Lauke stingsta šaltis, o automobilio salonas nenori šilti - ventiliacijos angos pučia šaltą orą, o langai rasoja. Sugedusi šildymo sistema kiekvieną žiemos kelionę gali paversti kančia. Esant žemai oro temperatūrai, į paviršių iškyla įvairūs vairuojamo automobilio trūkumai, o vienas iš jų - nešylantis automobilio salonas.
Automobilio šildymo sistemos veikimo principas ir svarba
Kaip veikia šildymo sistema?
Automobilio šildymo sistema naudoja variklio aušinimo sistemos šilumą. Iš esmės, visuose automobiliuose su vidaus degimo varikliais veikia panaši šildymo sistema. Variklis generuoja karštį, kurį aušinimo skystis absorbuoja, kad variklis neperkaistų. Kai variklis pasiekia tinkamą temperatūrą, aušinimo skystis patenka per vadinamąją šildytuvo šerdį (iš esmės mažą radiatorių), kuri įkaista iki 90-100 °C temperatūros. Po šildytuvo šerdimi esantis ventiliatorius pučia karštą orą per ventiliacijos angas į automobilio saloną, užtikrindamas šiluminį komfortą. Dėl to pakyla oro, kurį ventiliatorius pučia į saloną, temperatūra. Šildymo sistemos konstrukcija, automobiliuose su vidaus degimo varikliais, neleidžia iš karto pradėti pūsti šilto oro, tačiau tinkamai veikianti šildymo sistema turėtų pradėti šildyti automobilio saloną po kelių ar daugiau nei dešimties minučių nuo jos įjungimo (laikas priklauso nuo variklio tipo ir dydžio). Jei po šio laiko iš ventiliacijos angų plūsta drungnas ar net šaltas oras, tuomet turite problemų su sugedusiu šildytuvu.
Vienintelis esminis skirtumas, kuriuo gali skirtis jūsų automobilis, yra tas, kad jis yra elektrinė transporto priemonė. Nors elektromobilyje yra aušinimo skysčio baterijoms aušinti, jis negeneruoja pakankamai šilumos, kad ją būtų galima panaudoti šildymui. Vietoj to elektromobiliuose naudojamas elektrinis šilumokaitis, kuris įkaista, arba šilumos siurblys, o tada vyksta tas pats procesas, naudojant ventiliatoriaus variklį, kuris praeina pro jūsų ventiliacijos angas.
Kodėl efektyvus šildymas yra svarbus?
Žiemą, automobilio salone esanti šiluma padeda greičiau atitirpinti langus bei vairuojant automobilį jaustis komfortiškai. Nėra šildymo automobilyje - tai ne tik komforto, bet ir saugumo problema. Aprasoti langai gerokai sumažina matomumą, todėl padidėja avarijų rizika. Kai į automobilio saloną plūsta tik šaltas oras, laikas sunerimti.
Dažniausios automobilio šildymo sistemos gedimų priežastys
Aušinimo skysčio problemos
Nepakankamas aušinimo skysčio kiekis
Paleidus variklį, aušinimo skystis cirkuliuoja aplink variklio vidines detales. Variklis generuoja karštį, kurį aušinimo skystis absorbuoja, kad variklis neperkaistų. Šylantis skystis cirkuliuoja tarp variklio ir salono šildymo radiatoriaus. Kadangi aušinimo skystis yra pagrindinis šilumos šaltinis, palaikantis šildymo sistemą, jo trūkumas neleis pasiekti šilumos kiekio, reikalingo karštam orui pūsti.
Patikrinkite aušinimo skysčio lygį, kai variklis yra šaltas. Atidarykite skysčio rezervuarą ir žvilgtelėkite, galbūt jis tuščias. Įpilkite aušinimo skysčio iki normos, kuri dažniausiai yra parodyta ant pačio bakelio arba bakelio kamščio. Pavažiuokite, leiskite varikliui sušilti ir stebėkite, ar pradėjo pūsti šiltesni orą. Varikliui atvėsus patikrinkite aušinimo skysčio lygį, galbūt yra nuotėkis, dėl kurio jis palaipsniui mažėja.
Senas, užterštas aušinimo skystis arba oras sistemoje
Viena iš dažniausių prasto šildymo priežasčių yra senas arba užterštas aušinimo skystis. Aušinimo skystis ne tik apsaugo variklį nuo perkaitimo, bet ir perduoda šilumą salono šildytuvo šerdiai. Kai jis užsiteršia arba praranda savo antikorozines savybes (paprastai po dvejų metų), jis gali užkimšti arba sugadinti sistemą. Aušinimo sistemos skystį patartina keisti bent jau kas dvejus metus. Aušinimo sistemos lygį reikėtų stebėti ir pasitikrinti prieš kiekvieną ilgesnę kelionę. Paprastai aušinimo sistemos lygis yra matuojamas išsiplėtimo bakelyje, jame turėtumėt rasti MIN ir MAX žymes. Patartina, kad aušinimo skysčio būtų ties MAX žyma.
Taip pat kartais aušinimo sistemoje įstrigęs oras neleidžia tinkamai tekėti aušinimo skysčiui. Pakeitus aušinimo skystį arba atlikus didelį remontą, sistemą reikia tinkamai „išleisti orą“, kad būtų pašalinti oro burbuliukai. Oro buvimas aušinimo sistemoje sutrikdo aušinimo skysčio cirkuliaciją. Simptomai yra netolygus šildymo veikimas arba šaltas oras iš ventiliacijos angų. Norint pašalinti orą iš sistemos, reikia išleisti orą iš sistemos per radiatoriaus dangtelį arba sistemos ventiliacijos angas. Jei tai nebus padaryta teisingai, šildytuvas neveiks taip, kaip numatyta.
Aušinimo skystis varikliui yra toks pat svarbus kaip ir tepalas. Griežtai nerekomenduojama, nebent kraštutiniu atveju, pilti į automobilio variklio aušinimo sistemą vandens, net jei tai yra distiliuotas vanduo. To negalima daryti todėl, kad variklio aušinimo skystis neužšąla esant minusinei temperatūrai ir turi antikorozinių bei tepimo savybių, kurios reikalingos apsaugoti aušinimo siurblį. Jeigu jau nutiko taip, kad reikia važiuoti, o neturite aušinimo skysčio, įpilkite vandens, bet pasibaigus kelionei būtinai nuvykite į autoservisą ir pakeiskite aušinimo skystį.
Termostato gedimai
Termostato vaidmuo aušinimo sistemoje
Termostatas - tai nedidelė detalė, turinti didelę įtaką viso variklio bloko ir šildymo sistemos veikimui. Jo užduotis - valdyti aušinimo skysčio srautą mažajame ir didžiajame aušinimo sistemos grandinės ratuose. Termostatas leidžia varikliui greičiau pasiekti darbinę temperatūrą ir ją palaikyti, kad variklis neperkaistų.
- Mažasis ratas: Pirmosios grandinės skystis cirkuliuoja tik tarp variklio ir šildytuvo, kad į saloną kuo greičiau patektų šiltas oras. Šis skysčio cirkuliacijos ratas užtikrina, kad šaltas variklis greičiau įšiltų.
- Didysis ratas: Kai variklis sušyla iki maždaug 75-85 °C (arba 80-90 laipsnių), termostatas atsidaro ir įkaitęs nuo variklio aušinimo skystis teka per radiatorių, o šis jį atvėsina. Šis skysčio kelias vadinamas didžiuoju ratu.
Termostatas užstrigęs atviroje padėtyje
Jei termostatas užstringa atviroje padėtyje, dar neįkaitęs skystis vis tiek patenka į radiatorių, todėl variklis nepasiekia reikiamos darbinės temperatūros ir į šildytuvą patenka per šaltas aušinimo skystis. Šį termostato gedimą paprastai rodo krentantis variklio temperatūros rodmuo važiuojant. Važiuodami automobiliu vairuotojai pajunta defektą - įveikus daugiau nei dešimt kilometrų, salonas lėtai šyla, aušinimo skysčio temperatūros rodyklė tepakyla iki 40-50 laipsnių. Vadinasi, aušinimo skystis, nespėdamas įšilti, visą laiką cirkuliuoja didžiuoju aušinimo sistemos ratu. Termostatas būna visiškai atidarytas, nes susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė. Paleidus šaltą variklį, palietus radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas (jomis radiatorius jungiasi su variklio bloku) - jos abi šyla vienu metu ir vienodai. Dėl sugedusio termostato ilgai neįšylantis variklis greičiau dėvisi, taip pat padidėja degalų sąnaudos.
Termostatas užstrigęs uždaroje padėtyje
Jeigu termostatas užstringa uždarytoje padėtyje, variklio temperatūra pradeda labai greitai kilti, kol galiausiai variklis tiesiog perkais. Uždaras termostatas neleidžia skysčiui pasiekti aušinimo radiatoriaus, kur būtų atvėsintas, ir variklis labai greitai perkaista. Dažnai atsitinka ir atvirkščiai. Nuvažiavus trumpą atstumą pakyla aušinimo skysčio temperatūros rodyklė. Vadinasi, aušinimo skystis greit įšyla, nes visą laiką cirkuliuoja mažuoju ratu - termostatas būna visiškai uždarytas: susidėvėjo ir įstrigo jo sklendė. Palietus radiatoriaus viršutinę ir apatinę žarnas - viršutinė šyla greičiau nei apatinė. Dėl sugedusio termostato perkaitintas variklis gali sukelti neigiamų pasekmių - perkaista jo galvutė, stūmokliai, padidėjus aušinimo sistemos slėgiui trūksta guminės žarnos, jungiamieji vamzdžiai, radiatoriai. Toks gedimas pareikalauja nemažai išlaidų.
Salono šildymo radiatoriaus (šerdies) gedimai
Už automobilio salono jaukumą žiemą yra atsakingas šildytuvas. Tai į radiatorių panašus elementas su daugybe plonų vamzdelių, kuriais teka aušinimo skystis. Sugedęs šildytuvas nesugeba pakankamai įšildyti pučiamo oro ir tuo pačiu nesugeba užtikrinti, jog automobilio viduje būtų šilta.
Užsikimšęs šildytuvo radiatorius
Viena iš priežasčių, kodėl salono nepasiekia šiluma, - tai užsikimšęs salono šildymo radiatorius. Jeigu radiatorius yra užsikimšęs dėl viduje susidariusių nuosėdų, galima bandyti jį išplauti. Yra būdas, kuris, tikėtina, padėtų išplauti nuosėdas iš radiatoriaus, tačiau negarantuoja ilgalaikio rezultato.
Prakiuręs šildytuvo radiatorius
Prakiuręs salono šildymo radiatorius netenka reikalingos šilumos, kuri pasiektų automobilio vidų. Gedimą gali lemti nesandarus šildytuvas arba į šildytuvą aušinimo skystį tiekiančių žarnų defektai - mechaninis pažeidimas, užsikimšimas. Dėl to šildytuvas negauna reikiamo skysčio kiekio, kad galėtų perduoti šiltą orą į vidų. Tikriausiai jausite tik šiek tiek šiltą arba šaltą orą, pučiantį pro angas. Pagrindiniai požymiai - tai rasojantys automobilio langai, saldus aušinimo skysčio kvapas automobilio salone ir nuolatinis aušinimo skysčio trūkumas. Jeigu variklio temperatūros rodyklė pasiekia optimalią temperatūrą, tačiau šilumos salone vis tiek nejaučiate, - tai dar vienas galimas požymis.
Daugumoje automobilių šildytuvo šerdis yra po prietaisų skydeliu. Kadangi šerdis naudoja aušinimo skystį iš variklio, kai ji tinkamai neveikia, ji akivaizdžiai nutekės ir paliks aušinimo skysčio balą keleivio kojų vietoje. Daugelis žmonių, diagnozuodami sugedusią šildytuvo šerdį, ją supainioja su sugedusio oro kondicionieriaus nuotėkiu. Jei salono kojų angoje yra raudonos, žalios, mėlynos ar violetinės spalvos balutė, tai iš šildytuvo šerdies ištekėjęs aušinimo skystis. Jei jis skaidrus ir panašus į vandenį, tai nutekėjimas iš oro kondicionieriaus.
Pakeisti šildytuvo šerdį gali būti sudėtinga, o remontas - brangus, priklausomai nuo automobilio modelio. Geriausia, kad šio darbo imtųsi profesionalai, nes ji yra ankštoje vietoje, apsupta daug interjero plastiko, kurį galima lengvai sulaužyti. Pravartu kuo greičiau pakeisti nesandarią šildytuvo šerdį. Nes ne tik nuolat turėsite šlapią kiliminę dangą, bet ir galite nudegti nuo ištekėjusio aušinimo skysčio arba automobilyje gali išsekti aušinimo skystis ir kilti pavojus, kad variklis perkais.
Ventiliatoriaus variklio ir oro srauto problemos
Ventiliatoriaus variklio gedimas
Jei iš ventiliacijos angų visiškai neišeina oras, net kai variklis karštas, problema gali būti pūtiklio variklis arba perdegęs saugiklis. Ventiliatorius reguliuoja oro srauto stiprumą, kuris yra pučiamas arba pro šylantį radiatorių, arba iš lauko. Sugedus ventiliatoriui, automobilio salone nejausite nei šalto, nei šilto oro, negirdėsite jokio garso, nepriklausomai nuo to, į kokią padėtį nustatytumėte pučiamo vėjo stiprumą. Variklis, kuris stumia šiltą orą per ventiliacijos angas, laikui bėgant gali užstrigti arba perdegti.
Bene lengviausias būdas diagnozuoti šildymo sistemos gedimą - jei neveikia ventiliatoriaus variklis arba relės. Norėdami diagnozuoti šią problemą, tiesiog turite įjungti automobilio degimą, spustelėti ventiliatoriaus maksimalų režimą ir, jei nejaučiate ar negirdite, kaip iš ventiliacijos angų išeina oras, vadinasi, problema susijusi su ventiliatoriaus varikliu.
Pūtiklio variklio remontas didžiąja dalimi bus nebrangus. Patikrinkite saugiklių dėžutę (tiksli saugiklio vieta nurodyta jūsų automobilio vadove). Pirmiausia patikrinkite savo saugiklius, sutikrinkite juos su schema, esančia saugiklių dėžutės galinėje pusėje, ir suraskite tą, kuris pažymėtas etikete „blower“. Kartais saugiklis gali būti perdegęs ir neatrodyti, kad taip yra, todėl visada verta nusipirkti naują, prieš bandant ką nors daryti. Taip pat kartais tai gali būti ir relės problema. Ventiliatoriaus variklio relė bus paženklinta ir ją galite patikrinti greta esančiu saugikliu arba paprašyti, kad kas nors įjungtų ventiliatorių ir paklausytų, ar relė nesuskamba. Paskutinis dalykas, kurį reikėtų patikrinti prieš keičiant pūstuvo variklį, yra rezistorius, kuris kai kuriuose automobiliuose naudojamas ventiliatoriaus variklyje. Kai kurie jų būna išoriniai, o kiti - vidiniai.
Valdymo skydelio ir oro srauto sklendžių gedimai
Automobilio pečiuje yra sumontuotos sklendės, pro kurias oras patenka į automobilio saloną. Sklendes valdo reguliatoriai - tai maži varikliukai, keičiantys sklendžių padėtį priklausomai nuo to, kokią temperatūrą ar pučiamo oro stiprumą nustatome automobilio viduje. Reguliatorių dažnai būna keletas ir kiekvienas jų atsakingas už tam tikrą oro srauto kryptį ir stiprumą. Gedimo priežastimi tampa arba potenciometras, esantis reguliatoriaus viduje, arba susidėvėję sklendžių atsidarymo dantračiai, kurie laikui bėgant sudyla. Reguliatoriaus gedimo požymius gali išduoti skleidžiami garsai reguliuojant šilumą, oro srautą ar klimato zoną. Nustatykite oro srautą ant maksimalios padėties ir pridėkite ranką prie angų, pro kurias pučia orą. Įsitikinkite, kad sklendės automobilio viduje visiškai atidarytos.
Sugedęs valdymo skydelis gali būti dar viena problema, trukdanti veikti automobilio šildytuvui. Naujesniuose automobiliuose šildytuvo vožtuvui įjungti naudojama elektrinė sistema, kuri reguliuoja ir leidžia aušinimo skystį į šildytuvo šerdį, tačiau senesniuose automobiliuose tam naudojamas fizinis laidas.
Priklausomai nuo automobilio amžiaus, temperatūros derinimo durelės taip pat gali būti naudojamos karšto oro kiekiui, išstumiamam per ventiliacijos angas, reguliuoti. Tai fizinė plastikinė sklendė, kuri blokuoja arba leidžia tam tikram karšto oro kiekiui patekti iš šildytuvo šerdies per ventiliacijos angas.
Senesniuose automobiliuose, kuriuose nenaudojamas elektrinis valdymo skydelis, geriausias būdas patikrinti, ar tai valdymo skydelio problema, yra vizualiai patikrinti, ar jungiamosios durelės juda perjungiant valdymo skydelį iš šildymo į šaltąjį režimą. Pakišę galvą po prietaisų skydeliu iš vairuotojo pusės, pamatysite, kur yra jūsų šildytuvo mazgas. Tai bus didelė plastikinė dėžė su keliomis baltomis arba metalinėmis svirtimis šone, ji turėtų būti tiesiai už radijo imtuvo vietos centre. Jei keičiant temperatūrą valdymo skydelyje niekas nejuda, problema gali būti paprasčiausia - nutrūkęs vienas iš laidų, sulūžęs plastikas, sulaužyta svirtis arba sugedęs valdymo skydelis.
Sunkiau diagnozuoti valdymo skydelio problemą būna naujesnių modelių automobiliuose. Vietoj kabelių, kuriais reguliuojamas automobilio šilumos lygis, juose naudojami elektriniai jungikliai su varikliais, kuriais valdomos mišinio sklendės. Šie jungikliai yra paslėpti už akių.
Sunku nustatyti valdymo skydelio remonto kainą. Tai gali būti paprasčiausia - nutrūkęs laidas, bet gali tekti pakeisti visą valdymo skydo modulį arba sklendės pavaros mechanizmą.
Šildytuvo čiaupo gedimai
Daugumoje automobilių tarp aušinimo skysčio išleidimo angos ir šildytuvo šerdies naudojamas šildytuvo čiaupas, kuriuo reguliuojamas į šildytuvo šerdį patenkančio aušinimo skysčio kiekis. Kadangi šie čiaupai blokuoja arba riboja srautą, kai kuriuose automobiliuose jie gali užsikimšti arba tiesiog nustoti veikti. Geriausias būdas diagnozuoti šildytuvo čiaupo gedimą - įjungus šildytuvą ir suspaudus į šildytuvo šerdį vedančią žarnelę, pajusti, ar per išleidimo angą teka aušinimo skystis. Kai kurie šildytuvo čiaupai valdomi rankiniu būdu, o dauguma jų valdomi elektroniniu būdu.
Kitos sistemos problemos
Problemas gali iššaukti ir sugedęs aušinimo skysčio siurblys arba už jį atsakinga pavaros sistema. Taip pat gali būti, kad sugedo vienas iš jutiklių, prižiūrinčių šildytuvo arba termostato veikimą. Be to, neveikiantis šildytuvas iš tikrųjų gali būti ženklas, kad kažkas negerai su variklio aušinimo sistema. Jei jaučiate, kad šildytuvas šyla itin ilgai, pažvelkite į variklio temperatūros matuoklį. Jei jis yra raudonos spalvos arba stebimas didesnis nei įprastai, vadinasi, turite problemų ne tik dėl neveikiančio šildytuvo, bet ir dėl kitų priežasčių, todėl nedelsdami sustokite, nes perkaitęs variklis gali rimtai sugesti.
Diagnostika ir priežiūra
Nors kai kuriuos paprastus patikrinimus, pavyzdžiui, aušinimo skysčio papildymą ar saugiklių patikrą, galima atlikti namuose, gilesnėms šildymo problemoms diagnozuoti reikia profesionalių įrankių. Kvalifikuotas mechanikas gali išmatuoti sistemos slėgį, patikrinti, ar nėra nuotėkių, ir išbandyti termostato reakciją. Jei pastebite nuolatinį šaltą orą, aušinimo skysčio kvapą arba rasojančius langus, neignoruokite to.
Įprasta šildymo ir oro kondicionavimo sistemų priežiūra yra labai svarbi jų efektyvumui. Reguliariai valykite oro ventiliacijos angas ir oro kondicionierių, naudodami tokias priemones kaip "Nano sidabro oro kondicionierių valiklis", kuris suteikia gaivų kvapą automobilyje ir pagerina sistemos efektyvumą. Reguliariai keičiant salono oro filtrą, išvengiama šių problemų ir pagerinama oro kokybė automobilio viduje.
tags: #kodel #neissijungia #automobilio #sildymo #variklis