Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą, dažnai dėl pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Šie komponentai yra gyvybiškai svarbūs siekiant sumažinti išmetamųjų dujų kiekį ir toksiškų medžiagų patekimą į aplinką.
Kas yra katalizatorius ir kaip jis veikia?
Paskirtis ir cheminės reakcijos
Katalizatorius yra išmetimo sistemos įrenginys, skirtas sumažinti kenksmingų dujų kiekį. Jo užduotis paprasta: dar prieš išmetamosioms dujoms paliekant automobilį, kenksmingi junginiai paverčiami gerokai mažiau pavojingomis medžiagomis.
Viduje jis turi keraminį arba metalinį „korį“, padengtą tauriųjų metalų sluoksniu (dažniausiai platina, paladis ir rodis). Kai per šį „korį“ prateka karštos išmetamosios dujos, vyksta cheminės reakcijos, kurios:
- anglies monoksidą (CO) paverčia anglies dioksidu (CO₂);
- angliavandenilius (HC) oksiduoja iki vandens garų ir kitų mažiau kenksmingų junginių;
- azoto oksidus (NOx) neutralizuoja iki azoto.
Šis procesas ypač efektyvus tada, kai katalizatorius pasiekia darbinę temperatūrą. Būtent todėl svarbu, kad sistema „įšiltų“ greitai ir stabiliai dirbtų tiek mieste, tiek greitkelyje.
Redukcijos reakcija sumažina azoto oksidų (NOx) kiekį, paversdama juos azotu ir deguonimi. Oksidacijos reakcija paverčia anglies monoksidą (CO) ir angliavandenilius (HC) į anglies dioksidą ir vandens garus.
Katalizatoriaus vieta ir tipai
Dažniausiai katalizatorius randasi priekinėje automobilio dalyje po pavarų svirtimi, kartais jis montuojamas tiesiai prie radiatoriaus, pradžioje, tiesiai po išmetimo kolektoriaus. Galingesniems varikliams montuojami net du katalizatoriai. Paprastai katalizatorius yra sudarytas iš dviejų elementų; jie būna metaliniai (patvaresni) ir keramikiniai.
Gamintojų sprendimai: „Audi“ pavyzdys
Nors veikimo principas visiems automobiliams panašus, „Audi“ katalizatoriai paprastai pritaikomi konkretiems varikliams pagal išmetamųjų dujų srautus, temperatūras ir mišinio sudėtį. Tai daroma tam, kad emisijų mažinimas nekenktų dinaminiams rodikliams ir kad išmetimo sistema nesukurtų perteklinio pasipriešinimo (vadinamo atbuliniu slėgiu). Kita svarbi pusė - ilgaamžiškumas. Aukštesnės klasės automobiliuose daugiau dėmesio skiriama tam, kad detalė atlaikytų nuolatines temperatūrų bangas, vibracijas ir ilgalaikį kontaktą su agresyviomis dujomis.
Katalizatoriaus svarba ir problemos Lietuvoje
Ekologinė ir finansinė reikšmė
Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl. Diesel Particulate Filter, DPF) naudojami išmetamųjų dujų kiekiui ir toksiškų medžiagų patekimui į aplinką sumažinti. Geras katalizatorius tausoja gamtą ir kiekvieno iš mūsų sveikatą.
Lietuvoje tai turi ir praktinę reikšmę: taršos mokestis siejamas su CO₂ emisija, kuro tipu ir pirmos registracijos metais. Kitaip tariant, prastai veikianti išmetimo sistema gali tapti ne tik ekologine, bet ir finansine problema - ypač jei automobilis neatitinka numatytų taršos rodiklių.
Pašalinimo ir vagystės priežastys
Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia. Šiuolaikinių vairuotojų nuomone, katalizatorius yra tarsi nereikalinga detalė, kurią reikia pašalinti, o pašalinus dar galima gauti pinigų. Šiais laikais žodis katalizatorius nėra naujiena, apie ją vairuotojai žino tarsi kaip detalę, kurios automobiliui nereikia ir kurią pridavus į metalo supirktuvę galima gauti pinigų.
„Kietųjų dalelių filtrai ir katalizatoriai yra pakankamai brangi atlieka, nes joje yra daug vertingų tauriųjų metalų, kaip platina, rodis, paladis ar auksas. Šių metalų kaina ir paklausa, ypač pastaruoju metu, sparčiai augo.“
Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitė-Marcinkienės teigimu, katalizatoriai gali būti išpjaunami ir nepakeičiami naujais ir nelegaliuose autoservisuose, ypač mažesniuose. Lietuvoje dar dažni ir atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių - dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai.
Vudberio visuomenės saugumas: katalizatorių vagysčių prevencija
Techninės apžiūros iššūkiai ir reikalavimai
Specialistai techninės apžiūros (TA) metu neturi teisės ardyti automobilio ar atskirų jo agregatų. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. Tačiau šiuo metu TA apžiūrų centre mėginama kovoti su automobilių turguje parduodamų automobilių katalizatorių pjovimu ir prašoma, kad registruojant pirmą kartą automobilį katalizatorius būtų vietoje.
Atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais:
- jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos;
- jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos.
Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų.
Statistika
„Transekstos“ duomenimis, 2020 metais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo identifikuotas tik 0,1 proc. automobilių, kuriems dėl šios priežasties buvo skirti trūkumai. Techninės apžiūros įmonių pateikta praėjusių metų statistika taip pat liudija, kad su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema į patikrą buvo atvykę 6,41 proc. visų tikrintų M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (lengvasis krovininis automobilis) klasių transporto priemonių. Per didelis dūmingumas buvo nustatytas 6,26 proc. dyzelinius variklius turintiems automobiliams, o dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio teigiamos techninės apžiūros išvados negavo 3,37 proc. benzininių automobilių. Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais, kai tokių automobilių buvo atitinkamai 6,04 proc. ir 6,11 proc.
Katalizatoriaus gedimo požymiai ir priežastys
Kaip atpažinti sugedusį katalizatorių?
Kai katalizatorius užsikemša ar pradeda irti, automobilis gali prarasti trauką, padidėja degalų sąnaudos, o CO₂ ir kitų teršalų kiekis išauga. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos galimus katalizatoriaus gedimo požymius:
- Suprastėjusi trauka - automobilis prasčiau įsibėgėja, „dusina“ aukštesnėmis apsukomis, variklio trauka mažesnė, o apsukos nekyla aukščiau 5000 apsisukimų arba kyla labai lėtai. Tai akivaizdus ženklas, kad katalizatorius yra užsikišęs. Variklis, kaip ir žmogus, norint jam teisingai veikti, jam reikia įkvėpti oro, o po to iškvėpti.
- Padidėjusios degalų sąnaudos - variklis priverstas dirbti neefektyviai, neefektyvus katalizatorius gali lemti didesnį degalų sunaudojimą.
- Užsidegęs variklio gedimo indikatorius - diagnostika dažnai parodo su emisijomis susijusius nuokrypius.
- Barškėjimas iš apačios - vidinė korio struktūra gali trupėti.
- Nemalonus „supuvusių kiaušinių“ kvapas - gali reikšti, kad dujos nebeskaidomos kaip turėtų.
- Ženkliai padidėjęs automobilio užkūrimo laikas - yra pirmas ženklas apie užsikemšantį katalizatorių.
Kuro kokybės įtaka ir kitos priežastys
Nepatogu yra tai, kad katalizatorių reikia keisti, nes jo tarpeliai užsikemša. Paprastai tai nutinka dėl prasto kuro, netvarkingos automobilio degimo sistemos ar per riebaus kuro mišinio. Taigi, kokybiško kuro naudojimas yra svarbi prevencijos priemonė.
Katalizatorius gali užsikimšti ir dėl variklio problemų, kai jis yra užpilamas tepalu ar suodžiais.
Kada galvoti apie keitimą?
Tikslaus termino nėra - daug kas priklauso nuo eksploatacijos, variklio būklės ir degalų kokybės. Vis dėlto dažnai katalizatoriai suprojektuoti ilgai tarnybai ir neretai išlaiko daugiau nei 100 000 mylių, tai yra apie 160 934 km. Paprastai katalizatorius tarnauja 112 000-160 000 km arba apie 10 metų. Jo ilgaamžiškumas priklauso nuo tokių veiksnių kaip automobilio amžius, priežiūros įpročiai ir vairavimo sąlygos.
Katalizatoriaus patikra ir diagnostika
Kas tikrinama vertinant katalizatoriaus būklę?
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant katalizatoriaus būklę:
- Teršalų mažinimo efektyvumas - ar katalizatorius vis dar pakankamai gerai „sutvarko“ angliavandenilius, anglies monoksidą ir azoto oksidus. Tai rodo, ar cheminės reakcijos vyksta taip, kaip numatyta.
- Išmetimo srautas ir atbulinis slėgis - jei katalizatorius užsikemša, išmetimo dujos sunkiau pasišalina, o varikliui tampa „sunku kvėpuoti“. Dėl to krenta galia, blogėja reakcija į akseleratorių, gali augti sąnaudos.
- Darbinė temperatūra ir „įšilimas“ - vertinama, kaip greitai katalizatorius pasiekia režimą, kuriame pradeda efektyviai neutralizuoti teršalus, ir ar jis atlaiko aukštas temperatūras neirdamas.
- Korpuso sandarumas ir mechaninė būklė - įtrūkimai, pažeistos siūlės ar korozija gali sukelti nuotėkius, o tai mažina sistemos efektyvumą. Taip pat tikrinama, ar vidinis „koris“ nėra suiręs.
- Suderinamumas su jutikliais - šiuolaikiniai modeliai išmetimo darbą nuolat stebi, pavyzdžiui, deguonies (lambda) zondais. Jei katalizatorius veikia prastai, padidėja tikimybė, kad bus fiksuojami netipiniai parametrai ir užsidegs variklio gedimo indikatorius.
Kodėl verta tikrinti katalizatorių, net jei automobilis dar važiuoja „normaliai“?
Reguliarus katalizatoriaus tikrinimas turi daug privalumų, net jei akivaizdžių gedimo požymių nėra:
- Mažesnė tarša - tvarkinga sistema realiai sumažina kenksmingų junginių kiekį ir prisideda prie aplinkos apsaugos.
- Stabilesnė dinamika - užsikimšęs katalizatorius dažnai „nuima“ galią, o veikiantis užtikrina geresnę variklio reakciją.
- Optimalios degalų sąnaudos - varikliui nereikia dirbti „per prievartą“, kai išmetimas laisvas.
- Ankstyva diagnostika - smulkūs požymiai užfiksuojami prieš brangius gedimus.
- Saugumas - perkaistantis ar pažeistas katalizatorius gali kelti riziką aplinkinėms detalėms.
Ko katalizatoriaus patikra nepasako?
Nors katalizatoriaus diagnostika duoda daug informacijos apie emisijų kontrolę, ji neatsako į visus klausimus apie automobilį. Pavyzdžiui, tokia patikra tiesiogiai neįvertina:
- variklio mechaninės būklės (suspaudimo, alyvos deginimo, uždegimo problemų);
- kuro sistemos gedimų (purkštukų darbo, kuro tiekimo sutrikimų);
- pavarų dėžės ir jos elementų problemų;
- aušinimo sistemos efektyvumo (radiatoriaus, termostato, siurblio);
- bendro automobilio nusidėvėjimo - stabdžių, pakabos ir pan.
Katalizatoriaus priežiūra ir aptarnavimas
Ilgaamžiškumo užtikrinimas ir prevencija
Katalizatorius nereikalauja jokios techninės priežiūros, tačiau reguliarus variklio patikrinimas ir kokybiško kuro naudojimas gali padėti prailginti jo tarnavimo laiką. Verta vengti trumpų kelionių, nes katalizatorius nepasiekia darbinės temperatūros ir negali efektyviai veikti. Jei pastebite sumažėjusį variklio našumą ar padidėjusį degalų suvartojimą, tai gali būti ženklas, kad katalizatorius užsikimšęs, ir svarbu kuo greičiau imtis veiksmų.
Valymo galimybės
Jei katalizatorius nėra stipriai pažeistas, tam tikrais atvejais galima išvalyti susikaupusias nuosėdas. Katalizatoriaus valymas padeda esant variklio problemoms, kai katalizatorius yra užpilamas tepalu ar suodžiais. Tokiu atveju išvalius jį atstatoma dalis katalizatoriaus efektyvumo.
Servise gali būti pasiūlyti tik katalizatoriaus valymo/plovimo darbai. Jis turi būti pristatomas jau išimtas ir paliekamas nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo dydžio, konstrukcijos ar priežasčių, kodėl norima jį valyti. Tačiau, jei katalizatorius yra vizualiai švarus ir kompiuteris meta prasto efektyvumo klaidą - valymas jam gyvybės jau nepridės, tokį katalizatorių reikia keisti nauju. Nors rinkoje yra produktų, skirtų katalizatoriaus valymui, jų veiksmingumas skiriasi.
Katalizatoriaus keitimas ir kaina
Užsikimšusį katalizatorių geriausia yra keisti nauju. Žinoma, užsikimšusį katalizatorių pakeisti nauju yra brangu, nes naujas katalizatorius - pagal modelį ar universalus - kainuoja tikrai daug pinigų, nes turi retų ir brangių metalų tokių kaip paladis, platina ir rodis.
Kaina labai priklauso nuo automobilio modelio, variklio, detalių tipo (originali ar analoginė) ir darbų apimties. Kai kuriuose automobiliuose keitimas paprastesnis, kituose - reikalauja daugiau darbo (pavyzdžiui, kai katalizatorius integruotas su kitais išmetimo mazgais). Tiksliausia - vertinti pagal konkrečią komplektaciją ir diagnostikos rezultatus.
Ar katalizatorių galima pasikeisti namuose?
Teoriškai - taip, tačiau praktikoje tai nėra „greitas pasidaryk pats“ darbas. Reikia tinkamų įrankių, saugaus automobilio pakėlimo, o kai kuriais atvejais - pjovimo ar suvirinimo sprendimų, jei detalė nėra sujungta varžtais. Dar svarbiau - parinkti tiksliai jūsų modeliui tinkantį katalizatorių, nes netinkama dalis gali sukelti klaidas, bloginti trauką ir didinti emisijas.
Seno katalizatoriaus utilizavimas
Katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai yra vertinga antrinė žaliava dėl juose esančių brangiųjų metalų, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams gaunamas atlygis. Taip pat verta pasirūpinti senos detalės utilizavimu: katalizatoriuje yra tauriųjų metalų, todėl jį geriausia perduoti tvarkytojams, kurie užtikrina tinkamą perdirbimą. Metalą galima daug kartų perdirbti, nes jo pagrindinės savybės nekinta, ir tokiu būdu taupyti senkančius gamtos išteklius.
Katalizatorių, filtrų, kaip ir kitų automobilių atliekų, kaip akumuliatorius, amortizatorius, padangos, alyva, stiklas ar plastikas daugiausia susikaupia autoservisuose transporto priemonių remonto metu. Gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Naudojantis autoservisų paslaugomis, visos automobilių atliekos lieka autoservise. Jei transporto priemonė remontuojama namuose, susidariusias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles. Kuro ir tepalų filtruose yra ne tik metalo, bet ir alyvos, oro filtruose - plastmasės ir filtruojančios medžiagos.
tags: #koki #benzina #pilti #i #automobili #jei