Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims, net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį, atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę. Suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui apie draudimo rizikos pasikeitimą, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Draudėjo pareigos ir rizikos pokyčiai
Informavimo pareiga ir bendradarbiavimas
Šalių kooperavimasis yra pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodo, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Pasekmės pažeidus informavimo pareigą
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų.
Vairuotojo amžius ir stažas - rizikos veiksniai
Rizikingiausios ir patikimiausios grupės
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų.
„Lietuvos draudimas“ pastebi, jog dažniausiai avarijas sukelia jaunuoliai iki 25-erių metų. Skaičiuojama, kad vienas atvejis iš penkių - tai jauno žmogaus (sulaukusio 18-20 metų) sukeltas eismo įvykis. Tai reiškia, jog apie 20 proc. iš 100 eismo įvykių yra sukelti neseniai teisę vairuoti įgijusių vairuotojų. Eismo įvykių tikimybė sumažėja sulaukus maždaug 25-erių. O vairuotojai, sulaukę 40-60 metų, laikomi labiausiai patikimais kelyje.
„Lietuvos draudimo“ konsultantė psichologė Eglė Masalskienė, remdamasi draudimo bendrovės statistika, teigia, jog rečiausiai avarijų kaltininkais pripažįstami 35-76 metų vairuotojai. Jauniems vairuotojams trūksta patirties valdant savo emocijas, analizuojant stresines situacijas. Dėl tų pačių priežasčių jauni vairuotojai vairuoja agresyviau, kelyje elgiasi drąsiau, rečiau pasveria pasekmes, todėl ir avaringumas, lyginant su kitomis vairuotojų amžiaus grupėmis, yra didesnis. O ir vidutinė patiriama žala yra maždaug 10-20 proc. didesnė.
Teismų praktika dėl regressinių reikalavimų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytini aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. civilinė byla Nr. e3K-3-380-969/2016) teismas pažymėjo, kad savaime negalima visais atvejais laikyti, jog jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Šioje byloje teismas vertino, kokio išmokėtos draudimo išmokos dydžio gali reikalauti draudikas tuo atveju, kai transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo 27 metų amžiaus ir turėjo 6 metų vairavimo stažą, tuo tarpu draudimo sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į draudimo riziką, apskaičiuotą remiantis tuo, kad transporto priemonę vairuos ne jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir turintis ne mažesnį nei 7 metų vairavimo stažą asmuo. Teismas pažymėjo, kad tai reiškė, jog draudimo rizika dėl nepranešimo apie aplinkybes, susijusias su transporto priemonės valdytojo amžiumi ir vairavimo stažu, negalėjo pasikeisti tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo žymus, todėl sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovui iš kasatoriaus priteista maksimali teisės aktuose nustatyta suma yra per didelė. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir taikydamas draudimo rizikos padidėjimo kriterijų, teismas nusprendė priteistiną sumą sumažinti iki 25 proc.
Alkoholio įtaka avaringumui ir pasekmės
Alkoholio poveikis vairavimo gebėjimams
Alkoholio įtaka vairuotojui yra labai pavojinga. Alkoholio kiekis kraujyje tiesiogiai įtakoja vairavimo gebėjimus. Net ir mažas alkoholio kiekis kraujyje mažina reakciją, prastėja suvokimas ir sumažėja judesių koordinacija. Alkoholis ir psichotropinės medžiagos sulėtina vairuotojo reakciją nuo dešimtadalio iki trečdalio, todėl vairuotojas negeba reaguoti ir priimti teisingus sprendimus - kurių pasekmės dažnai būna labai skaudžios ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklės yra skirtos ne tik užtikrinti eismo saugumą, bet ir apsaugoti vairuotojus pačius nuo savęs. Todėl svarbu vengti alkoholio vartojimo vairuojant ir laikytis saugaus vairavimo praktikos.
Žmonės reaguoja į vairavimo išgėrus įstatymus (1980-ųjų naujienų ataskaita)
Alkoholio kiekis kraujyje ir avarijų tikimybė
Statistika rodo, kad alkoholis yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai:
- Jei jūsų kraujyje yra 0,5 promilės alkoholio, vairavimo rizika išauga tiek pat, kiek ir 50 proc.
- Nustatyta, kad 0,8 promilės alkoholio vairuotojo kraujyje padidina avarijų riziką net 2,7 karto lyginant su vairavimu negėrus.
- Pasiekus 1,5 promilės alkoholio vairuotojo kraujyje ribą, susidūrimų kelyje rizika, lyginant su vairavimu visiškai blaiviam, jau yra didesnė net 22 kartus!
Teisinės pasekmės ir atsakomybė
Daugelyje šalių nustatyti tam tikri ribiniai alkoholio kiekiai kraujyje, virš kurių vairuoti griežtai draudžiama, o pažeidus šią taisyklę, gresia baudos ir netgi teisminė baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvoje teisė vairuoti gali būti atimta už vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigus. Svarbiausia - promilių riba ir pakartotinumas, nuo to priklauso, ar taikomas administracinis poveikis (bauda + teisės atėmimas, galimas alkoblokas), ar baudžiamoji atsakomybė (nusikaltimas, teistumas).
Bendra tvarka (daugumai vairuotojų):
- Už administracinį pažeidimą laikomas ≥ 0,41-1,50 ‰ neblaivumas (vadinamasis „lengvas“ iki 1,50 ‰).
- Privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
- Teismas ar institucija gali vietoje (ar kartu su) atėmimu skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (alkoblokas), priemonės trukmė paprastai nustatoma 1-2 metams. Norint atgauti teisę vairuoti su alkobloku, dažnai reikalaujama A3 elgesio pokyčio programos (12 akad. val. per ≥ 5 savaites).
- Pakartotinai atėmimas gali siekti kelerius metus (2-4 m.).
Taip pat neblaivūs asmenys, sukėlę eismo įvykį, netenka teisės į transporto priemonių draudimo išmoką ir turi padengti visus avarijos metu padarytus nuostolius. Visi kiti vairuotojai laikomi neblaiviais, kai etilo alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių (SEAKĮ 2 str.).
Visuomenės informuotumas
Remiantis Eurobarometro duomenimis, net 79 proc. Vykdant Eurobarometro apklausą Lietuvoje leistiną vairuotojų alkoholio normą kraujyje teisingai įvardijo 39 proc. apklaustųjų. 30 proc. atsakė neteisingai, 31 proc. apskritai nežinojo. Geriausiai informuoti pasirodė čekai (net 75 proc.).
tags: #kiek #kartu #yra #didesne #tikimybe #vairuotojui