Kiekvienais metais artėjant žiemai vairuotojai susiduria su svarbiu klausimu: kokias padangas pasirinkti, kad kelionės būtų saugios ir nepriekaištingos? Ypač daug diskusijų ir neaiškumų kyla dėl dygliuotų padangų naudojimo. Nors jos suteikia puikų sukibimą ant ledo ir suspausto sniego, daugelyje Europos šalių jų naudojimas yra ribojamas arba visiškai draudžiamas.

Šiame straipsnyje aptarsime teisės aktus, reglamentuojančius dygliuotų padangų naudojimą įvairiose Europos šalyse, taip pat atkreipsime dėmesį į techninius reikalavimus ir galimas pasekmes nesilaikant taisyklių.

Dygliuotų padangų naudojimo taisyklės Lietuvoje

Lietuvoje dygliuotos padangos dažnai kelia klausimų. Pagal galiojančius įstatymus, dygliuotos žieminės padangos leidžiamos nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. (arba kovo 31 d. pagal kai kuriuos šaltinius). Tai apima visą šalį, nepriklausomai nuo regiono. Jos skirtos slidžiam keliui - ledui ar sniegui. Svarbu paminėti: naudoti dygliuotas padangas vasarą draudžiama dėl kelio dangos pažeidimų ir papildomo triukšmo.

Priekyje ir gale rekomenduojama naudoti tą pačią padangų rūšį. Be to, vairuotojai dažnai pamiršta - padangos turi turėti pakankamą protektoriaus gylį. Dygliuotos padangos Lietuvoje legalios visoje šalies teritorijoje, bet tik žiemos laikotarpiu. Svarbu laikytis taisyklių dėl dyglių skaičiaus, protektoriaus gylio ir jų išdėstymo. Tinkamai naudojamos, jos gali padėti saugiau įveikti slidų kelią ir sumažinti riziką nelaimės atveju.

automobilio su dygliuotomis padangomis skiriamasis ženklas

Važiuojant su dygliuotomis padangomis, privaloma ant automobilio galo pritvirtinti specialų skiriamąjį ženklą - baltą lygiakraštį trikampį su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje. Šis ženklas informuoja kitus eismo dalyvius apie specifines automobilio su dygliuotomis padangomis valdymo ypatybes, ypač ant slidžios dangos. Trikampio kraštinės ilgis turi būti nuo 200 iki 300 mm, o kraštinės plotis - viena dešimtoji trikampio ilgio.

Nesilaikant šių reikalavimų - naudojant dygliuotas padangas ne sezono metu ar nepažymėjus automobilio atitinkamu lipduku - gali būti skiriamos baudos. Policija primena, kad jeigu transporto priemonė neeksploatuojama su dygliuotomis padangomis, lipduką būtina nuimti, kad nebūtų klaidžiojami kiti vairuotojai.

Išskirtiniais atvejais, kuomet žiemos sezonas užsitęsia, dygliuotų padangų eksploatavimas gali būti prailgintas susisiekimo ministro įsakymu.

Dygliuotų padangų naudojimo apribojimai ir draudimai kitose Europos šalyse

Kelionės automobiliu po Europą žiemos metu reikalauja atidumo ir žinių apie vietinius kelių eismo taisyklių ypatumus. Daugelyje šalių dygliuotos padangos yra arba visiškai draudžiamos, arba jų naudojimas yra griežtai ribojamas tam tikrais laikotarpiais ar konkrečiose vietovėse.

Šalys, kuriose dygliuotos padangos draudžiamos:

  • Vokietija: Vairuotojai turi pritaikyti padangas prie oro sąlygų. Dygliuotos padangos apskritai draudžiamos.
  • Nyderlandai: Dygliuotos padangos draudžiamos.
  • Belgija: Dygliuotos padangos draudžiamos.
  • Čekija: Dygliuotos padangos draudžiamos.
  • Vengrija: Dygliuotos padangos draudžiamos.
  • Lenkija: Dygliuotos padangos draudžiamos visais metų laikais.
  • Kroatija: Dygliuotos padangos draudžiamos.
  • Rumunija: Dygliuotos padangos draudžiamos.
  • Bulgarija: Dygliuotos padangos draudžiamos.
  • Portugalija: Dygliuotos padangos draudžiamos.

Šiose šalyse, net ir esant itin slidžiam keliui, dygliuotos padangos nėra leidžiamos. Tai dažnai siejama su siekiu apsaugoti kelių dangas, sumažinti triukšmo taršą ir užtikrinti vienodas sąlygas visiems eismo dalyviams.

Šalys, kuriose dygliuotos padangos leidžiamos su apribojimais:

  • Austrija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d. Vairuojant su jomis, taikomi greičio apribojimai (iki 100 km/val greitkelyje ir 80 km/val kituose keliuose), privaloma prie automobilio pritvirtinti ženklą „Dygliuotos padangos“.
  • Šveicarija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. iki balandžio 15 d. Nors įstatymas tiesiogiai neprivalo montuoti žieminių padangų, vairuotojas atsako už tinkamą transporto priemonės paruošimą pagal oro sąlygas.
  • Italija: Dygliuotos padangos draudžiamos nuo gegužės 1 d. Tačiau kai kuriuose regionuose, pvz., Pietų Tirolio provincijoje (A22, Brenner - Affi ruožas), jų naudojimas gali būti ribojamas ar draudžiamas tam tikru laikotarpiu.
  • Prancūzija: Daugelyje regionų, ypač kalnuotose vietovėse, gali būti reikalaujama naudoti žieminę įrangą. Dygliuotos padangos leidžiamos tik tam tikrais laikotarpiais ir dažnai reikalauja specialaus ženklinimo.
  • Estija: Dygliuotas padangas galima naudoti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. Išimties tvarka - iki balandžio 30 d., esant žiemos sąlygoms.
  • Latvija: Dygliuotas padangas leidžiama naudoti nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d. Minimalus protektoriaus gylis - 4 milimetrai.
  • Suomija: Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1 d. iki Velykų.
  • Norvegija: Nuo lapkričio 1 d. (šiaurėje - nuo spalio 15 d.) iki Velykų leidžiama vairuoti su dygliuotomis padangomis, tačiau didžiuosiuose miestuose (Osle, Bergeno regione) taikomas papildomas aplinkosaugos mokestis.
  • Švedija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo spalio 1 d. Tačiau kai kuriose gatvėse jos nėra laukiamos, o tam tikrais atvejais gali būti taikomi greičio apribojimai.
  • Danija: Dygliuotos padangos leidžiamos nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d.

Svarbu paminėti, kad net ir šalyse, kur dygliuotos padangos yra leidžiamos, gali būti taikomi papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, greičio apribojimai, privalomas specialaus lipduko klijavimas ant automobilio ar draudimas važiuoti tam tikromis gatvėmis (pvz., išklotomis trinkelėmis). Net JAV yra regionų, kur kelius padengęs ledas gali nebijoti padangų dyglių kirčių. Pavyzdžiui, Minesotoje ir Viskonsine žiemos būna baltos ir šaltos, bet dygliuotas padangas ten nešioja tik specialusis transportas (pavyzdžiui, pašto furgonai) ir, aišku, tų valstijų svečiai.

Dygliuotų padangų įtaka kelio dangai ir aplinkai

pažeista kelio danga dėl dygliuotų padangų

Paaiškinimas, kodėl dygliuotos padangos draudžiamos daugelyje šalių, yra paprastas - jos gadina asfalto ir betono dangas. Jų daroma žala yra matoma plikomis akimis ir būtent dėl to daugybė valstybių jas uždraudė. Padangos dyglį įprastai sudaro dvi medžiagos - labai kieta šerdis dažnai yra pagaminta iš volframo karbido, o ją supa minkštesnis metalas. Volframo karbido dygliai ne šiaip braižo asfaltą, o jį kapoja mažais, bet labai greitais ir dažnais kirčiais, tarsi koks labai mažas smūginis grąžtas. Dygliai - tai tarsi maži kaltai, kurių kietumui asfaltas negali prilygti.

Aišku, padangos dyglys yra visai mažas. Tačiau vienoje padangoje dyglių yra labai daug ir automobiliui riedant jie dideliu greičiu daužo asfaltą. Su laiku milijonai tokių smūgių išjudina ir pakankamai dideles asfalto dangos daleles, kurios tuomet pradeda judėti ir dilti su kiekvienu pravažiuojančiu automobiliu. Prasidėjęs procesas tęsiasi ir tada, kai keliu važiuoja automobilis su nedygliuotomis padangomis - išklibintas dangos daleles toliau judina ir trina visos transporto priemonės. Be to, atsivėrusias duobeles užpildo vanduo, kuris tuomet suledėja ir dar labiau plėšo asfaltą, gilindamas jo žaizdas.

Vienas-kitas automobilis su dygliuotomis padangomis didelės žalos kelio dangai nepadaro, ypač jei asfaltas yra kokybiškas, tačiau šimtai ar tūkstančiai automobilių sukelia žymią asfalto eroziją. Visi tie dyglių kirčiai koncentruojami į dvi vėžias, kurios dėvisi labai sparčiai - viršutinis dangos sluoksnis, vaizdžiai tariant, yra sušaudomas, o tada sudyla į dulkes. Ir taip, kadangi asfaltą sudaro nemažos dalelės, dygliuotų padangų sukeltos erozijos gylis yra daug didesnis nei vidutinis dyglio ilgis.

Dygliuotų padangų sukeliamą eroziją galima pamatyti jau po kelių žiemų, ypač jei asfaltas ilgesnį laiką būna nepasidengęs ledu. Kietų dyglių kirčiai suformuoja į išgraužas panašias duobeles, kurios jungiasi į ilgus mikro-kanjonus. Kai tik dyglių sukelta asfalto erozija pažengia toliau ir tos duobės tiek šiek išsiplečia, jų kraštus ima trupinti ir paprastos visos padangos.

Negana to, dygliuotų padangų priešininkai turi ir kitų argumentų. Tas mechaninis asfalto žalojimas kelia dulkes, kurios potencialiai gali būti žalingos žmogaus sveikatai. Be to, dygliuotos padangos kelia daugiau triukšmo.

Taigi, šalys, kuriose keliai ledu pasidengia retai ir kurios turi gerą infrastruktūrą su tuo tvarkytis, draudžia dygliuotų padangų naudojimą, taip tausodamos savo asfaltą. Nes dygliuotos padangos prieš nedygliuotas žiemines padangas yra pranašesnės tik ant kieto ledo, o visais kitais atvejais spartina kelio dangos susidėvėjimą.

Techniniai reikalavimai padangoms

padangos su M+S ir 3PMSF ženklais

Nepriklausomai nuo šalies, visiems automobiliams, naudojantiems padangas, keliami tam tikri techniniai reikalavimai. Visų pirma, svarbus yra protektoriaus gylis.

Protektoriaus gylio reikalavimai Lietuvoje

  • Žiemos metu (nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d.) privaloma važinėti žieminėmis padangomis. Šiuo laikotarpiu protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 3 milimetrai.
  • Vasaros metu (nuo balandžio 10 d. iki lapkričio 10 d.) vasarinių padangų protektoriaus gylis negali būti mažesnis kaip 1,6 milimetro.

Minimalus protektoriaus gylis pagal transporto priemonės klasę:

Transporto priemonės klasė Minimalus protektoriaus gylis (vasara) Minimalus protektoriaus gylis (žiema)
M1 klasės (lengvieji automobiliai) 1,6 mm 3,0 mm
M2 klasės (autobusai) 2,0 mm 3,0 mm
M3 klasės (autobusai) 2,0 mm 2,0 mm
N1 klasės (krovininiai automobiliai) 1,6 mm 3,0 mm
N2, N3 klasių (krovininiai automobiliai) 1,0 mm 1,0 mm
L kategorijos (motociklai, mopedai, triračiai, keturračiai) 0,8 mm 0,8 mm
O1, O2 klasių (priekabos) 1,6 mm 1,6 mm
O3, O4 klasių (priekabos) 1,0 mm 1,0 mm

Specialistai rekomenduoja protektoriaus gylį tikrinti reguliariai ir atsižvelgti į oro sąlygas, nes per didelis nusidėvėjimas ženkliai sumažina sukibimą su kelio danga.

Padangų ženklinimas

Svarbu atkreipti dėmesį į padangų ženklinimą. Padangos, pažymėtos M+S (angl. Mud+Snow) simboliu, yra skirtos važiuoti purvo ir sniego sąlygomis. Tačiau nuo 2024 m. daugelyje šalių, įskaitant Vokietiją ir Latviją, šis ženklinimas nebelaikomas pakankamu žiemos sąlygoms. Reikalaujama, kad padangos turėtų ir 3PMSF (angl. Three Peak Mountain Snowflake) simbolį - kalno su snaige atvaizdą. Šis simbolis garantuoja, kad padanga atitinka griežtesnius žiemos eksploatacijos standartus.

Žieminės padangos yra žymimos ženklu „*“. Universalios padangos gali būti pažymėtos užrašais „M+S“ arba „All seasons“. Nuo 2024 m. spalio mėnesio tik 3PMSF pažymėtos padangos bus priimamos kaip žiemos padangos Šveicarijoje. Lietuvoje ir toliau leidžiamos padangos, žymimos „M+S“, „All seasons“ arba „*“ (snaigės simbolis).

Padangų vienodumo reikalavimai

  • Transporto priemonės ašies nesuporintų ratų padangos turi būti vienodos pagal:
    • Konstrukcinį tipą
    • Matmenis
    • Paskirtį
    • Keliamosios galios
    • Leistino greičio
    • Protektoriaus rašto
  • Ašies suporintų ratų padangos turi būti vienodos pagal matmenis, konstrukcinį tipą ir protektoriaus rašto tipą.
  • Sudvejinto tilto padangos turi būti vienodų matmenų ir vienodo protektoriaus rašto tipo.
  • M1, M2 ir N1 klasių automobiliuose, jei galinės ašies ratai nesuporinti, draudžiama kartu naudoti ant priekinės ašies radialines, o ant galinės ašies - diagonalines padangas.

Padangų amžius ir būklė

Nereikėtų naudoti senesnių nei 10 metų amžiaus padangų. Taip pat svarbu, kad padangos nebūtų suskeldėjusios ar be gumbų. Policija negali skirti baudų už šiuos neatitikimus, tačiau techninė apžiūra, autoservisas arba pats vairuotojas turėtų užtikrinti, kad žieminės ar universalios padangos atitinka visus reikalavimus, siekiant užtikrinti saugumą.

Galimos problemos ir atsakomybė

policijos pareigūnas skiria baudą vairuotojui

Nesilaikant taisyklių dėl padangų naudojimo, gali kilti ne tik administracinės sankcijos (baudos), bet ir rimtesnių problemų. Įvykus eismo įvykiui, jeigu nustatoma, kad transporto priemonė buvo su netinkamomis padangomis (pvz., vasarinėmis žiemą, arba dygliuotomis ne sezono metu), draudimo bendrovės gali sumažinti arba visiškai atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tai ypač aktualu, jei netinkamos padangos prisidėjo prie nelaimės.

Automobilis, naudojantis dygliuotas padangas, privalo būti pažymėtas atitinkamu lipduku. Šio lipduko nebuvimas gali sukelti ne tik baudą, bet ir nepatogumų įvykus eismo įvykiui, kuomet gali kilti klausimas dėl atsakomybės pasiskirstymo tarp eismo dalyvių.

Baudos už pažeidimus Lietuvoje

  • Už nustatytą KET pažeidimą pareigūnai gali skirti piniginę baudą nuo 50 iki 100 eurų.
  • Už aplinkos užteršimą padangų atliekomis gresia bauda nuo 200 iki 500 eurų už kiekvieną atsikratytą padangos atliekos vienetą (bendra suma negali viršyti 6 tūkst. eurų).
  • Lenkijoje už dygliuotų padangų naudojimą skiriama 100 zlotų bauda (apie 23 eurai).
  • Vokietijoje už netinkamų padangų naudojimą vairuotojui gresia bauda nuo 60 iki 120 eurų, o automobilio savininkui - 75 eurų bauda.

Alternatyvos dygliuotoms padangoms

nedygliuotos žieminės padangos su giliu protektoriumi

Nors dygliuotos padangos yra efektyvios ant ledo, jos kelia triukšmą, greičiau dyla ant sauso asfalto ir yra draudžiamos daugelyje šalių. Alternatyva joms - kokybiškos, tinkamai pažymėtos (3PMSF simboliu) nedygliuotos žieminės padangos. Tokios padangos, pagamintos iš minkštesnio gumos mišinio ir turinčios gilių lamelių, užtikrina gerą sukibimą su sniegu ir šlapia danga, o taip pat yra tylesnės ir mažiau kenkia keliui. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, rekomenduojama naudoti ir vadinamuosius „sniego kojines“ - tekstilės gaminius, apgaubiančius padangas, siekiant pagerinti sukibimą ant sniego ir ledo.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į universalias padangas (M+S ženklinimu), kurios gali būti naudojamos tiek vasarą, tiek žiemą, tačiau tik tuo atveju, jei jos atitinka ir 3PMSF reikalavimus. Tačiau, kaip minėta, kai kuriose šalyse toks ženklinimas jau nebėra pakankamas žiemos sezonui.

Padangų tvarkymas ir utilizavimas

Senas padangas gyventojai gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, atiduoti padangų pardavėjams arba palikti techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse. Keičiant padangas autoservise, jas galima palikti ten. Padangų pardavėjai privalo priimti vartotojo atiduodamas senas padangas, jeigu jos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir jų skaičius atitinka naujai perkamų kiekį. Į savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę galima atvežti ir nemokamai palikti 4 ar 5 padangas.

tags: #valstybes #kuriose #galimos #dygliuotos #padangos

Populiarūs įrašai: