Automobilio oro kondicionierius daugeliui vairuotojų tampa svarbia komforto dalimi vos tik atšilus orams. Kondicionieriaus gedimai yra tikrai nemalonūs, ypač kai atkeliauja vasara ir šilti orai. Didesnė dauguma automobilių vairuotojų pamiršta kondicionieriaus sistemą šaltuoju periodu, nors tie, kas išmėgina, žino, kaip kur kas geriau yra nupučiamas aprasojęs langas įjungus kondicionierių ir kaip jis nupučiamas be jo. Tiems, kas to nežino - pamėginkite ir įsitikinsite patys.
Kondicionavimo sistemos svarba ir bendrieji gedimai
Kondicionavimo sistema nėra visiškai nereikalaujanti priežiūros - laikui bėgant jos efektyvumas gali mažėti, o tam tikri komponentai pradeda dėvėtis arba praranda sandarumą. Kondicionieriaus gedimų būna labai įvairių, nuo sistemoje atsiradusių kamščių, prakiurusios sistemos ar aliuminių vamzdelių bei radiatoriaus ar kitaip kondensatoriaus nesandarumų. Būna, kad tenka keisti ir kondicionieriaus siurblį, be kurio, žinoma, sistema negali veikti.
Nepakankamas freono kiekis sistemoje
Dažniausiai kondicionavimo sistemos neveiksnumo priežastis yra nepakankamas freono kiekis. Kadangi freonas pildomas yra kartu su tepalu, jis, veikiant siurbliui, yra kartu ir tepamas. Todėl sistema, pajutusi, kad kiekis yra per mažas, sistemos paleisti neleidžia ir nestartuoja, nes sistemoje nėra pakankamai freono.
Žinoma, jei sistema yra sandari ir joje freono trūksta dėl to, kad jis buvo ištrauktas prieš darant tam tikrus kėbulo ar variklio remonto darbus arba buvo keisti komponentai po automobilio avarijos, tuomet, patikrinus sistemos hermetiškumą, galima sistemą drąsiai kondicionieriaus pasipildyti ir mėgautis vėsiu oru savo automobiliuose.
Sistemos nesandarumai ir nuotėkiai
Vienas iš paprasčiausių gedimų yra akivaizdūs sistemos pažeidimai ar nuotėkis. Nepaisant to, būna taip, kad nuotėkio niekur nėra, vakuumas laikosi puikiai, bet sistema per tam tikrą laiką (tai gali būti ir kelios savaitės ar net mėnuo) freono kiekis mažėja ir palaipsniui sistema nustoja šaldyti. Tokį nuotėkį rasti sunku - sistemoje reikia sukelti slėgį, ir tam puikiai tinka azoto dujos. Sistemą pripildžius azoto ir sudarius apie 25 atmosferas slėgio, palikus pusei valandos ir stebint, kas vyksta su slėgiu - jei yra kažkoks mikro įtrūkimas, prie tokio slėgio jis turi padidėti, ir problema turėtų būti rasta.
Prakiuręs kondensatorius yra tikrai neretai pasitaikanti problema, mat dažnai jie stovi automobilio priekyje ir jiems tenka didelė dalis atmosferos poveikio - tiek antikūniai ir drėgmė automobiliui važiuojant, tiek žiemą druskos ir panašūs veiksniai, kurie priverčia aliuminį oksiduotis, o finale pamažu atsiranda mikro įtrūkimai, kurie ir leidžia freoną iš kondicionieriaus sistemos.
Jau minėjome aukščiau apie palaipsniui dingstantį slėgį ir freoną kondicionieriaus sistemoje; dažnai jis nuteka pamažu į saloną. Tai visų pirma yra nuodinga, o visų antra - sunkiai aptinkama.
Kondicionieriaus siurblio (kompresoriaus) gedimai
Neveikiantis kondicionieriaus siurblys yra ko gero sudėtingiausia ir brangiausia vieta kondicionavimo sistemoje. Ūžiantis ar stringantis kondicionieriaus guolis yra dažniausiai pasitaikantis gedimas, kalbant apie kondicionieriaus siurblį. Kondicionieriaus siurblys sukasi kartu su kitais išorinio diržo sukamais agregatais. Tuo metu, kai mes paleidinėjame siurblį - kad jis pastoviai nekeltų ir nedirbtų - jame yra sumontuota sankaba. Čia mintis yra tokia pati, tik iš esmės atvirkštinis veikimas: kai norime, kad kondicionierius šaldytų, suveikia sankaba, ir diržiukas suka ne tik guolį kondicionieriaus siurblio, bet ir patį siurblį. Sugedus sankabai, ji tiesiog nesudirba arba sudirba prastai, ir siurblio niekas nesuka - tokiu atveju nėra slėgio, ir kondicionierius neveikia.
Sistemos užsikimšimai
Dažnai kalbame apie kiekvienos sistemos automobilyje planinius remontus ir priežiūrą, keičiame laiku ir kuro filtrą, ir žvakes - tik ar periodiškai pasitikriname freono kiekį kondicionieriaus sistemoje ar tiesiog slėgius joje? Ar keičiame kokius nors kondicionieriaus sistemos filtrus? Būtent dėl to arba dėl kitų faktorių atsiranda sistemoje kamščiai, ko pasekoje atrodo, kad sistemoje yra freono, siurblys pasileidinėja - o sistema nešaldo, kodėl?
Sugedęs kondicionieriaus garintuvas ir oro kokybė
Sugedęs kondicionieriaus garintuvas yra pati nemaloniausia dalis visoje kondicionieriaus komponentų sistemoje, kadangi tai iš esmės tas pats, kas leidžiantis ar sugedęs salono šildymo pečiukas. Norint pakeisti garintuvą - praktiškai visada reikia ardyti visą priekinę panelę tam, kad prieitume prie kondicionieriaus garintuvo.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų kondicionieriaus gedimuose yra prasta oro cirkuliacija automobilio salone. Tai paprastai būna dėl tiesiog pernelyg užsikišusio salono filtro. Tad, jei jau manote, kad oro cirkuliacija nėra pakankama, rasoja langai ar skundžiatės prastu kvapu automobilio salone - pirmas dalykas, ką reikia padaryti, tai pasikeisti salono filtrą. Blogas kvapas automobilio salone dažniausiai atsiranda dėl pelėsių ir grybelių, kurie susidaro ant kondicionieriaus garintuvo.
Kaip pakeisti „Volkswagen Passat“ salono oro filtrą (2006–2015 m., B6 ir B7)
Kondicionieriaus sistemos diagnostika ir priežiūra Passat B6
Kondicionieriaus tikrinimas - tai diagnostikos procesas, kurio metu vertinama visos klimato kontrolės sistemos būklė. Specialistai tikrina slėgį sistemoje, temperatūrą skirtinguose kontūruose, komponentų veikimą bei galimus šaltnešio nuotėkius. Praktikoje vairuotojai dažniausiai kreipiasi į servisą tuomet, kai pastebi pirmuosius sistemos veikimo pokyčius - pavyzdžiui, salonas vėsta lėčiau arba iš ventiliacijos angų pučiamas oras nėra pakankamai šaltas. Kartais apie padidėjusią drėgmę ar ventiliacijos sistemos problemas signalizuoja ir dažnai rasojantys automobilio langai.
Automobilio kondicionieriaus diagnostika dažniausiai atliekama tuomet, kai sistema pradeda veikti ne taip efektyviai kaip anksčiau. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad sistemoje sumažėjo šaltnešio kiekis, dažniausiai atliekamas kondicionieriaus pildymas, kurio metu sistema papildoma gamintojo numatytu freono kiekiu. Taip pat verta paminėti, kad kondicionieriaus diagnostika atliekama ne tik atsiradus problemoms.
Kondicionavimo sistema susideda iš daugybės elementų: kompresoriaus, kondensatoriaus, garintuvo, vamzdynų bei įvairių vožtuvų ir jutiklių. Kadangi visi šie elementai dirba kaip viena uždara sistema, net ir nedidelis vienos dalies sutrikimas gali turėti įtakos visos įrangos veikimui.
Diagnostikos eiga
- Bendroji sistemos apžiūra: Specialistai įvertina kondicionavimo sistemos komponentų būklę ir ieško galimų mechaninių pažeidimų. Kartais jau šiame etape galima pastebėti aiškias problemos priežastis - pavyzdžiui, pažeistas vamzdis ar korozijos paveiktas radiatorius.
- Tikrinimas diagnostine įranga: Jei vizualinės patikros metu rimtų pažeidimų nenustatoma, atliekamas sistemos tikrinimas diagnostine įranga. Po pirminių patikrinimų įvertinamas kondicionieriaus veikimas realiomis darbo sąlygomis. Būtent šie matavimai leidžia tiksliai nustatyti, ar kondicionierius dirba efektyviai, ar jo veikimas yra sutrikęs.
- Temperatūros matavimas: Vienas iš paprasčiausių ir tuo pačiu gana informatyvių diagnostikos metodų - temperatūros matavimas skirtingose kondicionieriaus sistemos vietose. Veikiančiame kondicionieriuje šaldančioji medžiaga nuolat cirkuliuoja uždaru kontūru. Kompresorius ją suspaudžia, kondensatoriuje ji atvėsta ir suskystėja, o garintuve išgaruoja bei sugeria šilumą iš automobilio salono oro. Temperatūros matavimas leidžia įvertinti bendrą sistemos veikimą.
- Slėgio matavimas: Tiksliausią informaciją apie kondicionieriaus būklę suteikia slėgio matavimas. Matavimų metu stebima, ar aukšto ir žemo slėgio kontūrų slėgio reikšmės atitinka gamintojo numatytus parametrus. Kad kondicionieriaus diagnostika būtų tiksli, slėgio matavimai atliekami laikantis tam tikrų darbo sąlygų. Tokios sąlygos leidžia tiksliai įvertinti sistemos darbą, nes kondicionierius veikia panašiai kaip realiomis vairavimo sąlygomis. Atliekant diagnostiką prie kondicionieriaus sistemos prijungiami manometrai, kurie parodo aukšto ir žemo slėgio kontūrų parametrus. Pagal šiuos duomenis galima įvertinti, ar sistema veikia efektyviai. Paprastai slėgio matavimai atliekami varikliui dirbant maždaug 2000 aps./min. Šie rodikliai padeda specialistams įvertinti kondicionieriaus sistemos būklę.
Oro temperatūros vertinimas salone ir papildomi veiksmai
Be slėgio tikrinimo, autoservisuose taip pat vertinama ir oro temperatūra, kurią kondicionierius tiekia į automobilio saloną. Jeigu oro temperatūra yra gerokai aukštesnė nei numatytos reikšmės, tai gali reikšti, kad kondicionieriaus sistema veikia neefektyviai. Kai kuriais atvejais sumažėjusį vėsinimo efektyvumą gali lemti ne tik techniniai gedimai, bet ir sistemoje susikaupusios bakterijos ar nešvarumai.
Atlikus visus kondicionieriaus sistemos patikrinimus - temperatūros matavimus, slėgio tikrinimą ir komponentų apžiūrą - specialistai gali gana tiksliai įvertinti visos sistemos būklę. Jeigu nustatoma, kad sistemoje trūksta šaldančios medžiagos, dažniausiai atliekamas kondicionieriaus papildymas freonu. Kartais diagnostikos metu nustatoma ir kita dažna problema - iš ventiliacijos sklindantis nemalonus kvapas. Tai dažniausiai susiję su bakterijų ar grybelių susidarymu garintuve.
Reguliari kondicionieriaus priežiūra
Automobilio kondicionierius yra sudėtinga sistema, kuri nuolat dirba esant aukštam slėgiui ir temperatūros svyravimams. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja periodiškai atlikti kondicionieriaus sistemos patikrą net ir tuomet, kai akivaizdžių problemų nepastebima. Kondicionieriaus sistemą reikia tikrinti ir užpildyti prieš kiekvieną sezoną, kad būtų užtikrintas jos efektyvus ir patikimas veikimas, ypač siekiant optimalaus salono klimato reguliavimo „Volkswagen Passat B6“ automobilyje.
tags: #passat #b6 #salono #kondicionieriaus #reguliavimas