tepalas, gresia administracinė bauda.
Transporto priemonės remonto atsakomybė
Transporto priemonių savininkų apskaitos sistema (SDK) ir utilizavimas
Nuo 2021 metų gegužės Lietuvoje pradėjo veikti nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, pagal kurią kiekviena šalyje esanti transporto priemonė turi turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Tai reiškia, kad automobilį parduoti ar registruoti galima tik turint šį kodą.
Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje buvo išregistruota daugiau kaip po 25 tūkst. automobilių. Automobilių parkui senstant, išregistruotų sunaikintų lengvųjų automobilių skaičius pastaruosius dvejus metus nesikeičia, tačiau netinkamos naudojimui transporto priemonės nepatenka pas šių atliekų tvarkytojus.
Tikimasi, kad nauja tvarka paskatins visus automobilių importuotojus laikytis ES Direktyvos ir Lietuvos teisės aktų, finansuoti senų automobilių surinkimą ir tvarkymą, visuomenės švietimą ir vykdyti kitas pareigas. Visgi reikia pripažinti, kad dar ne visi transporto priemonių importuotojai pilna apimtimi finansuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų atliekų tvarkymą. Pagal ES Direktyvą, 95 proc. automobilio atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, ir tik 5 proc. - į utilizavimą.
Gyventojas ar įmonė, turinti priduoti eksploatuoti netinkamą automobilį, gali pasinaudoti Gamintojų ir importuotojų asociacijos kartu su ENTPTA sukurta senų automobilių tvarkymo sistema (www.autotvarkymas.lt). Gamintojų ir importuotojų asociacija organizuoja eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą.
ENTPTA duomenimis, Lietuvoje kasmet išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 30 proc. (15-18 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos.
Krovininių automobilių (N1 klasės) konvertavimas į lengvuosius (M1 klasės)
Galima atlikti N1 klasės naudoto krovininio automobilio, kurio kėbulo kodas yra BB arba BBA, perdirbimo techninę ekspertizę, kurios metu įvertinama, ar automobilis atitinka M1 klasės lengvojo automobilio reikalavimus. M1 klasės lengvojo automobilio privalumai apima:
- Techninės apžiūros periodiškumas - 24 mėnesiai.
- Nereikia mokėti kelių naudotojo mokesčio.
Reikalavimai techninei ekspertizei:
Techninei ekspertizei reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Gamintojo arba jo įgalioto atstovo patvirtinimą, kad transporto priemonės konstrukcija atitinka M1 klasės reikalavimus.
- Sertifikatus arba bandymo protokolus, įrodančius, kad transporto priemonė atitinka šių teisės aktų reikalavimus:
- Degalų sąnaudos, CO2 išlakos, variklio išmetamieji teršalai (Direktyva 2005/55/EB, Reglamentas (EB) 715/2007 arba Reglamentas (ES) 595/2009, JT EEK Taisyklė Nr. 83).
- Skleidžiamas triukšmas (Direktyva 70/157/EEB, JT EEK Taisyklė Nr. 51).
- Sėdynių tvirtinimas (Direktyva 74/408/EEB, JT EEK Taisyklė Nr. 17).
- Saugos diržai (Direktyva 77/541/EEB, JT EEK Taisyklė Nr. 16).
- Saugos diržų tvirtinimo įtaisai (Direktyva 76/115/EEB, JT EEK Taisyklė Nr. 14).
PASTABA: Transporto priemonėms, kurių pirma registracija yra po 2009 m., taikomi papildomi reikalavimai.
tags: #krovininio #transporto #laikymas #privaciame #name