Aktyvus poilsis Lietuvos miškuose ir bekelėje yra tikra atrakcija keturračių vairuotojams. Tačiau vis populiarėjantys pasivažinėjimai gamtoje tampa tikru galvos skausmu gamtosaugininkams, nes net pusė vairuotojų nežino, kur galima važinėti, o kur ne.

Šiais metais tyrimų bendrovė „RAIT" atliko apklausą, kuria buvo siekiama išanalizuoti vairuotojų nuomonę apie važinėjimą gamtoje motorinėmis transporto priemonėmis. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 23 % vairuotojų nėra tikri ar trasos, kuriomis jie važinėja, yra legalios, o 41 % vairuotojų nežino vietų, kuriose galima legaliai važinėtis gamtoje.

Žiniasklaidoje pasirodantys straipsniai dažnai formuoja neigiamą nuomonę apie keturračių vairuotojus. Antraštės, tokios kaip „Keturračiai kenkėjai", „Ultimatumas keturračiams - arba jūs mus, arba mes jus", „Visuomenė prieš keturračius", sukuria neigiamą įvaizdį.

Tačiau, kaip teigia Alvydas, „Keturračiai - kenkėjai, tai tik išpūstas muilo burbulas". Jis pabrėžia, kad kalbant apie daromą žalą, susikoncentruojama tik į keturračius, nors miškuose mėgsta važinėtis ir visureigių, ir motociklų vairuotojai. Pasak jo, dažnai didesnę žalą padaro ne pramoginės transporto priemonės, o sunkiosios transporto priemonės, pavyzdžiui, miškovežiai, kurių provėžose galima „visą keturratį paskandinti". Alvydas mano, kad reikia kovoti ne su keturračių vairuotojais apskritai, o su nekultūringais keturratininkais.

Vaizdingas Lietuvos miško kelias, tinkamas tiek automobiliams, tiek keturračiams

Taisyklės ir rekomendacijos keturračių naudojimui

Sodybos „Miško slėnis", kurioje vyko renginys, savininkas Algirdas Barščevičius, teikiantis pramogas keturračiais, saugodamas savo techniką ir gamtą, turistams neleidžia važinėtis draudžiamose vietose.

Valstybinės Saugomų Teritorijų Tarnybos Aplinkosaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Eduardas Vaitkevičius akcentuoja, kad turime žiūrėti į ateitį ir spręsti aktualią problemą dėl važinėjimosi gamtoje. „Visuomenei reikia daugiau informacijos apie maršrutus, be to, juos reikia žymėti sutartiniais ženklais", - teigia E. Vaitkevičius.

Trakų Miškų Urėdijos apsaugos inžinierius Vaidotas Pauželis pabrėžia, kad keturratis yra tokia pati transporto priemonė kaip ir visos kitos, ir jai galioja tos pačios Kelių eismo taisyklės (KET). „Miške galima važinėtis keliais, tačiau negalima važinėtis miško paklote, bekele", - teigia V. Pauželis. Nors KET taisyklėse prašyta, kad keliai būtų pažymėti sutartiniais ženklais, miške dažnai trūksta kelių nurodančių ženklų.

E. Vaitkevičius taip pat priduria, kad motorinių transporto priemonių maršrutų sudarymui reikalinga pramogas teikiančių asmenų iniciatyva. Šiuo metu sudarytuose žemėlapiuose yra jau 22 000 km miško kelių. Tačiau dar liko nemažai nesužymėtų kelių, kuriais galima važinėtis. Šie maršrutai būtų puiki išeitis tiek motorinių transporto priemonių pramoginių paslaugų teikėjams, tiek jų vairuotojams, tiek saugomų teritorijų tarnyboms.

Interaktyvus žemėlapis su pažymėtais legaliais maršrutais keturračiams

Keturračių registracijos iššūkiai Lietuvoje

Registruoti keturratį Lietuvoje šiuo metu yra sudėtinga. Keturračiai skirstomi į kelias kategorijas:

  • Lengvasis keturratis: turi galiojantį L7E sertifikatą, iki 15 kW galios. Registruojamas VĮ „Regitra".
  • Galingasis keturratis: visi kiti keturračiai, galingesni nei 15 kW. Registruojami VĮ „Regitra" po sertifikavimo. Reikalingi europinės normos posūkiai, žibintai, avarinis signalas, atšvaitai, garsinis signalas. Svarbiausia - nesubliuokotas galinis reduktorius (diferencialas), kurio neturi 99% keturračių, todėl jie tampa neregistruojami, nes negali būti sertifikuoti.
  • Sunkusis keturratis: visi keturračiai, kurie buvo registruoti savivaldybėje. Savivaldybės šiuo metu keturračių neberegistruoja. Tie, kurie liko registruoti, galioja, ir perkant tokią transporto priemonę registracija persirašo, o ne išregistruojama. Išregistravus registracija būtų panaikinta.

Dėl šių priežasčių dauguma galingesnių nei 15 kW keturračių tampa sunkiai arba visai neregistruojami Lietuvoje.

Galimi keturračių registracijos variantai

Kilus registracijos sunkumams, vairuotojai svarsto įvairius variantus:

  1. Raudoni prekybiniai numeriai: galima išsiimti raudonus prekybinius numerius ir naudoti juos. Daugiau informacijos apie sąlygas, taisykles ir kainas galima rasti VĮ „Regitra" svetainėje.
  2. Registracija Latvijoje: registracija Latvijoje galioja 6 mėnesius ir gali būti pratęsta, jei transporto priemonės savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą Latvijoje. Tačiau techninėje pase gali būti pažymėta, kad keturratis tinkamas naudoti tik bekelėje („OFFROAD USE ONLY"), o tai gali kelti klausimų pareigūnams.
  3. Registracija per savadarbių transporto priemonių asociaciją: kai kurios asociacijos siūlo keturračių registracijos paslaugas. Cituojamas vienas iš tokių asociacijų pareiškimas: „Neesame policija ir neturime išskirtinių galimybių prieiti prie visų duomenų bazių, tačiau visų keturračių VIN numerius tikriname nepriklausomai iš kur jie atvežti. Būkite dideli ir supraskite, kad vogtų, su perkaltais numeriais, 2010 metų modelio, kurį VIN dekoderis šifruoja kaip 1980 metais išleistą paspirtuką, mes neregistruojame ir niekada neregistruosime. Turėkite sąžinės ir padorumo - su vogtais daiktais nebendraujame ir nebendrausime NIEKADA. Todėl nuoširdžiai prašau visų, kurie turi neaiškios kilmės keturračius - nesikreipkite, nepadėsime, nes mes tai darome ne dėl pinigų, o dėl to, kad padėti žmonėms. Vogtų daiktų ,,savininkams" niekuo padėti negalime."

Tokios asociacijos gali išduoti techninės patikros liudijimus, patvirtinančius, kad transporto priemonė atitinka keliamus reikalavimus. Registracija paprastai yra prieinama tik asociacijos nariams, o procesas reikalauja kruopštaus dokumentų pateikimo ir laikymosi nustatytos tvarkos.

Žinokite šias taisykles prieš sėsdami ant keturračio | JK keturračių taisyklės

Eismo įvykiai su keturračiais ir kitomis transporto priemonėmis

Nors pagrindinė tema yra keturračių registracija ir naudojimas, pateikta informacija apima ir bendrą eismo įvykių statistiką, kurioje minimi ir keturračių vairuotojai.

Pavyzdžiui, Vilniaus rajone, Naujakiemio kaime, miško teritorijoje, lengvuoju keturračiu važiavo 20-metė mergina, neturinti teisės vairuoti tokios transporto priemonės. Nesuvaldytas keturratis atsitrenkė į medį, vairuotoja paguldyta į ligoninę. Transporto priemonė nebuvo įregistruota.

Taip pat minimas įvykis Mažeikių rajone, kur įvyko eismo įvykis su keturračio motociklo vairuotoja. Kitas įvykis užfiksuotas Mažeikių rajone, Dargių kaime, kur 19-metė mergina nesuvaldė keturračio motociklo „CFMOTO", transporto priemonė nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, nukentėjo vairuotoja.

Šie atvejai pabrėžia ne tik registracijos svarbą, bet ir būtinybę laikytis kelių eismo taisyklių, turėti atitinkamas teises ir vairuoti atsakingai.

tags: #keturracio #avarija #traku #registravimas

Populiarūs įrašai: