Krovinių automobilių CO2 emisijos ir jų reguliavimas tampa vis aktualesne tema tiek Europos Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu. ES Komisijos parengtose naujose rinkliavų gairėse nustatyta, kad transporto priemonių CO2 klasės atlieka svarbų vaidmenį renkant kelių mokesčius ir išrašant sąskaitas faktūras. Šių pokyčių tikslas - iki 2030 m. sumažinti transporto sektoriaus CO2 emisijas, lyginant su 2005 m. lygiu.
CO2 klasės ir kelių mokesčiai
Transporto priemonės, kurioms taikomi kelių mokesčiai, priskiriamos vienai iš penkių CO2 klasių, atsižvelgiant į jų išmetamo CO2 kiekį. Šiuo metu penkios CO2 klasės iš pradžių taikomos tik N2/N3 klasių komercinėms transporto priemonėms, kurių masė didesnė nei 7,5 tonos ir kurių pirmoji registracija prasideda 2019 m. liepos 1 d. Tikimasi, kad 1, 2, 3, 11, 12 ir 16 transporto priemonių grupės bus įtrauktos į šią sistemą iki 2026 m.
Iki 2019 m. liepos mėn. įregistruotos transporto priemonės automatiškai priskiriamos 1 CO2 klasei, kuri reiškia didžiausią taršą ir didžiausią mokestį. Nulinės taršos transporto priemonės, įregistruotos iki 2019 m. liepos 1 d., gali būti priskiriamos 5 CO2 emisijos klasei.
Dokumentų pateikimas geresnei CO2 klasei gauti
Ateityje užsakant rinkliavų paslaugas, reikės nurodyti transporto priemonės CO2 klasę. Jei jūsų transporto priemonė priskiriama 2, 3, 4 arba 5 CO2 klasei, rekomenduojama įkelti atitikties sertifikatą (COC) ir registracijos liudijimo 1 dalį arba alternatyviai kliento informacijos dokumentą (CIF) kartu su registracijos pažymėjimo 1 dalimi į DKV "Cockpit" įkėlimo sritį. Tai padės DKV BOX EUROPE ir DKV BOX FLEX gauti geresnę transporto priemonės klasę ir atitinkamai mažesnius rinkliavos mokesčius.
Jei rinkliavos šalyje jau yra įvestos CO2 klasės, užsakant rinkliavą reikia nurodyti F1 vertę (techniškai leistiną bendrą svorį su kroviniu). Nuo 2019 m. liepos mėn. F1 vertė yra privaloma esamoms rinkliavos sutartims ir naujiems užsakymams.
Rinkliavos pokyčiai ir referencinės vertės
Ankstesnė transporto priemonės Euro emisijos klasė išlieka nepakitusi. Tačiau pamatinės vertės, pagal kurias skirstomos CO2 klasės, kiekvienais metais bus mažinamos tam tikra procentine verte. Iki 2026 m. šis mažinimo procentas yra 2,5 % per metus, o nuo 2027 m. - 3 % per metus.
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. priskiriant transporto priemonės svorio klasę, lemiamą reikšmę turi F1, o ne F2 svoris, kaip anksčiau. F1 masė nurodo techniškai leistiną bendrą transporto priemonės masę, o F2 masė apibūdina leistiną bendrą masę atitinkamoje registracijos šalyje. Svarbu įsitikinti, kad vairuotojas teisingai nustatė F1 svorio klasės (įskaitant priekabą) nustatymą rinkliavos registravimo įrenginyje / OBU.
Kam taikomas / netaikomas mokestis?
Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, sveriančioms daugiau kaip 7,5 tonos, taikomos penkios CO2 taršos klasės. Šiuo metu N2 ir N3 kategorijų autobusams ar kitoms transporto priemonėms atskaitos verčių ar nuostatų nėra, todėl jos laikinai priskiriamos 1-ai CO2 taršos klasei.
Visos transporto priemonės su vidaus degimo varikliu (dyzeliniu ir kt.), kurių pirmosios registracijos data yra iki 2019 m. liepos 1 d., visada bus priskiriamos 1 CO2 klasei. Nereikia rinkti daugiau su CO2 susijusių parametrų nei F.1 masė. Tik transporto priemonėms su vidaus degimo varikliu, kurių pirmosios registracijos data yra nuo 2019 m. liepos 1 d., su CO2 susijusius parametrus būtina rinkti, jei tikimasi geresnės nei 1 CO2 klasės.
Tik jei traktorius turi 2 ašis, įskaitant 1 varančiąją ašį, ir F.1 masę, didesnę nei 16 000 kg, arba jei traktorius turi 3 ašis, įskaitant 1 varančiąją ašį, ir bet kokią F.1 masę, CO2 klasė gali būti geresnė.
CO2 emisijos mokesčiai ES šalyse
Keliose ES šalyse jau taikomi CO2 emisijos mokesčiai, siekiant skatinti ekologiškesnį transportą:
- Vokietija: Nuo 2023 m. gruodžio 1 d. CO2 emisijos mokestis taikomas visoms 7,5 tonos viršijančioms SKTP. Nuo 2024 m. liepos 1 d. šis mokestis bus taikomas ir daugiau nei 3,5 tonos sveriančioms transporto priemonėms. Nulinės taršos komercinės transporto priemonės nuo taršos mokesčio atleidžiamos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Nuo 2026 m. sausio 1 d. infrastruktūros išlaidoms dengti bus taikomas 25 % mokestis.
- Austrija: Nuo 2024 m. nauji daliniai mokesčių tarifai įsigaliojo. Šiuo metu CO₂ mokestis taikomas tik 3,5 tonos viršijančioms transporto priemonėms.
- Čekija: Nuo 2024 m. CO₂ emisijos mokestis taikomas sunkesnėms nei 3,5 t transporto priemonėms.
Pradžioje transporto priemonės automatiškai priskiriamos 1-ai CO2 taršos klasei - didžiausia tarša ir didžiausias mokestis. Todėl rekomenduojama patikrinti, ar transporto priemonė atitinka mažesnės CO2 emisijos klasės reikalavimus. UTA Edenred, kaip mobilumo partneris, padeda užregistruoti transporto priemonės CO2 klasę.
Automobilių parko amžius ir tarša
Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ES. Vidutinis ES-15 automobilių parko amžius yra 8 metai, naujosiose ES narėse siekia 14 metų, o Lietuvoje - net 17 metų. Didelis automobilių parko amžius ir nekokybiška motorizacija yra tiesioginė ilgalaikės transporto politikos nebuvimo pasekmė. Tai reiškia, kad didelė dalis transporto priemonių yra senesnių Euro standartų ir išmeta daugiau teršalų.
Remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaita, vien per 2019 m. transportas į aplinką išmetė apie ketvirtadalį viso ES išmetamo CO2 kiekio, iš kurių 71,7 % priskiriami kelių transporto priemonėms. Transportas yra vienintelis sektorius, kuriame šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis per pastaruosius tris dešimtmečius išaugo net 33,5 %.
ES išmetamųjų teršalų standartai ir jų evoliucija
Siekiant kontroliuoti didėjančią taršą, jau devintajame dešimtmetyje buvo įvestas R49 reglamentas, o nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios Europos Sąjungoje ir EEE galioja EURO standartai. Pastaraisiais metais šie standartai nuolat tobulinami - nuo „Euro 4“ iki naujausio „Euro 7“. Tobulėjančios technologijos ir didėjantis aplinkosauginis sąmoningumas lemia vis griežtesnių standartų taikymą, siekiant tvarios ir aplinkai draugiškos kelių transporto ateities.
EURO standartų chronologija ir poveikis
- EURO 4: Patvirtintas 2005 m. pradžioje ir taikomas nuo 2006 m. pagamintiems automobiliams. Jis privertė gamintojus perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, o dyzeliniuose automobiliuose pradėtas montuoti kietųjų dalelių filtras (DPF arba FAP).
- EURO 5a: Patvirtintas 2009 m. rugsėjį, įsigaliojęs 2011 m. sausį.
- EURO IV (motociklams): Nuo 2017 m. motociklai ir visos kitos dviratės ar triratės transporto priemonės turi atitikti EURO IV standartą.
- EURO 7: Nuo 2026 m. lapkričio įsigaliosiantis „Euro 7“ standartas įves griežtesnius realaus važiavimo sąlygų bandymus, ribas padangų ir stabdžių dulkėms bei naujus patvarumo reikalavimus. Automobiliai turės išlaikyti mažą taršą iki 200 000 km arba 10 metų.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Tai reiškia, kad, apskaičiuojant mokėtiną mokestį, atsižvelgiama ir į tai, kiek anglies dvideginio automobilis išmeta į aplinką.
Žaliosios transporto zonos ir jų reikšmė
Žaliosios transporto zonos (ŽTZ) ir su jomis susiję žalieji lipdukai tampa vis dažnesniu reiškiniu. Jų kūrimas miestų centruose yra būtinas dėl prastėjančios oro kokybės. Eismo ribojimas yra viena iš priemonių oro kokybei gerinti, kartu su griežtesne techninės būklės patikra (pvz., kietųjų dalelių filtro, EGR vožtuvo, katalizatoriaus buvimas) ir diferencijuotais mokesčiais už naudojimąsi keliais.
Net ir vadinamosiose švaraus transporto zonose iki 2025 m. bus leidžiama eksploatuoti automobilius, atitinkančius EURO 4 išmetamųjų teršalų standartą. Vėliau jų galimybės naudotis šiomis zonomis bus ribojamos.
Kaip nustatyti automobilio EURO standartą ir CO2 emisiją?
Nustatyti automobilio EURO standartą, ypač senesnių modelių, gali būti sudėtinga. Naujausių automobilių techniniuose pasuose EURO standartas nurodomas V.9 eilutėje (registracijos liudijimuose, išduotuose po 2017 m. spalio 20 d.). Senesnių transporto priemonių išmetamųjų teršalų lygį galima sužinoti pagal pagaminimo metus ir tuo metu galiojusį EURO standartą. Kiekvienas vairuotojas gali sužinoti automobilio EURO standartą peržiūrėdamas automobilio atitikties sertifikatą (COC), jei jį išsaugojo.
Paprasčiausias būdas sužinoti automobilio CO2 emisiją yra pažiūrėti į automobilio registracijos liudijimą. Jame dažnai nurodoma emisija reikšme - kiek gramų CO2 automobilis išmeta vienam kilometrui (g/km) (laukelis „CO2 emisija“).
Kiti būdai sužinoti CO2 emisiją:
- Gamintojo techninėje dokumentacijoje arba oficialioje interneto svetainėje.
- Specialiose transporto duomenų bazėse, įvedus automobilio registracijos numerį arba VIN kodą.
Senesniems automobiliams, kurių dokumentuose nėra CO2 reikšmės, ją galima apskaičiuoti. Tam reikia žinoti sąnaudas ir degalų tipą: pavyzdžiui, deginant 1 litrą benzino išmetama apie 2,31 kg CO2, o dyzelino - apie 2,68 kg. Pasinaudojus šiais skaičiais ir vidutinėmis degalų sąnaudomis galima nustatyti apytikslę CO2 emisiją.
Lietuvos transporto priemonių taršos mokesčiai ir ribojimai
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojęs automobilio registracijos mokestis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės CO2 emisija. Registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius (M1 ir N1 kategorijos) registracijos mokestis yra taikomas priklausomai nuo to, kokia yra degalų rūšis, jų kombinacijos ir tuomet, kai į aplinką išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km. Elektromobiliai tiesiogiai išmetamo CO2 neturi, todėl jiems taršos mokestis netaikomas.
Planuojamą mokestį (bent minimalius 20 eurų), jei jis būtų visuotinis, tektų mokėti daugiau nei milijonui lietuvių. Teigiama, kad iš 1,5 mln. Lietuvoje registruotų automobilių net 1,3 mln. CO2 emisija yra didesnė nei 130 g/km. Už kiekvieną 1 g išmetamo anglies dvideginio, viršijantį 130 g/km, teks primokėti po 50 euro centų. Mokestį galima susigrąžinti, jei automobilis išregistruojamas ir išvežamas iš Lietuvos, parduodamas į užsienį arba utilizuojamas.
Baudos už mokesčio nesumokėjimą
Transporto priemonių taršos mokesčio nesumokėjimas iki nustatytų terminų arba klaidingų duomenų pateikimas užtraukia baudą transporto priemonių valdytojams ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 200 iki 850 eurų. Taip pat numatyta galimybė uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme ar neatlikti techninės apžiūros.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai (nuo 2025 m.)
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pataisos, susijusios su lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimais, priklausomai nuo išmetamo CO2 kiekio. Šie pakeitimai turės įtakos įmonių finansinei apskaitai ir automobilių parko valdymui. Šis pakeitimas taikomas tik nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams.
Automobilių įsigijimo kainos ribojimai
Iš įmonės pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka galės būti atskaitoma lengvojo automobilio, laikomo įmonės turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti tam tikrų ribų, priklausančių nuo CO2 emisijos:
- 75 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus 0 g/km (pvz., elektromobilis).
- 50 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis neviršija 130 g/km.
- 25 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 130 g/km, bet neviršija 200 g/km.
- 10 000 eurų - kai įsigyjamas automobilis, kurio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis viršija 200 g/km.
Nuomos išlaidų ribojimai
Nuo 2025 m. sausio 1 d. bus taikomi ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai, jei automobilis nuomojamas ilgiau nei 30 dienų per mokestinį laikotarpį. Išimtys taikomos automobiliams, naudojamiems tik nuomos, vairavimo mokymo ar transporto paslaugoms teikti.
PVM atskaitymo ribojimai
PVM sąnaudų atskaitymas bus galimas tik nuo tos automobilio įsigijimo kainos dalies, kuri yra leidžiama priskirti leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ. Nuo neleidžiamiems atskaitymams priskirtos automobilio kainos dalies PVM suma nebus atskaitoma.
Transporto priemonių išmetamų teršalų poveikis aplinkai ir ES tikslai
Transportas yra vienas didžiausių aplinkos teršėjų. Nors iki 2050 m. prognozuojamas tik 22 % sumažėjimas, ES deda pastangas mažinti taršą, siekdama iki 2050 m. transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį sumažinti 90 %, lyginant su 1990 m., taip siekiant klimato neutralumo.
Kelių transporto priemonės išmeta didelius teršalų kiekius, o lengvieji automobiliai sudaro 61 % viso ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio. Tai skatina sparčiai augančius elektrinių transporto priemonių pardavimus. Automobilių išmetamo CO2 kiekį galima sumažinti dviem būdais: didinti degalų naudojimo efektyvumą arba keisti iškastinį kurą aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis. Didžioji dalis (66,7 proc.) Europos kelių transporto 2019 m. buvo varomi benzinu, toliau rikiuojasi dyzeliniu kuru (24,55 proc.) ir kitu kuru, pavyzdžiui, dujomis ir elektra, varomi automobiliai.
Teršalų emisijos vertinimas
Teršalų emisijos vertinamos atsižvelgiant į visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį, įskaitant gamybos, degalų gamybos ir degalų deginimo metu išmetamus teršalus. Gamybos metu išmetamų teršalų kiekis gali skirtis priklausomai nuo dalių kilmės, o degalų gamybos procesas priklauso nuo naudojamo kuro ar elektros energijos šaltinio. Vidaus degimo variklių gamybai ir surinkimui reikia daugiau detalių nei elektrinėms transporto priemonėms, todėl skirtingo tipo transporto priemonėms pagaminti tenka nevienodas išteklių kiekis.
Nepaisant to, ar automobilis yra naujas, ar naudotas, jame yra įmontuotos įvairios sistemos, įskaitant katalizatorių, „AdBlue“ ir DPF filtrą, kurių pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad transporto priemonė į aplinką išmestų kuo mažiau teršalų. Svarbu būti tikriems, kad minėtos sistemos veiktų tinkamai ir galėtų pateikti tikrovę atitinkančią informaciją.
tags: #krovininiu #automobiliu #co2 #emisija