Pasaulyje egzistuoja nemažai išradimų, kuriuos priimame kaip savaime suprantamus, logiškus ir kasdieniškus. Tačiau kažkada jų nebuvo, ir kažkas turėjo juos sukurti. Pavyzdžiui, trijų taškų padargų tvirtinimo sistema traktoriuose atrodo kaip visiškai logiškas sprendimas, bet kadaise jos tiesiog nebuvo, ir kažkam ją teko išrasti.
Kas yra trijų taškų padargų tvirtinimo sistema?
Traktorius yra universalus įrankis, prie kurio tvirtinami įvairūs padargai - žoliapjovės, plūgai, vartytuvai, gatvių šluotos ir taip toliau. Vienas padargas turi tikti kiek įmanoma didesnei skirtingų traktorių grupei, nes padargų gamintojai negali kurti įrankių kiekvienam traktorių modeliui.
Pažiūrėjus į traktoriaus galą, beveik garantuotai pamatysite trikampį arba trijų tvirtinimo taškų sistemą, kur apačioje yra dvi atramos (atpažinsite iš kablių ar skylių), o viršuje - viena. Geometrija gali skirtis - egzistuoja visa eilė skirtingų standartų, kurie labiausiai priklauso nuo traktoriaus galios. Nors absoliuti dauguma traktorių turi šią trijų taškų padargų tvirtinimo sistemą, kai kuriems ji nėra reikalinga.
Sistemos privalumai ir funkcionalumas
Tie trys tvirtinimo taškai tarp traktoriaus ir padargo sudaro pakankamai standžią jungtį, kuri leidžia perkelti visą ar bent jau dalį padargo svorio ant traktoriaus rėmo. Tai yra labai naudinga, nes papildomas svoris spaudžia galinius traktoriaus ratus, taip jiems suteikdamas daugiau sukibimo ir užtikrindamas geresnį darbo tikslumą.
Be to, šis mechanizmas leidžia visiškai pakelti padargą nuo žemės, o tai palengvina apsisukimą ir transportavimą. Trijų taškų padargų tvirtinimo sistema atrodo logiška, funkcionali ir patikima, bet ji nėra tokia sena kaip patys traktoriai.
Trijų taškų tvirtinimo sistemos išradimo istorija
Ankstyvieji traktoriai ir jų problemos
Ankstyvieji XX amžiaus traktoriai savo padargus tempė tarsi priekabas, naudodami vos vieną tvirtinimo tašką. Tai sukėlė visą eilę skirtingų problemų. Pavyzdžiui, tempiamas plūgas nesudarė standžios jungties su traktoriumi, todėl arimo tikslumas priklausė ne tik nuo traktoristo, bet ir nuo plūgą valdančio žmogaus. Kažkam tekdavo paspausti plūgą į darbą, vėliau jį išvesti iš grunto ir dar jį valdyti traktoriui apsisukant kitame lauko gale. Dviejų žmonių dažnai reikėjo ir pjaunant žolę, renkant derlių ir dirbant kitus žemės ūkio darbus.
Tai buvo įprasta, nes traktoriai keitė arklius, todėl dažnai tampė arklinius padargus. Tai nebuvo labai efektyvu, ypač kai kalbama apie tik galiniais ratais varomus traktorius. Jiems ir taip trūko sukibimo, o kiekvienas padargas tapdavo tarsi nepajudinamu inkaru.
Harry Fergusono indėlis
Vienas airis mechanikas, Harry Fergusonas, Didžiojoje Britanijoje gyvenęs airis, manė, kad padargus prie traktorių būtų galima tvirtinti geriau. 1916-1926 metais jis bandė įvairias standžios jungties tarp padargo ir traktoriaus konfigūracijas. Galiausiai jis užpatentavo trijų taškų tvirtinimo sistemą, kuri pasirodė pakankamai paprasta, standi ir, svarbiausia, perkėlė daugiau svorio ant galinės traktoriaus ašies. Hidrauliniai mechanizmai netgi leisdavo pakelti nedidelius padargus, tokius kaip bulvių kasimo mašinos ar žemės grąžtai.
Fergusonas tuomet dešimtmetį bendravo su įvairiomis kompanijomis, siūlydamas savo išradimą. Jis netgi pasiekė susitarimą su inžinerijos kompanija „David Brown“ ir ėmėsi savo traktorių gamybos. 1938 metais „Ferguson-Brown“ pasiekė susitarimą su Henry Fordu, pagal kurį britai ėmė gaminti „Ford-Ferguson 9N“ traktorių su trijų taškų padargų tvirtinimo sistema. Nors Ferguson ir Ford ryšiai vėliau nutrūko, kompanija galiausiai susijungė su Kanados „Massey-Harris“ ir tapo „Massey Ferguson“, kurios traktorius tikriausiai esate matę.
Fergusono sistemos reikšmė ir plėtra
Fergusono sistema, kaip tuomet šis išradimas buvo vadinamas, buvo išties didelė inovacija - pagal svarbą ji prilygtų darbiniam velenui. Dėl jos traktoriai galėjo būti lengvesni - jiems nereikėjo papildomų svorių ant galinės ašies, nes jų funkciją parėmė patys padargai. Ir tai nebuvo tiesiog trys kabliai - tai buvo gudri hidraulinė sistema, kuri neleisdavo traktoriui apvirsti aukštielninkam, net jei padargas kažkur užkliūdavo. Visas traktoriaus ir padargo derinys galėjo būti trumpesnis ir lengvesnis, pagerėjo traktorių manevringumas, nebereikėjo papildomo žmogaus.
„Ventrac“ traktoriaus 3 taškų pakabinimo sistemos paaiškinimas
Dabar trijų taškų padargų tvirtinimo sistema yra standartas, tačiau taip nutiko ne iš karto, nes Fergusonas savo išradimą užpatentavo ir dykai jo nedalino. Kiti gamintojai, tokie kaip „Allis-Chalmers“, „International Harvester“, „JI Case“ bei „John Deere“, ėmė siūlyti savo modernias alternatyvas, tačiau visos jos turėjo trūkumų. Kai kurios iš jų nebuvo pakankamai standžios (dviejų ar net vieno taško sistemos), kitos buvo per daug sudėtingos. Didžiausia bėda buvo tai, kad visi gamintojai siūlė savo unikalias jungtis, kurios netiko kitų markių traktoriams. Ūkininkai, kurie naudojo kelis skirtingų gamintojų traktorius, žinoma, tuo nebuvo patenkinti, tačiau šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose tiesiog nebuvo alternatyvų. Jiems tekdavo pirkti specialius adapterius, o tai - papildomas svoris ir išlaidos. Visgi, galiausiai Fergusono patentas nustojo galioti, ir gamintojai liko prie trijų taškų sistemos.
Taip ir turėjo būti, nes trys taškai yra užtikrinta jungtis tarp dviejų objektų. Jūsų keturias kojas turinti kėdė linguoja ant nelygių grindų, o štai trijų kojų taburetė ant tų pačių grindų yra stabili kaip Puntukas. „Ford-Ferguson 9N“ buvo lengvesnis ir pigesnis už „Farmall F-30“, bet dirbo geriau, nes turėjo tą genialų Fergusono išradimą.
tags: #kur #tvirtinamas #traktoriu #bamperis