Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė permainas ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje. Vienas iš invazijos sukeltų pokyčių matomas ir automobilių supirkimo rinkoje. Kadangi nuo balandžio mėnesio pradžios į Ukrainą galima automobilius įvežti be jokių muito išlaidų, daugelis į tai žvelgia kaip į galimybę parduoti automobilius į Ukrainą. Šiuo metu automobilių supirkimas į Ukrainą yra labai paklausus, o ukrainiečiai tiesiog graibsto lietuvių parduodamus automobilius. Ši paklausa padidino automobilių pardavimus Lietuvoje ir lėmė kainų kilimą.
Rusijos invazijos įtaka automobilių rinkai ir pirkimų tendencijos
Poveikis ir muitų lengvatos
Nuo to laiko, kai buvo įvesti muito pakeitimai Ukrainoje, lietuviams pavyko parduoti daugiau nei keliolika tūkstančių automobilių. Šiuo metu įvesti palengvinimai leidžia jiems greitai įsigyti automobilius mūsų šalyje ir iš karto keliauti namo, todėl Lietuvoje automobilių pardavimas tapo kur kas greitesnis. Tačiau bet kada įvestos lengvatos gali būti pakeistos, tuomet vargu, ar ukrainiečiai vyks į mūsų šalį tokiais dideliais kiekiais ir pardavimai mažės.
Ukrainiečių perkamų automobilių paskirtis ir kainos
Automobilius ukrainiečiai perka ne tik karui, bet ir sau, todėl pasirinkimas yra gana platus. Tie, kurie ieško automobilių karui, atkreipia dėmesį į visureigius, kurių kaina svyruoja nuo 3 iki 15 tūkst. eurų. Tokių automobilių būklė nėra svarbiausia, svarbu, kad variklis būtų geras, nes perkantieji supranta, kad automobilis vieną dieną dar yra, o kitą jo jau gali nebūti. Perkantys automobilius sau yra linkę išleisti šiek tiek mažiau, daugelis renkasi automobilius, kurių kaina svyruotų nuo 4 iki 5 tūkst. eurų. Kėdainiuose veikiančios naudotais automobiliais prekiaujančios įmonės „Deulita“ vadovas Rimantas Pikelis sako, kad ukrainiečiai dairosi automobilių, kurių kaina siekia iki 3,5 tūkst. eurų.
Ukrainiečiai daugiausia automobilių perka ne tam, kad turėtų kuo važinėti Lietuvoje - ieško tokių, kuriuos galėtų išvežti į karo niokojamą savo šalį. Tačiau ir gyvenantys čia ukrainiečiai ieškosi automobilių tam, kad čia turėtų kuo važinėti. Tuomet jie būna išrankesni, žiūri į bendrą automobilio būklę ir kėbulą.
Populiariausi modeliai ir amžius
Ukrainiečiai dairosi į nebrangius ir ne pirmos jaunystės automobilius. Nors labiausiai ieškoma visureigių, varomų visais keturiais ratais, tokie automobiliai yra brangesni. Dėl to „Regitros“ duomenys rodo, kad einamiausios ir populiariausios yra „darbinės“ mašinos, universalai, patvarūs, laiko patikrinti modeliai.
Patys populiariausi yra „Volkswagen Passat“, „Golf“ ir „Touran“ automobiliai. Taip pat noriai perkami „Opel Zafira“, „Renault Megane“, „Audi A6“, o iš visureigių daugiausia nupirkta „Hyundai Santa Fe“. „Regitros“ duomenimis, ukrainiečių perkami automobiliai dažniausiai yra senesni nei 10 metų. Daugiausia nupirkta 2006-2008 metų gamybos automobilių. 2012 m. gamybos automobiliai sudaro vos 4,3 proc. ukrainiečių pirktų automobilių parko.
„Regitros“ duomenys: laikinosios registracijos bumas
Laikinosios registracijos paslaugų augimas
Prasidėjus karui Ukrainoje laikinos registracijos paslaugų sumažėjo net apie 30 %, tačiau Ukrainai pradėjus taikyti lengvatą dėl muitų, nuo balandžio vidurio poreikis šoktelėjo trigubai. „Regitra“ informavo, kad šių metų sausio-balandžio mėnesiais ukrainiečiai dažniausiai - apie 80 proc. atvejų - kreipėsi dėl laikinos transporto priemonės registracijos, t.y. kai jai yra išduodami vadinamieji tranzitiniai numerio ženklai, kurie yra skirti išvežti automobilį iš šalies. Pirmąją balandžio savaitę šių paslaugų suteikta apie 900, o paskutinę - jau apie 2,7 tūkst. Balandžio mėnesį laikinos registracijos suteiktų paslaugų skaičius siekė 8 tūkst. - beveik 3 tūkst. daugiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį.
VĮ „Regitra“ informavo, kad per balandžio mėnesį į jų Kėdainių padalinį dėl transporto priemonių registracijos paslaugų iš viso kreipėsi 45 ukrainiečiai. Šiuo metu ir, tikėtina, kol tęsis karas, Ukraina laikinai netaiko muito mokesčių į šalį įvežamoms transporto priemonėms.
Pirkimo mastai ir „Regitros“ rekomendacijos
„Regitra“ informuoja, kad pasitaiko, jog ukrainiečiai, gyvendami Lietuvoje, nepaliaujamai perka ir siunčia į Ukrainą automobilius. Atvejų, kuomet ukrainiečiai per mėnesį įsigyja daugiau nei vieną automobilį, pasitaiko. Pavyzdžiui, balandžio mėnesį tas pats asmuo į „Regitrą“ dėl transporto priemonių registracijos paslaugų kreipėsi 15 kartų.
Kadangi ukrainiečių aptarnavimas užtrunka ilgiau nei lietuvių - dėl kalbos barjero ir jiems naujų bei neįprastų procesų - „Regitroje“ ėmė susidarinėti didesnės eilės. Atsižvelgiant į tai, „Regitra“ skatina gyventojus taupyti savo laiką ir prioritetą skirti elektroninėms paslaugoms. Nuotoliniu būdu galima gauti savininko deklaravimo kodą (SDK), įregistruoti Lietuvoje prieš tai registruotą automobilį, atlikti su lizinguojamais automobiliais susijusias paslaugas, užsisakyti numerio ženklus ar registracijos liudijimą vietoj prarastų ir kt. Jei vis dėlto nėra galimybės pasinaudoti elektroninėmis paslaugomis, rekomenduojama planuoti savo vizitą ir užsiregistruoti iš anksto tiesiog internetu. Šiuo metu yra praplėstas išankstinės registracijos vietų skaičius, kuris pildomas etapais, tad nuolat atsiranda laisvų vietų.
Naujų automobilių rinka Ukrainoje: mitai ir realybė
Masiškų pirkimų paneigimas
Vos tik Lietuvoje buvo paskelbta didelė paramos Ukrainai akcija, socialiniuose tinkluose masiškai ėmė plisti klaidinančios žinutės, jog ukrainiečiai nėra vargšai, nes gausiai perka naujus automobilius. Tačiau „Melo detektorius“ išsiaiškino, kaip yra iš tikrųjų, ir pateikė verdiktą - tai manipuliatyvus teiginys. Pernai naujų automobilių rinka Ukrainoje išties išaugo beveik 61 proc., tačiau šis augimas lyginamas su 2022 metais, kai Ukrainoje prasidėjo karas, ir naujų automobilių įsigijimas buvo mažiausias nuo amžiaus pradžios.
Statistika ir lyginamoji analizė
Ukrainos automobilių gamintojų asociacijos „Ukravtoprom“ duomenimis, 2023 metais Ukrainoje buvo parduota beveik 61 tūkst. naujų lengvųjų automobilių (trečdalį jų įsigijo įmonės) už daugiau nei 105,5 mlrd. grivinų (apie 2,5 mlrd. eurų). Tai 1,6 karto daugiau nei 2022 m., kai ukrainiečiai įsigijo 37 900 naujų automobilių - šis skaičius buvo mažiausias nuo amžiaus pradžios. Palyginti su 2021 metais, 2022-aisiais, kai Rusija Ukrainoje pradėjo karą, naujų automobilių rinka Ukrainoje sumažėjo 63 proc.
Apanalizavus statistiką matyti, kad ukrainiečiai ne masiškai pirko naujus automobilius, o jų įsigijo daugiau nei 2022-aisiais, pirmaisiais karo metais, kai tokių pirkinių daugelis atsisakė. Tačiau naujų automobilių vis tiek nenuperka tiek, kiek prieš karą. Pavyzdžiui, „Ukravtoprom“ duomenimis, 2022 metų kovą, kai karas buvo tik prasidėjęs, ukrainiečiai nusipirko 546 naujus automobilius, o 2023 metų kovą - 4511, tad augimas siekia 726,2 proc. Vis dėlto, 2020 metų gruodį Ukrainoje parduotas 9801 naujas automobilis, 2021 metų gruodį - 10503, o 2023 metų gruodį - 5890 nauji automobiliai.
Palyginimui, 2023 m. sausį-gruodį Lietuvoje iš viso įregistruoti 30793 nauji lengvieji automobiliai. Žinia, Lietuvoje gyventojų yra kiek mažiau nei 3 mln., o Ukrainoje šiuo metu gyvena 36,7 mln. Todėl galima paskaičiuoti, kad vienam Lietuvos gyventojui pernai teko 0,01 proc. naujo automobilio, o vienam ukrainiečiui - 0,0017 proc. Tai dar vienas įrodymas, kad ukrainiečiai pernai masiškai nepirko naujų automobilių.
Antrinės rinkos dominavimas
Ukrainos Automobilių rinkos tyrimų instituto generalinis direktorius Stanislavas Buchatskis žiniasklaidai pažymėjo, kad Ukrainoje naujų transporto priemonių paklausa, kuri jau mažėjo prieš invaziją, išliko žema. 2021-2022 metais naujų automobilių registracija sumažėjo 61,2 proc. S. Buchatskis teigė, kad Ukrainoje labai dominuoja antrinė rinka, o naujų automobilių rinka yra itin maža (3000-5000 per mėnesį). Apskritai, Ukrainos automobilių rinka atsigavo iki maždaug 80 proc. tokio lygio, koks buvo prieš prasidedant plataus mastui invazijai.
Istorinis kontekstas: išmuitinimo palengvinimai ir „pilkosios“ schemos (2016-2017 m.)
Ankstesni įstatymų pakeitimai ir paklausos augimas
Ukrainoje pasikeitus automobilių išmuitinimo taisyklėms (nuo 2016 m. priėmus įstatymą, užsienio automobilių išmuitinimo akcizo mokestis buvo sumažintas), dešimtys tūkstančių ukrainiečių internetiniuose skelbimų portaluose ieškojo automobilių Europoje. Europietiškų transporto priemonių paklausa kasdien vis augo - vien 2017 m. iš Baltijos šalių ukrainiečiai parsigabeno daugiau kaip 60 tūkst. automobilių, iš kurių net 20 tūkst. - iš Lietuvos. Norint sutaupyti, lengvatinis išmuitinimas galiojo automobiliams, pagamintiems tik po 2016 m.
Pavyzdžiui, jeigu ukrainietis norėjo nusipirkti 2012 m. pagamintą „Skoda Octavia“ Ukrainoje, tuomet jis turėjo būti pasiryžęs išleisti apie 11-12 tūkst. eurų. O Lietuvoje, remiantis vietiniais skelbimų tinklalapiais, toks automobilis kainuodavo 6-7 tūkst. eurų. Būtent dėl šios priežasties iš Lietuvos į Ukrainą buvo gabenami dešimtys tūkstančių automobilių. Minėto įstatymo priėmimas buvo pelningas abiem šalims: lietuviai parduoda ir iš to užsidirba, o ukrainiečiai turi galimybę įsigyti gerus automobilius už mažesnę nei jų šalies rinkos kainą.
Remiantis statistikos duomenimis, Ukrainoje automobilių skaičius tūkstančiui žmonių yra vos 202. Palyginimui: Ukrainoje yra maždaug 45 mln., o Lietuvoje - 2,9 mln. „Vienas iš ukrainiečių siekių - panašus į Baltijos šalių pragyvenimo lygis. Jie taip pat nori važinėti kokybiškais automobiliais iš Europos, norinčiųjų skaičius auga ir augs kasdien ir tą įrodo statistika“, - teigiama tekste.
Ukrainos valstybinės fiskalinės tarnybos duomenimis, vien 2017 m. Ukrainos gyventojai iš Baltijos šalių pargabeno 64 566 automobilius, iš kurių apie 20 tūkst. buvo įsigyti Lietuvoje. Jei į šį sąrašą dar įtrauktume Lenkiją ir kitas ES šalis, tuomet bendras iš Europos į Ukrainą pargabentų automobilių skaičius praėjusiais metais sudarys 2 mln.
Automobilių gabenimo schemos ir rizika
Šimtai įsikūrusių bendrovių užsiėmė šiuo verslu. Automobilius tiesiai iš Vilniaus varo ne tik į Kijevą, bet ir į separatistų kontroliuojamus Donecką, Luhanską. Kokia automobilių su lietuviškais numeriais paklausos paslaptis ir kaip vyko pirkimas? Iš Vakarų Europos į Lietuvą atvežami automobiliai, juos perka Lietuvos bendrovės, registruoja, jiems išduodami lietuviški numeriai. Žmogus užsisako automobilį, vidutiniškai sumoka už jį 2 500 eurų ir 1 000 eurų pervežėjui už atgabenimą iš Vilniaus. Mašina iš Vilniaus važiuoja prie Lenkijos ir Ukrainos sienos, pasiekia Kijevą. Pirkėjas su pervežėju išvyksta prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos, ten keičiasi ir pirkėjas važiuoja į Ukrainą, nurodydamas, kad jis vyksta tranzitu. Rizika - administracinė bauda už pavėlavimą išvažiuoti iš Ukrainos. Tokį automobilį išmuitinti galima, bet dešimties metų senumo automobilio kaina padidėja 2-3 kartus.
Apie tai, kaip ukrainiečiai Lietuvoje perka automobilius, pasakojo Jurijus Larčenka, kuris 2015 m. lapkritį įregistravo Vilniuje kompaniją „UAB Globalcomas“. Šiuo metu kompanijai priklauso 361 automobilis. Dar vienas pavyzdys - kompanija „Morris Investment“, įsteigta 2012 m., priklausanti Ukrainos piliečiui Denui Morrisui, turinčiam leidimą gyventi Lietuvoje. Kompanijoje dirba vienas darbuotojas. D. Morrisas pats nevaro automobilių iš Lietuvos, už jį tai daro studentai, kilę iš Jeruzalės, Maroko, Indijos, Nigerijos ir Irako. 2015 ir 2016 m. kompanijos „Morris Investment“ apyvarta buvo nuo 10 000 iki 20 000 eurų. 2017 m. lapkritį kompanijai priklausė 223 automobiliai. Sprendžiant iš nuotraukos, kurią savo paskyroje įdėjo D. Morrisas, 2017 m. sausį kompanijai priklausė 172 mašinos. Taigi per 2017-uosius D. Morriso kompanija įsigijo 51 automobilį. Atsižvelgiant į vidutinę automobilio kainą ir nugabenimą į Ukrainą (2 500 eurų + 1 000 eurų), 2017 m. kompanijos apyvartą turėjo sudaryti ne mažiau nei 178 500 eurų. Tačiau 2016 m. finansinės ataskaitos duomenimis, kompanijos „Morris Investment“ apyvarta buvo 11 500 eurų, o grynasis pelnas - 16,62 euro. Akivaizdus mokesčių skirtumas, kurio nesumokėjo kompanija, yra lengvai paskaičiuojamas.
Tai tik viena iš šimtų tokių kompanijų. Formaliai šios kompanijos nepardavinėja automobilių, o realybėje jos į rankas gauna didelius kiekius grynųjų pinigų, už kuriuos perkami ir Lietuvos kompanijos vardu registruojami automobiliai. Didžiulis mokesčių srautas niekur nefiksuojamas ir nesumokamas į Lietuvos biudžetą. Kai pastarieji portalai tai išgirdo, suskubo atsiriboti, tad dabar vargu ar sužinosime tiesą. „Autoplius“ atstovai pasiskundė, kad neteisėtai naudojamasi jų prekės ženklu, ir pabrėžė: „Mes dirbame tik su patikimais partneriais.“ Tačiau portale pardavinėti automobiliai tiesiai iš Lietuvos su lietuviškais numeriais būdavo išvežami į Donecką.
Neigiami padariniai ir finansinės problemos
Tai, kad iš Lietuvos iškeliavę automobiliai važinėja Ukrainos gatvėmis, iki šiol buvo minima neigiamame kontekste. Ne kartą buvo skelbta, kad lietuviškais valstybiniais numeriais pažymėti automobiliai kelia chaosą ukrainiečių keliuose. Tokiu atveju, kenčia ne tik ukrainiečiai, bet ir Lietuvos draudimo įmonės, turinčios padengti nuostolius. Šie automobiliai dažniau tampa ir vagių grobiu, papildomų rūpesčių kelia jie ir policijai, nes tampa sudėtinga išieškoti baudas iš KET pažeidėjų.
tags: #kokius #auto #perka #ukrainieciai