Šiame straipsnyje nagrinėjamos plaukiojančios transporto priemonės, jų klasifikacija, istorinė raida ir teisiniai aspektai, susiję su jų eksploatacija Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse.
Plaukiojančių transporto priemonių klasifikacija
Siekiant suprasti plaukiojančių transporto priemonių specifiką, svarbu apibrėžti pagrindinius terminus:
- Vidaus vandenų laivas - tai savaeigė ar nesavaeigė transporto priemonė, naudojama vidaus vandenyse, bet neskirta laisvalaikiui ir sportui.
- Žvejybos laivas - vidaus vandenų laivas, turintis verslinės žvejybos įrangą arba oficialiai klasifikuotas kaip žvejybos laivas.
- Sportinis laivas - specialiai sporto tikslams sukonstruota ir pažymėta vidaus vandenų transporto priemonė, varoma bet kokiu būdu.
- Tradicinis laivas - istorinis laivas, jo tiksli kopija arba laivas, sukurtas tradiciniams upeivystės įgūdžiams skatinti ir kultūros paveldui populiarinti, pripažintas nustatyta tvarka. Toks laivas eksploatuojamas pagal tradicinius upeivystės principus.
- Plūduriuojantysis įrenginys - mechaninę įrangą turinti plaukiojanti vidaus vandenų transporto priemonė, skirta darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose, pavyzdžiui, žemkasė, žemsiurbė, dokas ar plaukiojantis kranas.
- Laivas - bendrai apibrėžiama kaip savaeigė arba nesavaeigė priemonė, skirta judėti vandeniu ir po juo.
Istorinė laivybos raida
Laivų teorija - tai mokslas, tiriantis laivą kaip architektūrinį statinį. Pirmieji plaukiojantys įrenginiai buvo paprasti rąstų plaustai. Jau X amžiuje pr. m. e. finikiečių laivai pasižymėjo pagrindiniais konstrukcinių elementų panaudojimu. VIII amžiuje pr. m. e. Mesopotamijoje naudotos odos imitacija ant pintinių konstrukcijų leido gabenti iki 100 tonų krovinio. Rytų Bengalijos gyventojai naudojo plaukiojimui degto molio valtis. Burlaiviai buvo plačiai naudojami įvairių senovės tautų, įskaitant kinus, egiptiečius, finikiečius, graikus ir romėnus.
Modernizacijos istorijoje svarbūs etapai: 1787 metais Anglijoje buvo pastatytas pirmasis plieninis 21,5 metro ilgio laivas, o 1807 m. JAV - pirmasis garlaivis.
Laivo valdymo struktūra ir personalas
Laivo vadovui, turinčiam karininko laipsnį, taikomas terminas kapitonas. Svarbu atskirti kapitono ir laivo savininko sąvokas - tai dvi skirtingos funkcijos. Kapitonas nėra įgulos narys; jis duoda nurodymus eksploatuoti laivą, kurį valdo įgula. Laivo įgula skirstoma į denio ir mašinų skyrių įgulas.
Laivuose veikia išvystyta hierarchinė valdymo sistema:
- Mašinų skyrių prižiūri vyr. mechanikas su jam pavaldžia mechanikų komanda.
- Denio priežiūra rūpinasi vyr. kapitono padėjėjas su pavaldžiais jūreiviais ir žemesnio rango karininkais.
Lietuvoje registruotų civilinių jūrinių laivų savininkas, kapitonas ir įgulos nariai privalo laikytis jūrinio statuto nuostatų, kurias apibrėžia Lietuvos Respublikos konstitucija. Kitų šalių laivams taikomi jų šalių nustatyti pagrindiniai dokumentai. Minėtas statutas reglamentuoja pagrindines pareigas, atsakomybę ir teises civilinių jūrinių laivų, plaukiojančių su LR vėliava, savininkams, kapitonams ir įgulos nariams, užtikrinant LR įstatymų ir tarptautinių susitarimų reikalavimų vykdymą. Jis taip pat apibrėžia laivo savininko pareigas, siekiant užtikrinti saugią eksploataciją. Šis statutas įgyvendina LR įstatymų ir tarptautinių dokumentų nuostatas, reglamentuojančius jūrinę laivybą ir laivo vėliavos naudojimą. Santykius tarp laivo įgulos ir savininko reguliuoja statutas ir Lietuvos Respublikos įstatymai.
Laivų konstrukcijos elementai
Kaferdamai - tai tuščios erdvės tarp kuro talpyklų.
Rangautas - tai virš denio esančių stiebų, skersinių (rėjų) ir kitų kietų dalių sistema. Jo paskirtis - kabinti šviesas, antenas, vėliavėles. Anksčiau rangautas laikydavo bures ir perduodavo joms veikiančią jėgą laivo korpusui. Šiuolaikiniai rangautai gali būti naudojami radaro antenai tvirtinti.
Takelažas - tai visuma virvių ir lynų, jungiančių stiebus tarpusavyje ir su korpusu.
Kiti laivo sandaros elementai, tokie kaip antstatų išdėstymo vieta, denių skaičius ir mašinų skyriaus pozicija, taip pat įtakoja bendrą laivo architektūrą.
Techninė apžiūra ir sertifikavimas vidaus vandenyse
Vidaus vandenų transporto priemonių techninę apžiūrą, vadovaujantis Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka, atlieka juridiniai asmenys, organizacijos ar jų filialai, kurie yra atestuoti ir prižiūrimi Transporto saugos administracijos. Atestacijos reikalavimai yra tvirtinami susisiekimo ministro.
Išimtys ir specialūs atvejai
- Pramoginių ir asmeninių laivų, eksploatuojamų tik vidaus vandenyse be komercinės veiklos, ir tarnybinių laivų, pastatytų kaip pramoginiai, techninė apžiūra neatliekama.
- Pramoginio ar asmeninio laivo, įregistruoto Vidaus vandenų laivų registre ir eksploatuojamo ne tik vidaus vandenyse arba vykdant komercinę veiklą, pirmoji techninė apžiūra atliekama po trejų metų nuo registracijos dienos, jei laivas pastatytas ne anksčiau nei prieš metus iki registracijos. Jei laivas registruojamas vėliau nei prieš metus po pastatymo, pirmoji apžiūra atliekama jį įregistravus prieš pradedant eksploatuoti ir galioja dvejus metus. Vėlesnės techninės apžiūros atliekamos kas dvejus metus.
- Vidaus vandenų laivo, žvejybos laivo, plūduriuojančiojo įrenginio ar priemonės pirmoji techninė apžiūra atliekama prieš pradedant eksploatuoti. Šios apžiūros metu išduodamas tinkamumo plaukioti liudijimas, galiojantis dešimt metų.
Korpuso ir sistemų vertinimas
Siekiant įvertinti korpuso povandeninės dalies nusidėvėjimą, vairavimo sistemų būklę, hermetiškumą, matavimo prietaisų daviklius ir antikorozinę dangą, laivai, kurių pastatymo metai viršija vienus metus, tikrinami iškėlus į doką, slipą ar kitaip ant kranto, arba vandenyje pasitelkus narus. Kitas korpuso povandeninės dalies vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kas penkeri metai. Alternatyviai, gali būti pateikiami laivų klasifikavimo bendrovės dokumentai, patvirtinantys atliktą patikrinimą ir atitiktį techniniams reikalavimams, jei nuo jo nepraėjo penkeri metai.
Neeilinės techninės apžiūros
Neeilinė techninė apžiūra privaloma įvykus avarijai, pašalinus gedimus, leidžiančius eksploatuoti laivą, atliekant vienkartinį reisą, keičiant plaukiojimo rajoną, paskirtį ar kitus saugiai eksploatuoti įtakos turinčius parametrus, pertvarkius laivą (pakeitus matmenis, keleivių ar krovinio talpą), modernizavus techninę įrangą, sistemas, priemones ar pakeitus variklį.
Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas
Techninis patikrinimas atliekamas vidaus vandenų transporto priemonėms, kurių ilgis ne trumpesnis kaip 20 metrų, arba kurių matmenų sandauga (ilgis, plotis, grimzlė) yra 100 ar daugiau kubinių metrų. Taip pat jis taikomas transporto priemonėms, skirtoms keleiviams vežti, plūduriuojantiems įrenginiams, priemonėms, specialiai pastatytiems vilkimo ar stūmimo darbams, jei jos eksploatuojamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais.
Transporto saugos administracija, remdamasi laivų klasifikavimo bendrovės liudijimu, išduoda Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą arba laikinąjį Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą. Šių dokumentų originalai turi būti transporto priemonėse eksploatuojant.
Laikinasis sertifikatas gali turėti ad hoc sąlygas, kurias nustato Transporto saugos administracija. Jo galiojimo trukmė priklauso nuo konkretaus atvejo: vienas reisas (ne ilgiau nei mėnesį), ne ilgiau kaip 2 mėnesiai, arba 6 mėnesiai (su galimybe neribotai pratęsti, kol bus priimti atitinkami teisės aktai).
Išimtis dėl sertifikavimo
Jei vidaus vandenų transporto priemonės eksploatuojamos tik Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, nesusijusiuose su kitų Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų keliais, Europos Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato turėjimas neprivalomas.
tags: #plaukiojanti #transporto #priemone