Žinomas lenktynininkas Antanas Juknevičius pabrėžia brandos ir sąmoningumo svarbą kelyje, teigdamas, kad tai leidžia tinkamai įvertinti aplinkybes ir pasirinkti saugų greitį. Jo vadovaujamasi taisyklė yra paprasta: jeigu jaučiasi saugiai, važiuoja saugiai, 100 procentų. Kartais tai reiškia važiuoti net du kartus lėčiau, nei leidžia kelio ženklai, atsižvelgiant į oro sąlygas ar eismo intensyvumą.
„Aš juk galiu įvertinti savo automobilio galimybes ir savo savijautą. Niekada nelėksiu kvailai greitai vien todėl, kad man tą leidžia kelio ženklai“, - pasakoja A. Juknevičius.
Vairuotojo sąmoningumas ir susikaupimas
Lenktynininkas tvirtina, kad viską lemia branda - gebėjimas matyti aplinką ir vairuoti saugiai. Jo nuomone, kur kas pavojingesni tie vairuotojai, kurie prie vairo yra panirę savo mintyse ir nesikoncentruoja į vairavimą.
„Nors toks pasakymas skamba ir labai sausai, man tai reiškia suvokti atsakomybę, kad ką tu bedarytum vairuodamas: ar junginėji muziką, ar kalbiesi su bendrakeleiviu, visą laiką galvotum apie tai, kad vairuoji ir kaip tu vairuoji“, - sako A. Juknevičius.
Jis pataria stebėti aplinką netgi ne dviem, o trimis akimis, turint omenyje „trečią nematomą akį“, kuri aktyvuojasi, kai smegenims duodama užduotis suvokti vairavimą kaip labai svarbų vaidmenį. Atsakingo ir saugaus vairavimo refleksas turi būti automatinis, nes bet koks atsipalaidavimas ar kontrolės praradimas gali baigtis tragedija, ne tik sulankstytu metalu, bet ir žmonių sužeidimais ar žūtimi.
Greičio baimė ir saugumo skirtumai tarp automobilių
A. Juknevičius prisipažįsta nebijantis greičio, tačiau baiminasi, kas nutiktų, jeigu apsiverstų su lengvuoju automobiliu ar susidurtų su priešpriešais važiuojančiu automobiliu. Sportiniame automobilyje, kuriame yra šalmai, šešių taškų diržai ir sustiprintas karkasas su saugos lankais, lenktynininkai lieka sveiki ir gyvi. Tuo tarpu lengvasis automobilis yra daug kartų nesaugesnis, todėl avarijos atveju iš jo liktų tik „sulankstyta skardinė“.
„Aš greičio nebijau. Bet jeigu versčiausi su lengvu automobiliu, man baisu pagalvoti, kas iš manęs liktų, ir ne tik iš manęs, bet ir iš aplinkinių. Jeigu mes turėtume kontaktą su priešpriešais važiuojančiu automobiliu. Kas liktų iš tų žmonių, kurie yra automobilyje, kuris nusiridentų tiek kartų, kiek nusiridena sportinis automobilis“, - sako lenktynininkas.
Todėl lenktynininkai labai gerai suvokia realų pavojaus mastą.
SVEČIUOSE JUTUBERIS KARALIUS | Tomas Špiliauskas
Patarimai jauniems greičio mėgėjams
A. Juknevičius pabrėžia, kad norint nusipirkti galingą automobilį ir lėkti viešais keliais, nereikia daug proto. Tačiau toks pasidžiaugimas adrenalinu, esant daugybei eismo dalyvių, gali baigtis skaudžia nelaime. Todėl jis siūlo jauniems greičio mėgėjams išbandyti sportinį vairavimą specialiai tam skirtose vietose.
„Yra daug vietų, kur galima save išbandyti. Tam yra specialūs automobiliai, jie lyg ir tokie patys, gal kiek galingesni, bet yra daug saugesni ir svarbiausia, kad tu važiuoji pagal tam tikras taisykles“, - teigia lenktynininkas.
Vairavimo kultūros gerėjimas Lietuvoje
A. Juknevičius džiaugiasi, kad vairavimo kultūra Lietuvoje gerėja ne dienomis, o valandomis ir lygiuojasi į Skandinavijos šalis. Per pastaruosius 30 metų pasiekta daug: vairuotojai išlieka ramesni, vadovaujasi šaltu protu ir laikosi taisyklių. Džiugina ir statistika: žūčių, sužeidimų, eismo įvykių skaičius mažėja.
„Bet to pasiekėme ne vien tik draudimais. Tai ilgas kelias. Civilizuotos visuomenės to pasiekia per švietimą, kultūrą. Ir gerokai ilgiau nei per 30 metų. Mes irgi pasiekėme daug“, - teigia A. Juknevičius.
Jis prisimena 1990-uosius metus, kai įsijungti į pagrindinį kelią būdavo itin sudėtinga, o dabar antra ar trečia mašina jau praleidžia. Keliuose gerokai sumažėjo pykčio, nepadorių gestų, pypsėjimo, „erelių“, užlendančių prieš nosį kelkraščiu, ir „nardytojų“.
Sąmoningumo augimas ir visuomenės švietimo svarba
Lenktynininkas yra tikras, kad situacija keičiasi ne dėl baudų, o dėl vairuotojų sąmoningumo. Geresnis gyvenimas, mažiau streso, vidinė kultūra ir net geresni automobiliai prisideda prie vairavimo elgesio solidumo, būdingo civilizuotai visuomenei.
„Visuomenė turi gydytis nuo tokių veikėjų - atsirado pūlinys - reikia jį išspausti. Bet tokių likę tikrai nebe daug. Vairavimo kultūra kyla ne dienom, o valandom. Skandinavai to pasiekė per 70 metų, o mes siekiame tik 30 metų. Ir jau labai stipriai priartėjome. Todėl reikia džiaugtis tuo, ką pasiekėme. Reikia rodyti teigiamus pavyzdžius. Ir tuo pačiu priminti, kad dar yra ko siekti“, - tvirtina lenktynininkas.
Pasak A. Juknevičiaus, žmonės jau įpranta elgtis kultūringai ne bijodami policijos ar baudos, o todėl, kad kitaip elgtis jiems darosi nepatogu prieš kitus. Jis viliasi, kad ateityje žmonės „kaifuos“ nuo to, kad sustoja ir praleidžia, o elgtis negražu bus gėda viduje.
Antanas Juknevičius: lenktynininkas ir komandos vadovas
Antanas Juknevičius yra ne tik patyręs lenktynininkas, bet ir „Astana“ dykumų ralio komandos vadovas bei Kazachstano valstybės patarėjas automobilių sporto klausimais. Jo „KREDA“ Dakaro ralio komanda turi tris sunkiausią dykumų ralį įveikusius bolidus, kuriais gali būti organizuojami įmonių ar jų partnerių pasivažinėjimai Vilniaus bei Trakų rajonuose.
Antanas Juknevičius kartu su šturmanu Dariumi Vaičiuliu 2018-aisiais pasiekė tuomet Baltijos šalių ekipažams rekordinę 12-ą poziciją Dakaro ralyje.
tags: #antanas #juknevicius #vairavimas #kuponas