Kiekvienais metais pasaulyje įvyksta daugybė avarijų, pasiglemžiančių tūkstančius gyvybių ir paliekančių ilgalaikius padarinius. Šios tragedijos apima įvairias sritis: aviaciją, jūrinį transportą, kelių eismą ir darbo vietas. Nors technologijos tobulėja, o saugos reikalavimai griežtinami, žmogiškosios klaidos, aplaidumas ir techniniai gedimai išlieka pagrindiniais nelaimių veiksniais.
Aviacijos Avarijos: Rizikos ir Saugumo Aspektai
Orlaivių, ypač privačių lėktuvų, skaičius nuolat auga. Nors tai atveria daugiau galimybių kelionėms, tuo pačiu didėja ir avarijų rizika. Kasmet pasikartojančias avarijas lemia ne tik atsitiktinumai, bet ir prasta lėktuvų techninė būklė. Neretai į orą kyla užsienyje pirkti seni, visiškai nudrengti lėktuvai, kuriuos pilotuoja nemokšos.
Mažų lėktuvų katastrofos Lietuvoje
Lietuvoje mažų lėktuvų katastrofos pastaraisiais metais lydi viena kitą ir neapsieina be žmonių aukų. Nors, pasak statistikos, šalyje kasmet įvyksta pusantros avarijos, praėjusiais metais Lietuvoje mirtimis pasibaigė net trys mėgėjų skrydžiai:
- Pernai spalį Prienų rajono Pociūnų aerodrome sudužus lėktuvui, žuvo radijo stočių savininkas Hubertas Grušnys. Manoma, kad lėktuvo sparnas kliudė plieno lyną.
- Anksčiau, balandžio mėnesį, vienmotorio lėktuvo avarijoje Jurbarko rajone žuvo policijos pareigūnas, kurį pilotas mėgėjas mokė aviacinės praktikos. Manoma, kad lėktuvui pritrūko degalų.
- Po mėnesio Prienų rajone ultralengvojo lėktuvėlio avarijoje žuvo garsus aviakonstruktorius Algirdas Kučinskas. Tąkart buvo kaltas orlaivio gedimas - skrydžio metu nulūžo sparnas.
Pilotų klaidos ir mokymo sistema
Išklausyti mokymo kursą ir įgyti piloto licenciją yra sudėtinga, o žinios ir praktinis pasirengimas ne visada garantuoja laimingą skrydžio pabaigą. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas aiškino, kad suklysti gali net įgudę pilotai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dėl pilotų kaltės įvyksta 75-80 proc. orlaivių avarijų.
Nepaisant to, Civilinės aviacijos administracijos atstovas užtikrino, kad pilotų mokymai vyksta pagal griežtą programą, kurią patvirtino Europos Sąjungos institucijos. Per neseniai vykusį išorinį auditą nustatyta, kad Lietuva atitinka visus pilotų testavimo ir parengimo kriterijus.
Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos prezidentas Kęstutis Jurkėnas atskleidė ir kitą tiesą - esą neretai skraido pilotavimo teisės neturintys žmonės. Licencijai gauti mėgėjas turi išklausyti 80 valandų teorinių pamokų ir atlikti 20 valandų praktiką, tai galima padaryti tik įstojus į K. Jurkėno vadovaujamą federaciją, vienijančią 180 oreivių. Taip pat pasitaiko privačių lėktuvėlių pilotų, kurie skraido nelegaliai, nes nėra užregistravę savo orlaivio.
Aviacijos saugumo tarnybos įdarbinimas
Aviacijos saugumas ir gyventojų baimės
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas A. Šumskas užtikrino, kad gyventojams nėra ko baimintis - esą pilotai mėgėjai jiems pavojaus nekelia. Tikimybė, kad neprofesionalo pilotuojamas lėktuvas įsirėš į gyvenamąjį namą, yra beveik neįmanoma. Virš mažesnių gyvenamųjų vietovių mėgėjų orlaiviai gali skristi tik tada, kai atstumas iki žemės ne mažesnis nei 300 metrų. Kai orlaivis skrenda virš didesnių miestų, atstumas iki žemės priklauso nuo miesto dydžio. Pavyzdžiui, danguje virš Klaipėdos ultralengvieji lėktuvėliai turi laikytis 700 metrų atstumo iki žemės.
Jūrų Transporto Katastrofos: Naftos Tanklaivių Pavyzdžiai
Jau antrą šimtmetį tanklaiviai yra svarbiausios naftos ir jos produktų gabenimo priemonės. XX a. tanklaivių statyba ir naftos prekybos apimtys labai išaugo, ir pasaulio vandenynus ėmė skrosti milžiniški laivai. Naftą ir jos produktus gabenančių tanklaivių avarijos beveik visada tampa ne tik laivybos, bet ir ekologinėmis katastrofomis.
Garsiausios tanklaivių avarijos pasaulyje
- Tanklaivis „Sanchi“ (2018 m.): Sausio pradžioje Pietų Kinijos jūroje įvyko viena baisiausių per kelis pastaruosius dešimtmečius naftą gabenusio tanklaivio katastrofa, pasiglemžusi visą didžiulio laivo įgulą. 274 m ilgio tanklaivis gabeno 136 tūkst. tonų naftos kondensato. Sausio 6 d. šis laivas susidūrė su Honkonge registruotu Kinijos prekybiniu laivu „CF Crystal“. Po susidūrimo visus kinų jūrininkus spėta išgelbėti, o iraniečių tanklaivyje kilo itin smarkus gaisras ir sprogimai. Manoma, kad visi „Sanchi“ įgulos nariai žuvo jau pirmąją nelaimės valandą, nors pats tanklaivis liepsnojo net aštuonias paras. Jūroje dėl išsiliejusios naftos susidarė daugiau nei 16 km skersmens dėmė.
- Tanklaivis „Knock Nevis“ (1986 m. ataka): Bene garsiausiu supertanklaiviu tapo Jokosukoje (Japonijoje) 1976 m. į vandenį nuleistas galiūnas „Knock Nevis“. Jo ilgis siekė beveik pusę kilometro (458 m). Vykstant Irano ir Irako karui, 1986 m. gegužės 14 d. šį milžinišką laivą Ormūzo sąsiauryje atakavo iraniečių karinis lėktuvas. Į tanklaivį pataikiusi raketa užmušė tris žmones, laive kilo gaisras. Milžiniško naftos išsiliejimo išvengta. „Knock Nevis“ buvo nurašytas 2010 m., nes po gausių tanklaivių avarijų tokiems laivams su viengubais bortais buvo uždrausta įplaukti į Europos Sąjungos šalių, Kanados, JAV bei kai kurių kitų valstybių uostus.
- Tanklaivis „Torrey Canyon“ (1967 m.): Prie Europos krantų vienas pirmųjų didelių tokio pobūdžio incidentų įvyko 1967 m. kovo 18 d. Tąsyk prie Didžiosios Britanijos krantų nelaimę patyrė tanklaivis „Torrey Canyon“, plaukiojęs su Liberijos vėliava. Jis gabeno 120 tūkst. tonų naftos krovinį iš Kuveito. Dėl navigacijos sistemos klaidos laivas nukrypo nuo kurso, o kapitonas nusprendė rizikuoti plaukti pavojingu maršrutu. Stengdamasis išvengti susidūrimo su žvejybos laivu, tanklaivis rėžėsi į povandenines uolas. Korpusas lūžo pusiau, nafta ėmė lietis į jūrą, užteršdama didžiulę akvatoriją, Velso ir Prancūzijos pakrantes. Žuvo daugybė jūros gyvių, mažiausiai 15 tūkst. paukščių.
- Tanklaivis „Amoco Cadiz“ (1978 m.): Dar šiurpesni buvo Ispanijoje statyto, amerikiečių kompanijai „Amoco“ priklausiusio tanklaivio „Amoco Cadiz“ avarijos, įvykusios 1978 m. kovo 16 d., padariniai. Netoli Prancūzijos, Bretanės pusiasalio, ties įplaukimo į Lamanšo sąsiaurį vieta, sugedo laivo valdymo mechanizmas. Dėl ilgų derybų dėl atlygio buksyro operacija buvo pavėluota, tanklaivis rėžėsi į uolėtą pakrantę, ir į jūrą plūstelėjo itin daug - net 223 tūkst. tonų naftos. Valymo darbai kainavo 460 mln. Prancūzijos frankų.
- Tanklaivis „MT Haven“ (1991 m.): Pagal identišką projektą, kaip ir „Amoco Cadiz“, buvo pastatytas ir kitas liūdnai pagarsėjęs tanklaivis - „MT Haven“. 1991-ųjų pavasarį „Haven“ plaukė iš Irano į Italiją. Balandžio 11 d. Viduržemio jūroje, netoli Italijos Genujos uosto, šis laivas, gabenęs 80 tūkst. tonų naftos, patyrė avariją jau jos iškrovimo metu šalia naftos terminalo plūduro. Kilo gaisras, virtinė sprogimų, į jūrą išsiliejo apie 40 tūkst. tonų naftos. Dalį naftos pavyko surinkti, tačiau didelė dalis nugrimzdo, sukietėjo ir keliolika metų buvo išmetama į kurortų paplūdimius.
- Tanklaivis „Exxon Valdez“ (1989 m.): Šiaurės Amerikos pakrantėse panašią katastrofą sukėlė 1989 m. kovo 23 d. prie JAV krantų sudužęs amerikiečių tanklaivis „Exxon Valdez“. Jo metu prie pietinių Aliaskos krantų išsiliejo net 48 tūkst. tonų naftos, ja buvo užterštas ilgas pakrantės ruožas ir 2,5 tūkst. kv. km jūros. Kapitonas, kuris buvo išgėręs, visą laivo valdymą patikėjo pervargusiam padėjėjui, kuris prarado budrumą. Dėl šios avarijos JAV buvo priimta daug įstatymų ir kitų dokumentų, sugriežtinusių laivų statybos ir navigacijos saugumo reikalavimus.
- Tanklaivis „Globe Asimi“ (1981 m., prie Klaipėdos): Lietuvos pakrantes skaudi ekologinė katastrofa ištiko 1981 m. lapkričio 21 d., kai graikų kompanijai priklausęs, tačiau su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiojęs tanklaivis „Globe Asimi“ sudužo ties Klaipėdos uosto prieigomis. Pagrindinė avarijos priežastis buvo ta, kad kapitonas su įgula nebuvo pasirengę audrai ir neįvykdė uosto dispečerių nurodymo laiku išplaukti į jūrą. Vis stiprėjant vėjui, 170 m ilgio tanklaivis atsitrenkė į uosto molą ir perlūžo. Išsiliejo daugiau nei 16 tūkst. tonų mazuto, kuris išsisklaidė uoste, jūroje ir pakrantėje. Apie pusę mazuto surinkta ir perdirbta, likęs išsisklaidė vandenyje, susigėrė į smėlį. Paplūdimiuose buvo iškasta ir į sąvartynus išvežta daugiau kaip pusė milijono tonų smėlio.
Naftos gavybos platformų avarijos
Visgi pasaulyje didžiausias ekologines katastrofas, susijusias su naftos gavyba ir transportavimu, sukelia ne tanklaivių avarijos, o incidentai naftos gavybos platformose. Pavyzdžiui, 1979 m. šalia Meksikos krantų po tokios nelaimės nafta liejosi į jūrą beveik metus, o į aplinką pateko net 460 tūkst. tonų šio skysčio. O 2011-aisiais Meksikos įlankoje netoli JAV krantų įvykus avarijai platformoje „Deepwater Horizon“ žuvo 13 žmonių, nafta liejosi į jūrą 152 paras.
Kelių Eismo Avarijos: Lietuva ir Pasaulis
Kasmet pasaulyje eismo įvykiuose žūsta daugiau nei vienas milijonas žmonių, 50 milijonų sužeidžiama, daugelis jų lieka neįgalūs. Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) 2005 m. lapkričio 26 d. priėmė rezoliuciją, kuria kreiptasi į šalių vyriausybes, kad kiekvienais metais trečiasis lapkričio sekmadienis būtų skirtas žuvusiesiems eismo įvykiuose paminėti.
Statistika Lietuvoje
Lietuvoje praėjusiais metais eismo įvykiuose žuvo 256 žmonės, t. y. 46 eismo dalyviais mažiau negu 2012-aisiais. Tai mažiausias žuvusiųjų skaičius ne tik per 23-ejus šalies Nepriklausomybės metus, bet ir nuo 1959-1960 metų, kai eismo įvykiuose žuvo po 279 eismo dalyvius. Iki 2024 m. lapkričio 13-osios, šalyje eismo nelaimėse jau netekta 216 eismo dalyvių, tarp kurių 23 nepilnamečiai.
Vairavimo išgėrus problema
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykstančių eismo įvykių skaičius išlieka aktuali problema. Remiantis statistikos duomenimis, 2011 metais Lietuvoje dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 304 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 33 ir buvo sužeisti 439 žmonės. Iš 29 neblaivių vairuotojų, pražudžiusių gyvybes, 9 buvo sulaikyti pakartotinai. 2012 metais žuvusių žmonių skaičius dėl pakartotino neblaivumo tik augo: užfiksuota 320 eismo įvykių, kuriuose 40 žmonių žuvo, 422 buvo sužeisti. Taip pat 17 vairuotojų buvo sulaikyti, vairavę transporto priemonę neblaivūs, o 15 iš jų - po vieną ir daugiau kartų.
Kova su neblaiviais vairuotojais
Nuo liepos 1-osios įsigalioja Saugaus eismo įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta, jog asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. Tačiau kyla klausimas, ar teisės vairuoti atėmimas reiškia, kad apsvaigęs vairuoti nevengiantis asmuo tikrai nebevairuos net ir neturėdamas tokios teisės.
Lietuvoje kol kas yra vienintelė šalis, kurioje leistina 0,4 promilės riba. Tuo tarpu net 9 Europos valstybėse, tokiose kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Čekija, Gruzija, Moldova, Rusija, Rumunija, Slovakija, Vengrija, įvestas 0,00 promilės alkoholio kiekis kraujyje.
Motociklininkų saugumas kelyje
Pastaruoju metu Lietuvoje pablogėjo traumų ir mirčių darbe statistika, prie kurios prisideda ir padažnėjusios nelaimės su motociklais. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, kasmet šalyje netenkame keliolikos motociklininkų gyvybių. Toks nelaimėlis statistiškai dažniausiai žūsta važiuodamas vietiniu arba valstybinės reikšmės rajoniniu keliu vasarą, sekmadienį, šviesiu paros metu, maždaug tarp 14-18 val.
Jaunesnių vairuotojų (16-35 metų), norinčių gauti A kategorijos vairuotojo pažymėjimą, skaičius 2024 m. išaugo apie 18 proc., palyginti su 2023 m. Prasidėjus naujam sezonui, būtina likti dėmesingiems ir atnaujinti saugaus vairavimo įgūdžius. Dažna nelaimės priežastis - automobilio vairuotojų neatidumas atliekant posūkį neįsitikinus manevro saugumu, taip pat motociklininkų greičio viršijimas ar nesilaikymas saugaus atstumo.
Nelaimingi Atsitikimai Darbe: Lietuvos Problematika
Aviacijos saugumo tarnybos įdarbinimas
Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja dėl nelaimingų atsitikimų darbe. Per 30 metų darbo vietoje žuvo ar susižalojo per 80 tūkst. gyventojų - kone tiek pat tautiečių, kiek gyvena Panevėžyje. Dirbantieji sako, esą situacija tik prastės, nes darbdaviai piktnaudžiauja ir labai dažnai susižalojusius verčia prisiimti atsakomybę sau.
Nuo metų pradžios Lietuvoje jau registruoti 39 nelaimingi atsitikimai darbe. Iš jų 34 buvo sunkūs, dar 5 pasibaigė mirtimi, pranešė Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Tuo pačiu laikotarpiu pernai fiksuoti 34 sunkūs ir 7 mirtini nelaimingi atsitikimai. Sudėtingiausia situacija išlieka statybose, o šios srities ekspertai pastebi, kad pagrindinė nelaimių priežastis - aplaidus mažesniųjų rinkos dalyvių ir pačių darbuotojų požiūris į taisykles.
Nuo lapkričio 1 d. griežtinama atsakomybė už saugos ir sveikatos darbe pažeidimus. Nuo šiol už pažeidimą turės atsakyti ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, bet ir darbdaviai.
tags: #kraupios #avarijos #pasaulyje