Atėjus pavasariui, daugelis gyventojų siekia sutvarkyti savo aplinką, tačiau kai kurie pasirinkti būdai gali sukelti rimtas pasekmes. Viena iš tokių praktikų - pernykštės žolės deginimas, kuris kelia ne tik grėsmę aplinkai, bet ir užtraukia administracinę atsakomybę bei baudas.
Gaisrų prevencija ir statistika
Ugniagesiai gelbėtojai nuolat įspėja apie atvirosiose teritorijose kylančių gaisrų pavojų. Vien per parą gali kilti dešimtys tokių gaisrų, kurių metu išdega dideli plotai. Šiais metais jau užfiksuota daugybė gaisrų gamtoje. Dažnai tokie gaisrai kyla dėl neatsakingo elgesio, pavyzdžiui, kūrenant šakas ar kitas atliekas. Statistika rodo, kad savaitgaliais tokių incidentų skaičius itin išauga.
„Žolės gaisrai daro ne tik didelę žalą gamtai, bet ir kelia pavojų patiems gyventojams ir jų turtui. Degant žolei ugnis akimirksniu pasiekia namus, ūkinius pastatus, krūmus ar miškus. Nors pastaruosius metus šių gaisrų skaičius šalyje mažėja, bet, deja, dar yra žmonių, kurie degindami žolę elgiasi labai neatsakingai“, - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.
Istoriniai atvejai rodo, kad dėl degančios žolės ugnis gali sunaikinti ūkinius pastatus, automobilius ir net ištisus kvartalus. Per pastarąjį dešimtmetį dėl tokių gaisrų buvo sužeisti dešimtys gyventojų.
Administracinė atsakomybė už žolės deginimą
Už žolės deginimą, pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus, numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Tokie pažeidimai apima sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą. Tokiais atvejais gyventojams gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 300 eurų.
Taip pat numatyta atskira atsakomybė už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą. Šis pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų fiziniams asmenims, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 iki 350 eurų.
Siekiant užkardyti šiuos pažeidimus, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai rengia prevencinius reidus, naudoja dronus teritorijų stebėjimui ir bendradarbiauja su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais. Be administracinių baudų, pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sistema
Be gaisrų prevencijos, svarbu aptarti ir kitus svarbius pažeidimus, kurie kelia didelę riziką eismo saugumui. Kelių eismo taisyklės (KET) yra esminis teisės aktas, užtikrinantis tvarką keliuose.
Dažniausi KET pažeidimai ir jų pasekmės:
- Mobiliojo telefono naudojimas vairuojant: Tai vienas pavojingiausių pažeidimų, užtraukiantis nuo 60 iki 90 eurų baudą. Net ir stovint prie raudono šviesoforo, telefono naudojimas yra traktuojamas kaip taisyklių pažeidimas.
- Greičio viršijimas: Nuo 10 km/h iki 50 km/h viršytas greitis gali užtraukti baudas nuo 120 iki 230 eurų, o viršijus daugiau nei 50 km/h - net iki 550 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas.
- Važiavimas per raudoną šviesoforo signalą: Toks pažeidimas užtraukia nuo 60 iki 90 eurų baudą ir gali lemti teisės vairuoti atėmimą.
- Vairavimas neturint teisės vairuoti: Jei asmuo neturi teisės vairuoti arba jam ji yra sustabdyta, taikoma bauda nuo 300 iki 450 eurų.
- Vairavimas apsvaigus: Alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų poveikis žymiai pablogina vairuotojo reakciją ir sprendimų priėmimą. Už vairavimą apsvaigus taikomos griežtos sankcijos, įskaitant baudų dydį ir teisės vairuoti atėmimą.
Dzūkijos riešuto savininkas įvertino mūsų medžius | Ūkis #s02e05
Taip pat svarbu paminėti, kad vienu metu padarius kelis grėsmę saugumui keliančius pažeidimus, lenkimą draudžiamose vietose ar važiavimą priešpriešinio eismo juosta, gali būti taikomos dar griežtesnės sankcijos.
Numatomos administracinės atsakomybės peržiūros
Lietuvos institucijos svarsto galimybes sugriežtinti administracinę atsakomybę už įvairius pažeidimus, siekiant didesnio visuomenės saugumo ir mažesnio neatsakingumo. Numatoma, kad naujieji pakeitimai, kurie galimai įsigalios nuo 2027 metų, turės įtakos tiek gyventojams, tiek verslui.
Pagrindiniai siūlomi pakeitimai apima:
- Melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas: Už nepagrįstus skambučius policijai, ugniagesiams ar greitajai pagalbai gali grėsti baudos nuo 200 iki 2000 eurų.
- Pastebėjus gaisrą ir nepranešus: Žemės savininkai ar naudotojai, kurie pastebėję degančius augalus ar jų liekanas nesiims veiksmų, gali būti baudžiami nuo 30 iki 170 eurų. Durpynų gaisrų atveju baudos bus dar didesnės.
- Miškų priešgaisrinės saugos pažeidimai: Nesilaikant miškų apsaugos nuo gaisrų reikalavimų, gyventojams gali tekti sumokėti nuo 60 iki 260 eurų, o įmonių vadovams - nuo 140 iki 1 tūkst. eurų.
- Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai transporte: Pažeidimai geležinkeliuose, vidaus vandenų, jūrų ir oro transporte užtrauks nuo 70 iki 280 eurų baudas gyventojams ir nuo 140 iki 1 tūkst. eurų juridinių asmenų vadovams.
- Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai: Jei pažeidimai nekelia rimto pavojaus, pareigūnai galės apsiriboti žodine pastaba. Tačiau esant realiam gaisro ar sprogimo pavojui, baudos bus gerokai didesnės.
Siūlomų pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad dabartinės baudos už priešgaisrinės saugos pažeidimus yra per mažos ir neatitinka realaus pavojaus. Dėl to dalis žmonių ir įmonių į saugos reikalavimus žiūrėjo formaliai, nes buvo pigiau sumokėti baudą nei investuoti į saugos priemones. Tikimasi, kad griežtesnė atsakomybė paskatins žmones laikytis reikalavimų ir sumažins gaisrų skaičių.
Institucijos, turinčios daugiau įgaliojimų nagrinėti administracinius pažeidimus, bus Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri spręs bylas, susijusias su gaisrais ir saugos pažeidimais.
tags: #kokios #baudos #uz #gaisras