Didžiojoje Britanijoje automobilių pramonė visada buvo turtinga ir įvairi. Šalyje buvo gaminama daugybė automobilių, tarp jų ir įdomūs sportiniai modeliai. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis išskirtinius senus britiškus automobilius, kurie iliustruoja šalies automobilių kultūrą ir sportinių mašinų įvairovę.
Berkeley T60: Triratis britiškos dvasios įsikūnijimas
Tarp daugybės britiškų automobilių, kurių gamyba kadaise klestėjo, išsiskiria ir mažiau žinomi, bet ne mažiau įdomūs sportiniai modeliai. Vienas tokių - triratis sportinis automobilis Berkeley T60, puikiai atspindintis britišką požiūrį į automobilių dizainą ir gamybą.
Kas buvo „Berkeley“?
„Berkeley“ - tai 1956-1960 m. Anglijoje, Biglesvade, veikęs automobilių gamintojas. Kompanija, įkurta automobilių kūrėjo Lawrence‘o Bondo ir „Berkeley Coachworks“ iniciatyva, pasinaudojo pastarosios patirtimi stiklo pluoštu sustiprinto plastiko technologijoje, kuri buvo ištobulinta gaminant namelius ant ratų. Ši medžiaga puikiai tiko mažų automobilių kėbulų gamybai, o tai leido išnaudoti gamyklos pajėgumus sezono metu.
„Berkeley Sports“: Pirmasis žingsnis
„Berkeley“ įkūrėjai siekė sukurti labai mažą, bet sportišką, gražų ir patikimą automobilį. Taip 1956 m. gimė „Berkeley Sports“ - mažas sportinis kabrioletas, pristatytas garsaus lenktynininko Stirlingo Mosso. Šis modelis, turėjęs stiklo pluošto kėbulą, aplenkė metais vėliau pasirodžiusį „Lotus Elite“.
„Berkeley Sports“ pasižymėjo paprasta konstrukcija: naudotas 322 kubinių centimetrų motociklo variklis, išvystantis vos 11 kW, ir trijų pavarų transmisija. Nepaisant kuklios galios, automobilis turėjo nepriklausomą pakabą, aukštos kokybės stiklo pluošto kėbulą ir, dėl vos 274 kg svorio, neblogas dinamines charakteristikas, ypač posūkiuose. Nors automobilis buvo dvivietis, buvo galima sumontuoti papildomą sėdynę vaikui.
1957 m. automobilis buvo atnaujintas, gavęs geresnį 13 kW variklį. Nors maksimalus greitis siekė tik 100 km/h, o iki 80 km/h įsibėgėdavo per daugiau nei 30 sekundžių, automobilis pasižymėjo mažu degalų sąnaudomis (mažiau nei 5 litrai / 100 km). Dėl dalyvavimo lenktynėse ir žiniasklaidos dėmesio, „Berkeley Sports“ buvo eksportuojamas ir į JAV. Vėliau pasirodė ir versija su 0,5 litro varikliu (22 kW, 130 km/h maksimalus greitis) bei keturvietė versija „Foursome“.
Per trejus metus buvo parduota daugiau nei 200 „Berkeley“ automobilių. Tačiau mechaninis nepatikimumas neigiamai veikė kompanijos įvaizdį. Siekdama tai ištaisyti, „Berkeley“ 1959 m. pristatė B95 ir B105 modelius, atitinkamai su 30 ir 37 kW galios varikliais. Galingesnis B105 galėjo pasiekti daugiau nei 160 km/h greitį. Svarbus žingsnis buvo sprendimas atlikti prototipų bandymus - nuspręsta, kad iki pardavimų pradžios automobilis turėtų nuvažiuoti bent 24 tūkstančius kilometrų.
T60: Britiškas triratis
Tais pačiais 1959 m. „Berkeley“ pristatė visiškai kitokį sportinį automobilį - T60. Šis modelis puikiai atspindėjo tuo metu Jungtinėje Karalystėje išpopuliarėjusią triračių automobilių tendenciją.
Kodėl triračiai?
Triračių automobilių populiarumą lėmė kelios priežastys: jie buvo pigesni, jiems taikyti mažesni mokesčiai, o svarbiausia - juos galėjo vairuoti turintys motociklo vairuotojo pažymėjimą. Tai leido motociklininkams mėgautis saugesniu ir praktiškesniu transportu.
„Berkeley T60“ dizainas ir techninės savybės
„Berkeley T60“ išlaikė bendrą „Sports“ automobilio dizainą, tačiau turėjo modifikuotą galinę dalį su vienu nevaromu ratu. Automobilis buvo varomas 328 kubinių centimetrų varikliu, išvystančiu 13 kW, ir keturių pavarų transmisija, kuri per grandinę suko priekinius ratus. Maksimalus greitis siekė apie 97 km/h. Dėl tradicinės „Berkeley“ kėbulo konstrukcijos, T60 svėrė vos 295 kg.
1959 m. „The Motor Cycle“ apibūdino T60 kaip „nuostabią, ekonomišką sportinę mašiną su priekiniais varomais ratais, kuri puikiai įveikia posūkius“. Vis dėlto, jau kitais metais teko tobulinti važiuoklę dėl diferencialo nepatikimumo ir nuo kėbulo atitrūkstančio galinio amortizatoriaus.
1960 m. pasirodė ir T60/4 versija. Mechaniškai identiškas T60 su sustiprinta važiuokle, šis modelis turėjo pakeistą kėbulą, kad jame tilptų keturi žmonės. Įdomu, kad dviviečio ir keturviečio T60 ilgis buvo toks pat - 3,11 m. Papildoma erdvė buvo pasiekta pakeitus galinės kėbulo dalies formą. Šie automobiliai buvo parduodami su kietu ar medžiaginiu stogu.
„Berkeley“ kompanijos pabaiga
„Berkeley T60“ gamyba nutrūko kartu su kompanijos gyvavimo pabaiga. Iš viso buvo pagaminta maždaug 1850 T60 automobilių, tačiau iki šių dienų išliko labai mažai egzempliorių. Tai lėmė ne tik ne itin išgarsėjęs kompanijos vardas, bet ir santykinai nedidelė automobilių vertė, dėl kurios jų tiesiog neapsimokėjo saugoti.
„Berkeley“ automobiliai, varomi motociklų varikliais, nesukūrė didelės sensacijos ir greičiau paskendo tuometinėje markių gausoje. Kompanija nebuvo pelninga, tačiau tikėtasi, kad įgijus patirties sportinių automobilių gamyboje, bus galima pereiti prie didesnių modelių. 1960 m. pradėtas ruošti „Bandit“ - pirmasis „Berkeley“ bandymas sukurti tradiciškesnį britišką sportinį automobilį, turėjusį vieno litro „Ford“ variklį ir standesnę plieno bei stiklo pluošto platformą.
Vis dėlto, 1960 m. namelių ant ratų verslas smarkiai susvyravo, praradus klientų susidomėjimą. Prastai sureguliuoti pinigų srautai ir į „Bandit“ programą investuoti paskutiniai pinigai galutinai sužlugdė kompaniją. Buvo sukurti vos du „Bandit“ prototipai. Iš viso „Berkeley“ pagamino daugiau nei 4000 automobilių, tačiau iki mūsų dienų išliko labai mažai.
Unipower GT: Sunkvežimių gamintojo sportinis iššūkis
Bene kiekvienos šalies automobilių istorijoje yra vietos netikėtiems posūkiams ir gamintojams, kurie rizikuoja žengti į jiems neįprastas nišas. Jungtinėje Karalystėje, kur automobilių gamybos pramonė buvo itin stipri, tai ypač ryškiai pasireiškė. Vienas tokių pavyzdžių - sunkvežimių gamintojo sukurtas sportinis automobilis „Unipower GT“.
Kas pagamino „Unipower GT“?
„Universal Power Drives“ (UPD), sunkvežimių gamintojas, įkurtas 1934 m. Perivale, specializavosi bekelės sunkvežimių gamyboje. Keturių ratų varomos mašinos, pasižymėjusios dideliu pravažumu ir aukšta prošvaisa, buvo itin populiarios miško darbams. Laikui bėgant, konkurencijai didėjant, kompanija ieškojo naujų krypčių, kurdama gaisrų gesinimo sunkvežimius ir aštuonių ratų karinius transportinius automobilius. Tačiau vienas iš netradicinių kompanijos kūrinių tapo sportinis automobilis.
„Unipower GT“ dizainas ir įkvėpimas
Idėja sukurti sportinį automobilį kilo Ernie Ungeriui ir Val Dare Bryanui, lenktyninių bolidų kūrėjui. Manoma, kad prie dizaino prisidėjo ir žmogus, kūręs legendinį „Ford GT40“ lenktyninį automobilį, todėl „Unipower GT“ turėjo akivaizdžių panašumų su GT40, ypač galinės kėbulo dalies siluetu ir oro paėmimo angomis.
Pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo klasikinis „Mini“. Jo skersai sumontuotas variklis, dalinantis tepalus su pavarų dėže, ir priekinių varomų ratų sistema leido efektyviai išnaudoti ribotą erdvę. Būtent ši konfigūracija patraukė „Unipower“ kūrėjų dėmesį, leidusi sumontuoti variklį sportinio automobilio viduryje taip, kad jis suktų galinius ratus.
Techninės charakteristikos
„Universal Power Drives“ turėjo gamybinius pajėgumus ir lėšų investicijoms. Automobilio rėmą su apsaugančiais lankais sukūrė lenktyninių automobilių gamintojas „Arch Motors“, o stiklo pluošto kėbulą pagamino „Specialised Mouldings“, anksčiau kūrusi Formulės 1 bolidų dalis. Tai užtikrino stabilią ir standžią konstrukciją.
Pirkėjai galėjo rinktis iš dviejų „Mini“ variklių - 1 arba 1,3 litro. 1,3 litro versija iki 97 km/h įsibėgėdavo per maždaug 8 sekundes ir pasiekė maksimalų 193 km/h greitį. Automobilis pasižymėjo nepriklausoma pakaba, aerodinamišku ir standiu kėbulu, nedideliu svoriu ir žemu svorio centru, todėl puikiai jautėsi posūkiuose. Išvaizda priminė egzotišką superautomobilį.
„Unipower“ istorija po GT
Nors „Unipower GT“ sulaukė pripažinimo už savo dizainą ir dinamines savybes, didelių gamybos apimčių pasiekti nepavyko. Iš viso pagaminti tik 71-75 automobiliai, be to, jie buvo gana brangūs. Kompanija neturėjo didelių ambicijų automobilių pramonėje, o dėmesys persimetė prie didesnio sportinio automobilio su V6 varikliu kūrimo, kuris vėliau tapo AC 3000ME.
„Unipower GT“ nebuvo vienintelis kompanijos automobilinis kūrinys. 1967 m. pasirodė ir Quasaro Khanho sukurtas stiklinis automobilis „Quasar-Unipower“, pagamintas ant „Mini“ platformos. Tai buvo greičiau meno kūrinys ant ratų.
1970 m. „Unipower GT“ gamyba buvo nutraukta. 1977 m. kompaniją įsigijo „AC Cars“. Devintajame dešimtmetyje „Universal Power Drives“ toliau gamino krovinius ir karinius sunkvežimius. 1994 m. kompanija buvo dar kartą parduota, o 2004 m. ją įsigijo „BAE Systems Land Systems“. Nors „Unipower GT“ liko retu ir vertingu automobiliu, jis simbolizuoja britų automobilių pramonės gebėjimą stebinti netikėtais sprendimais.
Klasikinių automobilių restauravimas Anglijoje: Monikos Žižiūnės istorija
Klasikinių automobilių pasaulis apima ne tik gamyklų istoriją, bet ir meistrų, kurie atgaivina šiuos meno kūrinius, istorijas. Didžiojoje Britanijoje, kur automobilių kultūra itin stipri, ypatingą vietą užima ir automobilių interjero restauravimo meistrai. Viena tokių - lietuvė Monika Žižiūnė, įkūrusi kompaniją MKN UPHOLSTERY.
Aistra ir profesionalumas
Monika, kilusi iš Panevėžio, automobilių interjero restauravimo srityje dirba daugiau nei dvidešimt metų. Į Angliją ji atvyko ieškodama geresnio gyvenimo ir galimybių plėtoti savo verslą. Nors iš pradžių teko susidurti su iššūkiais, ypač mokantis anglų kalbą ir adaptuojantis prie naujos aplinkos, jos aistra automobiliams ir kruopštus darbas padėjo jai pelnyti pripažinimą.
Unikalus požiūris į darbą
MKN UPHOLSTERY specializuojasi klasikinių automobilių interjero restauravime. Monika dirba su įvairiais modeliais, nuo senovinių „Jaguar“ iki modernių „Volkswagen“ autobusiukų. Jos požiūris į darbą grindžiamas meistryste, dėmesiu detalėms ir supratimu, kad kiekvienas automobilis turi savo istoriją. Ji teigia, kad svarbiausia yra meilė darbui ir nuolatinis tobulėjimas.
„Žinoma, dar ir dabar nauji klientai mane pamatę išsižioja ir nepasitiki: kaip ji ims ir išardys automobilio saloną. Atvykus į Grays rajone įsikūrusį garažą Monika narstė 60-ųjų Jaguar. Kitą savaitę jos laukia visiškai naujas Volkswagen autobusiukas, paskui - septynioliktų metų Range Rover. Dirbu ištisai. Bet kai darbą myli, jis tau įdomus, tikrai nesijauti nuolatinėje įtampoje. Į klientų žinutes atsakinėju ir atostogų metu. Džiaugiuosi gavusi kiekvieną naują užsakymą ir niekad nesakau ne. Esu restauravusi netgi lėktuvo fotelius ar antikvarinę sofą. Man įdomūs skirtingi dalykai, jei kažko nežinau, paieškau informacijos ir mokausi“, - pasakoja Monika.
Fiziniai iššūkiai, tokie kaip sunkių detalių kėlimas ar užrūdijusių varžtų atsukimas, Monikai nėra kliūtis. Ji stengiasi visus darbus nudirbti pati, demonstruodama užsispyrimą ir kruopštumą.
Klientai ir jų istorijos
MKN UPHOLSTERY klientai dažniausiai yra vyresni, turtingi anglų džentelmenai, kurie jaunystėje svajojo apie klasikinius automobilius, o dabar gali sau leisti juos įsigyti ir restauruoti. Šie automobiliai jiems - ne tik transporto priemonės, bet ir jaunystės prisiminimai, nostalgija. Pokalbiai su klientais dažnai trunka valandą ir ilgiau, apimdami ne tik restauravimo darbus, bet ir automobilių istorijas, asmeninius prisiminimus.
„Ne vieną kartą apsirikau. Vis dar atrodo, kad atvykus pas klientą mane pasitiks išsipustęs dabita, prieš susitikimą jaudinuosi, nes žinau, kad žmogus - neeilinis. Duris atveria paprastas, šiltas vyriškis, nutrintais batais ir kasdiene apranga. Prie angliškos arbatos puodelio anglų džentelmenai lietuvei beria numylėtų automobilių istorijas“, - dalinasi Monika.
Ji taip pat pastebi, kad britai turi ypatingą santykį su savo automobiliais, vertina jų istoriją ir unikalumą. Tai ne tik investicija, bet ir „aistros investicija“ - teikianti džiaugsmo ir pasitenkinimo.
Kelias į Angliją ir verslo plėtra
Monikos kelias į automobilių restauravimo pasaulį prasidėjo dar Lietuvoje, padedant tėvui autoservise. Tačiau tik atvykus į Angliją, kur automobilių kultūra ir rinka yra daug didesnė, jos verslas pradėjo klestėti. Ji atidarė savo kompaniją, kurios dėka galėjo pasiūlyti naujoves ir modernesnius sprendimus.
„Lietuvoje klasikinių automobilių yra labai nedaug, tad tokios galimybės neturėjau. Atrestauruoti senovinį automobilį užtrunka apie du mėnesius, kartais ir ilgiau. Pirmus metus, kai atvažiuodavo klientas, išsirinkdavo brangiausią, baltą kaip sniegas odą, žinodavau automobilio vertę, rankos drebėdavo, kad tik nieko nesugadinčiau. Ilgainiui pripratau, koncentruojuosi į darbą ir savimi pasitikiu. Stengiuosi negalvoti apie automobilio kainą. Tiesiog žiūriu, ką galiu pataisyti, pakeisti ir patobulinti“, - pasakoja Monika.
Be klasikinių automobilių, Monika restauruoja ir modernius transporto priemones, tautiečių autobusus, keičia interjerus, siuvinėja logotipus. Jos sėkmė Anglijoje yra įrodymas, kad aistra, kruopštumas ir profesionalumas gali įveikti bet kokius barjerus.
Geriausi sportiniai automobiliai: Angliškos legendos ir jų įtaka
Didžiojoje Britanijoje sportinių automobilių istorija yra neatsiejama nuo lenktynių trasų, aristokratiškų namų kiemų ir unikalios britiškos estetikos. Tokie gamintojai kaip Aston Martin, Jaguar, Bentley ir Rolls-Royce ne tik sukūrė ikoniškus modelius, bet ir padarė didžiulę įtaką automobilių pramonei visame pasaulyje.
Aston Martin: Elegancijos ir sportiškumo samplaika
Aston Martin pradžia siejama su idėja sujungti sportiškumą ir eleganciją. Ankstyvosios DB serijos modeliai, tokie kaip DB4 GT Zagato (1960 m.), tapo britiško sportiškumo ir itališko dizaino junginiu. Šie automobiliai, pasižymintys ilgu kapotu, grakščiu kėbulu ir „grand tourer“ laikysena, iki šiol atpažįstami ir vertinami.
Nors Aston Martin istorijoje netrūko sudėtingų etapų, ypač devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose, automobiliai buvo kuriami rankomis, su meistryste ir supratimu, kad sportiškumas yra ne tik galia, bet ir pojūtis.
Jaguar: „Gražiausias pasaulyje“ automobilis
Jaguar pasauliui padovanojo automobilį, kurį daugelis vadina gražiausiu pasaulyje - E-Type (1961 m.). Šis modelis, derinantis D-Type lenktyninio automobilio sprendimus, lengvą kėbulą ir proporcijas, tapo britų dizaino ikona. E-Type ne tik suteikė sportinį charakterį už prieinamą kainą, bet ir atvėrė duris platesniam entuziastų ratui.
Kiti Jaguar modeliai, kaip antai XJS su V12 varikliu, parodė gamintojo polinkį į ramesnį, rafinuotą sportiškumą, derindami britišką manieringumą su galia.
Bentley: Nuo lenktynių trasų iki prabangos
Bentley, pradėjęs nuo lenktynių, tokių kaip 4½ litre, laimėjęs Le Maną, įtvirtino reputaciją kaip automobilis, jungiantis galią ir patikimumą. Po Antrojo pasaulinio karo Bentley raida pakrypo į prabangą, automobiliai tapo didesni, tylesni ir labiau orientuoti į komfortą. Modeliai kaip Turbo R ir Brooklands sujungė britišką solidumą ir jėgą.
Rolls-Royce: Kelionės kokybės etalonas
Rolls-Royce visada buvo automobilis, kuriame svarbiausia - kelionės kokybė. Silver Ghost (1906 m.) tapo tylos ir sklandaus važiavimo etalonu. Nors gamintojas garsėja tradiciniu dizainu, pasitaikė ir drąsesnių sprendimų, kaip antai Camargue (1975 m.), kurio neįprastos formos suteikė modeliui savitumo.
Šie britų gamintojai - Aston Martin, Jaguar, Bentley ir Rolls-Royce - atspindi keturis požiūrius, suformavusius britų automobilizmo charakterį: inžinerinį tikslumą, estetiką ir važiavimo emociją, būdingą tik klasikinei technikai.
Kiti svarbūs britiški sportiniai automobiliai ir jų įtaka
Nors didieji gamintojai, tokie kaip Aston Martin, Jaguar, Bentley ir Rolls-Royce, dažnai atsiduria dėmesio centre, britų automobilių pramonė yra kupina ir kitų, mažiau žinomų, bet ne mažiau svarbių sportinių automobilių, kurie paliko savo pėdsaką istorijoje.
Berkeley Bandit: Nebepasiekta svajonė
Kaip minėta anksčiau, „Berkeley“ kompanija, siekdama plėstis, 1960 m. pradėjo ruošti „Bandit“ - pirmąjį bandymą sukurti tradiciškesnį britišką sportinį automobilį. Jis turėjo būti varomas vieno litro „Ford“ varikliu ir turėti standesnę plieno bei stiklo pluošto platformą. Deja, kompanijos finansiniai sunkumai ir namelių ant ratų verslo nuosmukis neleido šiam modeliui pasiekti serijinės gamybos. Buvo sukurti tik du prototipai.
Rochdale Olympic: Mažų kompanijų indėlis
Nors šio straipsnio pagrindinis dėmesys skiriamas „Berkeley“ ir „Unipower GT“, verta paminėti ir kitus britų gamintojus, tokius kaip „Rochdale“. Kompanija, įkurta 1948 m., gamino nedidelius sportinius automobilius, dažnai naudodama kitų gamintojų komponentus. Vienas žymesnių jų modelių - Rochdale Olympic, pasižymėjęs lengvu stiklo pluošto kėbulu ir sportišku charakteriu.
Clan Crusader: Dar vienas retas radinys
Clan Crusader - dar vienas pavyzdys, kaip mažos britų kompanijos siekė įsilieti į sportinių automobilių rinką. Sukurtas aštuntajame dešimtmetyje, šis automobilis pasižymėjo unikaliu dizainu ir sportišku charakteriu, tačiau, kaip ir daugelis panašių iniciatyvų, nepasiekė plačios gamybos.
Įtakingiausi pasaulio sportiniai automobiliai (įskaitant britiškus)
Nors šis straipsnis koncentruojasi į britiškus sportinius automobilius, verta paminėti ir kelis pasaulinius modelius, kurie padarė didžiulę įtaką automobilių pramonei ir kurių dizainas ar technologijos galėjo įkvėpti ir britų gamintojus.
- Ford Model T (1908 m.): Nors nebuvo revoliucinis dizainu, jo masinės gamybos būdas pakeitė taisykles.
- Lancia Lambda (1923 m.): Įdiegė vienalytę konstrukciją, kuri tapo standarto ilgainiui.
- Chrysler Airflow (1934 m.): Padėjo suprasti aerodinaminio dizaino svarbą efektyvumui.
- Chevrolet Corvette (1953 m.): Pirmasis pasaulyje serijinis automobilis su stiklo pluošto kėbulu, įkvėpęs daugelį sportinių automobilių gamintojų.
- Citroën DS (1955 m.): Įdiegė diskinius stabdžius keliuose, pakeisdamas stabdymo technologijas.
- Mini (1959 m.): Puikus pavyzdys, kaip kompaktiškas automobilis su skersai sumontuotu varikliu ir priekiniais ratais gali pakeisti rinką.
- Volkswagen Golf GTi Mk1 (1976 m.): Gimė „karštojo hečbeko“ koncepcija, kurią netrukus perėmė daugelis gamintojų.
- Audi Quattro (1980 m.): Pirmasis automobilis su keturių varančiųjų ratų pavara, derintas su aukštomis eksploatacinėmis savybėmis, dominavęs ralio varžybose.
- Range Rover (1970 m.): Sukūrė prabangaus visureigio koncepciją, galintį nuvažiuoti beveik bet kur.
- Toyota Prius (1997 m.): Sukūrė hibridinio automobilio šabloną, kuris tampa norma.
- Nissan Leaf (2010 m.): Pirmasis rimtas elektromobilis, sukurtas nuo nulio, įrodęs, kad elektra varomi automobiliai gali būti praktiški ir prieinami.
Geriausi britų sportiniai automobiliai! #TBT - Penkta pavara
tags: #anglijoje #gaminamu #auksciausios #klases #zportiniu #automobiliu