Kasmet, atėjus šaltajam metų laikui, tarp vairuotojų atgimsta diskusijos - kiek laiko reikia šildyti automobilio variklį prieš pradedant važiuoti. Vyrauja nuomonė, kad žiemą variklį reikia šildyti bent kelias minutes, tačiau šiuolaikinės technologijos ir ekspertų nuomonės rodo, kad dauguma vairuotojų elgiasi klaidingai.
Mitas ir realybė: šiuolaikinių variklių šildymas
Tik kas šimtasis vairuotojas žino, kad daugumą automobilių variklių užtenka pašildyti vos 4-5 sekundes prieš pradedant važiuoti. Net 74 proc. žmonių klaidingai mano, kad variklį žiemą reikia šildyti daugiau nei 2 minutes. Iš tiesų daugelį variklių užtenka pašildyti vos keletą sekundžių - to pakanka, kad variklio temperatūros lygis pakiltų iki reikiamo.
„Renault“ vairavimo mokyklos direktorius Zbigniewas Weseli paaiškina: „Vairuotojai dažniausiai įjungia variklį ir palieka jį šilti keletui minučių, kol jie valo sniegą nuo automobilio. Tačiau daugelis variklių iki važiavimo pradžiai tinkamo lygio sušyla labai greitai. Įjungtas stovinčio automobilio variklis šyla žymiai lėčiau, nei važiuojančio. Be to, per ilgas variklio šildymas automobiliui stovint greitina jo susidėvėjimą.“
Geriausias būdas pradėti važiuoti automobiliu žiemos metu - keletą sekundžių pašildyti variklį ir pradėti palengva važiuoti. Ypač svarbu stipriai nespausti greičio pedalo, kad važiavimo pradžioje išvengtumėte didelio variklio apsisukimų skaičiaus.
Kodėl šiuolaikiniams varikliams nereikia ilgo šildymo?
Šiuolaikiniai varikliai yra sukurti taip, kad optimalią maždaug 90 °C darbinę temperatūrą pasiektų važiuodami, o ne stovėdami vietoje. Kai variklis dirba tuščiąja eiga, jis išskiria minimalią šilumą, nes sistema nėra apkrauta. Benzininiai varikliai įšyla greičiau nei dyzeliniai, tačiau skirtumas yra nedidelis stovint vietoje.
Greičiausias būdas pasiekti darbinę temperatūrą visada yra švelnus važiavimas netrukus po užvedimo. Miesto eisme, dažnai sustojant, optimaliai temperatūrai pasiekti reikia 10-15 minučių važiavimo.
Žala, kurią sukelia ilgas variklio šildymas tuščiąja eiga
- Komponentų susidėvėjimas: Ilgalaikis veikimas tuščiąja eiga pagreitina kelių svarbių ir brangių komponentų susidėvėjimą. DPF filtrai, GPF filtrai ir kataliziniai konverteriai labiausiai nukenčia apšilimo tuščiąja eiga metu. Šiems komponentams, kad jie tinkamai veiktų ir sudegintų susikaupusias daleles, reikalinga aukšta išmetamųjų dujų temperatūra. Veikiant tuščiąja eiga, išmetamosios dujos išlieka gana vėsios, todėl gali kauptis drėgmė ir nesudegęs kuras.
- Tepalo poveikis: Variklio alyva turi pasiekti darbinę temperatūrą, kad galėtų efektyviai sutepti ir apsaugoti judančias dalis. Šalta alyva yra tirštesnė ir prastai teka į svarbiausias vietas. Laukiant, kol alyva įšils tuščiąja eiga, paskirstymo grandinės komponentai, skirstomieji velenai ir vožtuvų mechanizmas patiria padidėjusią trintį.
- Generatoriaus apkrova: Generatorius taip pat kenčia dirbdamas tuščiąja eiga. Varikliui veikiant mažomis apsukomis ir maitinant šildomas sėdynes, atitirpinimo sistemą ir žibintus, generatorius veikia esant didelei apkrovai.
Variklio aušinimo sistema / kaip ji veikia? (3D animacija)
Gamintojų rekomendacijos ir alyvos svarba
Transporto priemonių gamintojai ir tepalų inžinieriai sutaria dėl paprasto protokolo: užvedę variklį, palaukite 10-30 sekundžių - tiek laiko, kad susidarytų alyvos slėgis ir pasiektų visus variklio paviršius. Šiuolaikinės sintetinės alyvos, tokios kaip 5W-30, efektyviai cirkuliuoja net esant žemesnei nei -20 °C temperatūrai. Trumpa pauzė leidžia alyvai padengti cilindrų sieneles, pasiekti turbokompresoriaus guolius (jei yra) ir suformuoti apsaugines plėveles ant skirstomojo veleno skiltelių. Šiuolaikiniuose varikliuose tai vyksta greitai.
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius keliautojas Vitoldas Milius sako: „Šiuolaikinių automobilių nereikia šildyti ir galima jais važiuoti iš karto, jeigu kalbame apie lietuvišką žiemą. Jeigu -35 - gali būti visaip, bet jeigu normali žiema, tikrai nereikia šildyti.“ Anot V. Miliaus, šalti automobiliai labai teršia aplinką, todėl svarbu iškart nusigramdžius stiklus pradėti važiuoti - taip automobilis greičiau sušils iki darbinės temperatūros. Be to, jeigu automobilis šildomas daugiabučio kieme, išmetamosios dujos gali dusinti aplinkinius gyventojus.
Inter Cars specialistai pažymi, kad ilgas tuščiosios eigos laikas ypač kenksmingas šiuolaikiniams tiesioginio įpurškimo (GDI) ir dyzeliniams varikliams, nes juose greitai kaupiasi suodžiai, užsikemša purkštukai ir DPF filtras. Tokie gamintojai kaip Toyota, Škoda ir Ford rekomenduoja užvesti variklį ir palaukti tik 20-30 sekundžių - tiek laiko užtenka saugos diržui prisisegti ir veidrodėliams sureguliuoti.
Kelių eismo taisyklės ir aplinkosauga
Daugelio Europos šalių, įskaitant Lietuvą, eismo taisyklės vis tiek riboja prastovos laiką iki maždaug vienos minutės. Pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles (KET), vairuotojams draudžiama gyvenamosiose vietovėse (pavyzdžiui, valant sniegą ar atitirpinant langus) laikyti variklį įjungtą ilgiau nei būtina.
Kada trumpas variklio šildymas yra rekomenduojamas?
Nors bendra tendencija yra nešildyti šiuolaikinių variklių ilgai, yra tam tikrų išimčių ir situacijų, kai trumpas pašildymas yra naudingas ar net būtinas.
Komfortas ir matomumas
Seni įpročiai išlieka iš dalies dėl rūpestingumo ir atsargumo. Šiltas salonas išties patogesnis, o nugramdytą ledą lengviau pašalinti nuo šildomo priekinio stiklo. Vitoldas Milius pastebi, kad kai kurie vairuotojai pamiršta tinkamai pasirūpinti matomumu automobilyje. „Kai kurie vairuotojai to nedaro. Iškritus gausiam sniegui, nenusivalo, neatitirpdo langų, nes tingisi. Tada mes turime kitą problemą - nematome, kur važiuoti. Reikia kreipti dėmesį ir į priekinį, ir į šoninius, galinį stiklus, veidrodėlius. Šildymo reikia tam, kad matytumėme, kur važiuojam“, - sako pašnekovas.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas prideda, kad automobilį prieš važiuojant būtina pašildyti ir tada, kai langai yra užrasoję, užšalę. „Jeigu šaltą žiemą pradeda rasoti langai, mes tikriausiai niekaip negalėsim tų langų sušildyti, kol variklis nesušilęs“, - pataria S. Pukalskas.
Itin šaltas oras ir senesni automobiliai
Kai paspaudžia 20-30 laipsnių šaltukas, atsiranda kita bėda - važiuoti per naktį lauke pastovėjusiu automobiliu tiesiog nėra komfortiška, todėl gal ir vertėtų prieš važiuojant šiek tiek pastovėti. „Kai būna labai šalta, viskas būna sustingę. Lietuvoje automobilių parkas yra 15 metų senumo, tie senesni automobiliai ir drėgmę kitaip laiko, ir visa kita. Tiesiog, atsisėdus į tokį automobilį, kokių yra labai daug Lietuvoje, esant labai šaltai temperatūrai nekomfortiška važiuoti. Niekas nesisuka, viskas girgžda, traška ir t. t. Naujausi automobiliai prie -25 irgi turi reikalų“, - kalba ekspertas.
Senesnių automobilių turbinos kartais būdavo prastai tepamos, kol variklis neįšilęs, nors dabar ši problema jau išspręsta. Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad varikliams reikia ilgesnio įšilimo laiko, kilo iš karbiuratorių ir primityvių alyvų formulių eros.
Mechaninė pavarų dėžė ir akumuliatorius
Vairuotojai su mechanine pavarų dėže gali pastebėti, kaip keistai ir klampiai jungiasi pavaros šaltą žiemos rytą - lyg į ją kas būtų prileidęs želė. Tokiomis aplinkybėmis, leisdami varikliui kelias minutes padirbti, padedate ir pavarų dėžės skysčiams sušilti, sumažindami detalių prievartą šalčiu.
Lietuviškomis žiemomis, kai temperatūra reguliariai nukrenta iki -15 °C ar žemesnės, išsikrovęs akumuliatorius gali jus palikti įstrigusius. Pirmiausia užvedus variklį patvirtinama, kad viskas veikia, kol dar nepraleidote dešimt minučių sniego valymui. Sprendimas paprastas: užveskite variklį, įsitikinkite, kad jis veikia, tada išjunkite jį, kol išvalysite automobilį. Paleiskite iš naujo, kai būsite pasiruošę važiuoti.
Degalų taupymas ir ilgesnis automobilio tarnavimo laikas
Nors variklis dirba tuščiąja eiga ir vartoja degalus, gali būti, kad tų kelių minučių alyvos ir kitų skysčių pašildymui pakaks tam, kad jūsų automobilis be rimtesnių gedimų nuvažiuotų viena, kita dešimčia tūkstančių kilometrų toliau. Tai reiškia, kad taip galbūt sutaupysite laiko, nervų ir eurų, kuriuos eikvoja automobilio remontas.
Variklio aušinimo sistema / kaip ji veikia? (3D animacija)
Apibendrinimas ir patarimai
Apskritai, šiuolaikinių automobilių variklių nereikia ilgai šildyti tuščiąja eiga. Ekspertai sutaria, kad geriausias būdas pasiekti darbinę temperatūrą yra pradėti švelnų važiavimą netrukus po užvedimo. Visgi, svarbu atsižvelgti į individualias aplinkybes:
- Standartinė rekomendacija: Užveskite variklį, palaukite 10-30 sekundžių, kad susidarytų alyvos slėgis ir pasiektų visus variklio paviršius, tada pradėkite lėtai važiuoti, vengdami didelių apsukų.
- Matomumas: Jei langai užšalę ar užrasoję, variklio šildymas yra būtinas norint atitirpinti stiklus ir užtikrinti gerą matomumą.
- Ekstremalus šaltis: Esant labai žemai temperatūrai (-20°C ir žemiau), trumpas (iki kelių minučių) variklio pašildymas gali padidinti komfortą ir sumažinti detalių apkrovą, ypač senesniuose automobiliuose.
- Mechaninė pavarų dėžė: Leiskite varikliui padirbti kelias minutes, kad sušiltų pavarų dėžės skysčiai.
- Kelių eismo taisyklės: Gyvenamosiose vietovėse venkite ilgo variklio veikimo tuščiąja eiga, ypač valant sniegą.
tags: #kiek #laiko #reikia #sildyti #automobili