Katalizatoriaus signalinės lemputės reikšmė ir katalizatoriaus svarba automobilyje

Katalizinis konverteris, geriau žinomas kaip katalizatorius, yra labai svarbus komponentas jūsų automobilio išmetimo sistemoje. Jis skirtas tam, kad pavyktų sumažinti kenksmingų išmetamųjų teršalų kiekį. Tik taip jūsų automobilis atitiks aplinkosaugos standartus, kurie yra griežti ir šiuo metu po ypatingu padidinamuoju stiklu.

Kai šis komponentas užsiblokuoja arba užsikemša, gali kilti įvairių problemų. Blogiausiais atvejais ne tik nepraeisite techninės apžiūros (TA), bet ir gali būti sugadinta jūsų transporto priemonė. Katalizatorius - ne tik brangi detalė, bet ir svarbi jūsų automobilio dalis, užtikrinanti tiek efektyvų veikimą, tiek atitikimą aplinkosaugos reikalavimams. Nepamirškite - ankstyva diagnostika ir priežiūra visada pigesnė nei rimta automobilio gedimo problema.

Kas yra katalizatorius ir jo paskirtis automobilyje?

Katalizatorius yra svarbi automobilio dalis, padedanti sumažinti šalutinių medžiagų išmetimus į aplinką. Tai svarbi automobilio dalis, kurią sukūrė XX amžiaus viduryje. Pirmieji automobiliai su katalizatoriais pasirodė 1986 metais Europoje.

Katalizatoriaus atsiradimo istorija ir aplinkosauginė reikšmė

Katalizatorius tapo būtina transporto priemonių įranga, kad atitiktų „Euro“ išmetamųjų dujų standartus. Nuo 1993 metų Europoje įsigaliojo teršalų išmetimo standartas, kuris įpareigojo automobilių gamintojus diegti katalizatorius. Lietuvoje katalizatorius yra reikalingas norint praeiti techninę apžiūrą. Taisyklėse nurodyta, kad visi automobiliai, kurie Lietuvoje užregistruoti nuo 2013 metų kovo 1 dienos ar vėliau, privalo turėti katalizatorius. Jeigu transporto priemonė katalizatoriaus neturi, ji negali praeiti techninės apžiūros.

Katalizatoriai yra svarbūs kovai su oro tarša. Jų naudojimas ypač svarbus miestų centruose, padeda išvengti žalingo poveikio žmonių sveikatai. Jis leido žymiai sumažinti automobilių neigiamą poveikį aplinkai.

Pagrindinės funkcijos transporto priemonėje

Pagrindinė katalizatoriaus funkcija - sumažinti kenksmingų, vidaus degimo variklio išmetamų dujų kiekį. Šios dujos, įskaitant anglies monoksidą (CO), angliavandenilius (HC) ir azoto oksidus (NOx), katalizatoriuje konvertuojamos į mažiau kenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, anglies dioksidą (CO2) ir vandens garus (H2O). Šis komponentas randamas tarp išmetimo kolektoriaus ir duslintuvo bei yra neatskiriama išmetimo sistemos dalis.

Katalizatorius veikia kaip tarpininkas, pagreitinantis chemines reakcijas, mažina toksiškas medžiagas išmetamosiose dujose, suaktyvina molekulių susidūrimus ir palengvina jų suskaidymą. Taip padeda sumažinti teršalų kiekį, išleidžiamą į aplinką.

Katalizatoriaus sandara ir cheminiai procesai

Kiekvienas katalizatorius susideda iš keturių pagrindinių dalių:

  • Korpusas
  • Karkasas
  • Tarpinis sluoksnis
  • Aktyvusis katalitinis sluoksnis

Kiekvienas šis elementas yra būtinas, kad katalizatorius efektyviai veiktų.

Pagrindiniai komponentai

  • Korpusas yra metalinis bakelis, kuris saugo katalizatorių nuo perkaitimo.
  • Karkasas yra pagrindas, per kurį dujos pereina.
  • Tarpinis sluoksnis apsaugo aktyvųjį sluoksnį nuo mechaninių pažeidimų.
  • Aktyvusis katalitinis sluoksnis yra pagrindinis veiksmo centras. Jis pagamintas iš specialių medžiagų, kurios šalina dujų, tokių kaip anglies monoksidas, teršalus. Katalizatorių elementai yra pagaminti iš tauriųjų metalų: platina, paladis bei rodis. Šių elementų kaina yra aukšta, todėl katalizatorių vagystės jau daug metų yra rizika daugeliui vairuotojų.

Kiekvienas komponentas kartu prisideda prie katalizatoriaus efektyvumo ir regeneracijos, padeda išmetamųjų dujų valymui ir draugiškoje aplinkoje.

Cheminiai procesai katalizatoriuje

Katalizatoriuje vyksta trys pagrindinės cheminės reakcijos, todėl jis vadinamas trijų reakcijų katalizatoriumi. Katalizatoriuje vyksta sudėtingi cheminiai procesai. Vienu metu vienos medžiagos oksiduojamos, kitos redukuojamos. Oksidacijos ir redukcijos efektyvumas priklauso nuo jo gebėjimo pasisavinti deguonį. Šioje temperatūroje cheminiai procesai vyksta geriausiai. Tai garantuoja gerą katalizės reakcijų rezultatą. Šių katalizės reakcijų metu kenksmingos dujos virsta nekenksmingomis. N2, H2O ir CO2 dujos tampa svarbios. Katalizatoriaus efektyvumas priklauso nuo jo gebėjimo pasisavinti deguonį. Šie katalizės mechanizmai yra svarbūs. Jie padeda sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį.

Katalizatorius pradeda veikti, kai jo temperatūra pasiekia 300°C. Deguonies jutikliai stebi degalų ir oro santykį bei perduoda šią informaciją į variklio kompiuterį. Variklio kompiuteris reguliuoja degalų įpurškimą, tad palaiko optimalų degalų ir oro mišinį. Tai svarbu katalizatorių efektyvumui. Katalizatoriuje vyksta katalizės mechanizmai, kurie sumažina teršalų kiekį. Procesai apima oksidacijos ir redukcijos reakcijas, kurioms reikia deguonies. Temperatūros svyravimai gali turėti įtakos katalizatorių efektyvumui - žema temperatūra lėtina vykstančias reakcijas, o per aukšta gali pažeisti patį katalizatorių.

Tinkamas katalizatoriaus veikimas pagerina išmetamųjų dujų kokybę ir sumažina kenksmingų medžiagų išsiskyrimą į aplinką.

Katalizatorių tipai ir veikimo skirtumai

Automobilių išmetamosiose dujose esančius teršalus šalina įvairių tipų katalizatoriai. Pagrindinės dvi kategorijos yra metaliniai ir keramikiniai katalizatoriai, kurie skiriasi savo savybėmis ir pritaikymu.

Benzininiai ir dyzeliniai katalizatoriai

Katalizatorių technologija ir katalizatorių savybės yra labai svarbios automobilių pramonei. Jie padeda mažinti dujų taršą, kurią išmeta transporto priemonės. Benzininiai ir dyzeliniai katalizatoriai skiriasi, kadangi pasižymi unikaliomis savybėmis.

  • Benzininiai katalizatoriai vadinami „trijų funkcijų“ dėl savo veiksmo. Jie neutralizuoja anglies monoksidą, angliavandenilius ir sumažina azoto oksidų kiekį. Tai svarbu mažinant miesto taršą.
  • Dyzelinių katalizatorių paskirtis labiau koncentruojasi į anglies monoksido, angliavandenilių ir kietųjų dalelių sumažinimą. Dėl dyzelinių variklių specifikos, šiems katalizatoriams reikia papildomo kietųjų dalelių filtro ir SCR sistemos.

Naujuose automobilių modeliuose dažnai naudojami keli katalizatoriai. Jie padeda užtikrinti didžiausią išmetamųjų dujų valymą ir atitikti aplinkosaugos standartus.

Metaliniai ir keramikiniai katalizatoriai

  • Metaliniai katalizatoriai pasižymi greitesne darbine temperatūra ir atsparumu mechaniniams pažeidimams. Atlaiko iki 1300°C temperatūrą. Šie katalizatoriai yra efektyvesni, leidžia greičiau sumažinti išmetamųjų dujų teršalus.
  • Keramikiniai katalizatoriai atlaiko aukštesnę temperatūrą nei daugelis medžiagų, tačiau nepasiekia metalinių katalizatorių darbinės temperatūros (veikia iki 800°C temperatūros). Jie yra mažiau patvarūs, tačiau pigiau pagaminami.

Katalizatorių gamybos procesas ir taikymas yra labai svarbūs siekiant efektyvaus išmetamųjų dujų valymo. Kiekvieno tipo katalizatorius turi savų privalumų ir tinka konkrečioms transporto priemonėms.

Kada katalizatorius užsikemša: priežastys ir požymiai

Katalizatorius laikomas patvariu komponentu, tačiau ilgai nekeičiamas oro filtras, nekokybiški tepalai ar kuras, uždegimo sistemos gedimai ir kitos priežastys gali sukelti problemas. Kai šis komponentas užsiblokuoja arba užsikemša, gali kilti įvairių problemų. Užsikimšimas ir užsiblokavimas - menki juokai. Nesprendžiant, ši bėda virs daug didesnėmis. Dėl to padidėjusio priešslėgio ir pats katalizatorius taip pat gali perkaisti.

Užsikimšęs automobilio katalizatorius

Dažniausios gedimo priežastys

  • Amžius ir rida. Laikui bėgant, katalizatorius gali užsikimšti anglies nuosėdomis, susikaupiančiomis iš išmetamųjų dujų.
  • Prastas variklio darbas. Dėl netinkamai veikiančio variklio į išmetimo sistemą gali patekti nesudegusių degalų.
  • Teršalai. Į išmetimo sistemą patekę teršalai, pavyzdžiui, alyva ar antifrizas, taip pat gali užkimšti šį komponentą.
  • Trumpos kelionės. Dažnas važinėjimas trumpais atstumais mieste gali neleidžia katalizatoriui pasiekti reikiamos darbinės temperatūros ir efektyviai išvalyti dujas.
  • Mechaniniai pažeidimai. Smūgiai, deformacijos, įvažiavimas į duobes ar netinkamas montavimas/išmontavimas gali pažeisti katalizatorių.
  • Netinkamai sureguliuota įranga. Netinkamai sureguliuotos dujinės įrangos ir uždegimo sistemos gedimai taip pat yra problemos.
  • Stūmoklių žiedai, žvakės, oro filtras ir kuras. Stūmoklių žiedai, žvakės, nepakankamai keičiamas oro filtras ir nekokybiškas kuras taip pat gali sukelti problemų.

Užsikimšusio katalizatoriaus požymiai

Atpažinę užsikimšusio katalizatoriaus požymius, galėsite tai išspręsti, kol nekilo rimtesnių problemų. Dažniausi simptomai - barškėjimas, sumažėjusi variklio galia, padidėjusios kuro sąnaudos ir „Check engine“ lemputės įsijungimas.

  1. Sumažėjęs variklio našumas. Vienas iš labiausiai pastebimų užsikimšusio katalizatoriaus požymių - gerokai sumažėjęs variklio našumas. Mažiau galios, lėtesnė akceleracija ir sunkumas palaikant greitį. Kai paspaudžiate akceleratorių, bet automobilis reaguoja vangiai arba visai neįsibėgėja, gali būti, kad katalizatorius užsikimšo. Katalizatoriaus funkcija - paversti kenksmingas dujas mažiau kenksmingomis, tačiau užsikimšus, išmetamosios dujos negali laisvai judėti.
  2. Išaugusios kuro sąnaudos. Jei pastebėjote, kad degalų bake kuras tirpsta greičiau nei įprastai, katalizatorius gali būti vienas iš kaltininkų.
  3. Degimo proceso pertrūkiai. Jei užsikemša katalizatorius, gali atsirasti variklio uždegimo pertrūkių (angl. misfire).
  4. Barškėjimas ar žvangėjimas. Jei iš automobilio apačios sklinda baršėjimas ar žvangėjimas, ypač kai automobilis dar šaltas, tai gali būti ženklas, kad katalizatoriaus vidus pradėjo irti.
  5. Neįprastas, nemalonus kvapas. Užsikišęs katalizatorius gali skleisti sieros kvapą (daug kas jį lygina su supuvusių kiaušinių kvapu).
  6. „Check Engine“ lemputė. Užsikimšęs katalizatorius gali įžiebti „Check Engine“ lemputę prietaisų skydelyje. Šiuolaikinėse transporto priemonėse sumontuoti deguonies jutikliai, kurie stebi katalizatoriaus efektyvumą. Kai pastebimas bet koks nukrypimas nuo normalaus veikimo, ši lemputė gali užsidegti. Neignoruokite šios lemputės!
  7. Sunkumai užvedant automobilį. Katalizatoriaus problemos gali apsunkinti automobilio užvedimą.
  8. Nesėkmingas išmetamųjų teršalų testas. Tai lengviausiai interpretuojama priežastis. Lietuvoje techninė apžiūra tikrina išmetamųjų dujų sudėtį.

Šie veiksniai padeda automobiliui veikti prastesniai, padidina kuro sąnaudą ir pasireiškia „Check engine“ įspėjamąja lempute.

Katalizatoriaus priežiūra ir remontas

Reguliari katalizatoriaus priežiūra, įskaitant periodišką valymą ir stebėjimą, padeda palaikyti jo efektyvumą. Svarbu taip pat užtikrinti tinkamą kuro sistemų, uždegimo ir kitų komponentų veikimą, kad katalizatorius būtų apkraunamas optimaliomis sąlygomis.

Priežiūros rekomendacijos

Norint prailginti katalizatoriaus tarnavimo laiką, būtina tinkamai prižiūrėti šią transporto priemonės dalį. Katalizatorių efektyvumas gali būti išlaikomas iki 180-200 tūkstančių km. Tačiau tai reikalauja laikytis tam tikrų rekomendacijų:

  • Vengti mechaninių pažeidimų - svarbu saugoti katalizatorių nuo didelių smūgių ir vibracijos.
  • Naudoti tik kokybišką kurą - prastos kokybės degalai gali sukelti katalizatoriaus užsikimšimą.
  • Reguliariai keisti oro filtrą - užsiteršęs filtras gali sutrikdyti tinkamą oro tiekimą į variklį.
  • Tinkamai prižiūrėti uždegimo sistemą - netinkamai sureguliuota uždegimo sistema gali padidinti kenksmingų medžiagų išmetimą į katalizatorių.
  • Vengti dažno važinėjimo trumpais atstumais mieste ir netinkamo dujinės įrangos sureguliavimo.

Reguliari katalizatorių priežiūra ir tinkama eksploatacija padeda išlaikyti optimalią šios sistemos būklę.

Gedimo diagnostika ir sprendimo būdai

  • Diagnozė. Diagnostikos testai gali užtrukti nuo 1 iki 2 valandų ir paprastai kainuoja nuo keliasdešimt iki maždaug šimto eurų, priklausomai nuo sudėtingumo ir paslaugos teikėjo.
  • Valymas. Kai kuriais atvejais, norint sunaikinti anglies nuosėdas ir atkurti gerą katalizatoriaus funkciją, galima naudoti specialų valiklį. Jei galima valyti, prie darbo prisideda dar pora valandų ir nustatyta suma.
  • Keitimas. Veiksmingiausias sprendimas, kai dalis labai užsikišusi, yra jos pakeitimas. Katalizatoriaus keitimas yra sudėtingesnis darbas. Jo laikas gali svyruoti nuo kelių valandų iki visos dienos, priklausomai nuo automobilio modelio ir išmetimo sistemos sudėtingumo. Nustačius, kad katalizatorius neveiksmingas ar pažeistas, jis turi būti pakeistas per išmetimo sistemos išardomųjų sujungimų vietas, nes šiam elementui remontas nėra numatytas.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad visais atvejais automobilis privalo atitikti atitinkamas leistinos taršos normas.

Vertingos žaliavos katalizatoriuose ir perdirbimas

Katalizatoriuose naudojami reti ir brangūs cheminiai elementai, kaip platina, rodis ir paladis. Dėl to katalizatoriai yra vertingi perdirbimui. Net ir neveikiantis katalizatorius gali būti parduotas antriniam naudojimui, suteikiant jam antrą gyvenimą.

Lydymo kataliziniai konverteriai, platina, paladis ir rodis

Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl. Diesel Particulate Filter, DPF) naudojami išmetamųjų dujų kiekiui ir toksiškų medžiagų patekimui į aplinką sumažinti. Kai kurie vairuotojai, siekdami sumažinti degalų sąnaudas ir prailginti variklio bei turbinos ilgaamžiškumą, kietųjų dalelių filtrus netgi šalina arba išjungia. Dar kiti atitarnavusių filtrų ir katalizatorių nepakeičia naujais. „Kietųjų dalelių filtrai ir katalizatoriai yra pakankamai brangi atlieka, nes joje yra daug vertingų tauriųjų metalų, kaip platina, rodis, paladis ar auksas. Šių metalų kaina ir paklausa, ypač pastaruoju metu, sparčiai augo. Nauji filtrai ir katalizatoriai daug kainuoja, todėl taupantys ir neatsakingi vairuotojai naudoja transporto priemones be šių taršą mažinančių dalių ir negalvoja apie aplinkai daromą žalą“, - sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitė-Marcinkienės teigimu, katalizatoriai gali būti išpjaunami ir nepakeičiami naujais ir nelegaliuose autoservisuose, ypač mažesniuose. Tokie autoservisai nėra registravę savo veiklos Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), nevykdo atliekų apskaitos, o automobilių atliekas priduoda atliekų tvarkytojams kaip fizinis asmuo. Lietuvoje dar dažni ir atvejai, kai katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai neteisėtai išpjaunami iš kiemuose stovinčių automobilių - dėl to pastaruoju metu itin nukenčia, pavyzdžiui, „Toyota Prius“ savininkai. Nors Lietuvos policija pripažįsta, kad katalizatorių vagysčių būna, tačiau atskirai duomenų, kiek jų išpjaunama iš automobilių, nerenka.

Tauriųjų metalų kiekis

Vertingųjų metalų kiekis katalizatoriuje priklauso nuo jo modelio, eksploatacijos laiko ir šalies reikalavimų. Pavyzdžiui, automobilių katalizatorių gamyboje gali būti nuo 2 iki 7 gramų platinos, rodžio ir paladžio. Pramoniniai katalizatoriai gali turėti daugiau. Šių metalų perdirbimas padeda išgauti ir panaudoti juos pakartotinai, užtikrinant tvarų katalizatorių naudojimą įvairiose industrijose.

Katalizatorių perdirbimo procesas yra sudėtingas, tačiau svarbus siekiant mažinti priklausomybę nuo ribotų gamtinių išteklių. Šis procesas gali būti išplėtotas ir taikytas plačiau. Panaudoti automobilių katalizatoriai ir filtrai, jei netinkamai tvarkomi, kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Katalizatorių, filtrų, kaip ir kitų automobilių atliekų, kaip akumuliatorius, amortizatorius, padangos, alyva, stiklas ar plastikas daugiausia susikaupia autoservisuose transporto priemonių remonto metu. Gyventojai gali perduoti teisę tokias atliekas tvarkyti turinčiam atliekų tvarkytojui. Naudojantis autoservisų paslaugomis, visos automobilių atliekos lieka autoservise. Jei transporto priemonė remontuojama namuose, susidariusias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles. Daugiau informacijos, kokias atliekas ir kokiomis sąlygomis jas priima atliekų tvarkytojai ir savivaldybių atliekų aikštelės, galima rasti www.atliekos.lt.

Prietaisų skydelio kontrolinės lemputės ir jų reikšmės

Prietaisų skydelis - tai kiekvieno automobilio centrinis taškas. Jame esančios kontrolinės lemputės atlieka svarbų vaidmenį - pateikia vairuotojui svarbią informaciją apie vairuojamos transporto priemonės techninę būklę ir ne tik. Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos Motointegrator.com atstovas Mindaugas Šerėjus sako, kad kontrolinės lemputės automobilyje informuoja vairuotoją apie galimas transporto priemonės problemas arba gedimus. „Šios piktogramos sukuria labai svarbų ryšį tarp transporto priemonės ir jos savininko. Sunku įsivaizduoti šiuolaikišką automobilį be kontrolinių lempučių. Transporto priemones be grįžtamosios informacijos tiek prieš pradedant važiuoti, tiek važiuojant būtų gerokai sunkiau prižiūrėti ir jos būtų ne tokios saugios“, - teigia M. Šerėjus.

Automobilio prietaisų skydelis su įvairiomis lemputėmis

Įsižiebiančios kontrolinės lemputės ne visuomet reiškia rimtą problemą. Kai kurios jų užsidega kiekvieną kartą paleidžiant variklį. Kai kuriais atvejais jos gali informuoti apie, pavyzdžiui, tam tikrų sistemų įjungimą, apie neigiamą išorės temperatūrą arba įspėti apie žemą degalų lygį. „Bet tai nekeičia fakto, kad jų signalas turi atkreipti vairuotojo dėmesį, ypač tada, kai pranešimas rodomas ilgiau. Todėl verta iš anksto žinoti, ką reiškia konkretūs pranešimai, pavyzdžiui, apie žemą alyvos lygį arba netinkamą slėgį padangose“, - pabrėžia M. Šerėjus.

Iš tikrųjų nebūtina mokytis atmintinai visų kontrolinių lempučių reikšmių. Iš pradžių pakanka sužinoti jų spalvų reikšmes. Naudojami įvairių spalvų simboliai: raudonos, oranžinės (geltonos), žalios ir mėlynos (baltos).

Kontrolinių lempučių spalvų reikšmės

  • Raudona spalva. „Kontrolinių lempučių prietaisų skydelyje pristatymą reikia pradėti nuo raudonos spalvos. Ši spalva yra viena reikšmingiausių. Jei dega raudona lemputė, geriau kuo skubiau kreiptis į mechaniką - tai signalizuoja apie rimtą gedimą, todėl šio pranešimo negalima ignoruoti“, - pabrėžia M. Šerėjus. Dažnai raudonos spalvos kontrolinė lemputė būna susijusi su varikliu - per aukšta jo paties arba aušinimo skysčio temperatūra.
  • Geltona (oranžinė) spalva. „Geltonos kontrolinės lemputės prietaisų skydelyje pateikia pagrindinę informaciją apie įvairių įrenginių veikimą. Gali reikšti problemą, bet ne visuomet - viskas priklauso nuo situacijos. Geras pavyzdys gali būti kontrolinė lemputė „Check engine“: jei ji šviečia tiek geltonai, tiek raudonai, būtina kuo skubiau išjungti variklį ir patikėti automobilį mechanikui“, - teigia M. Šerėjus.
  • Mėlyna (balta) spalva. Mėlynos spalvos kontrolinės lemputės atlieka išskirtinai informacinę funkciją. Pavyzdžiui, tai gali būti pranešimas apie įjungtą posūkių signalą - rodyklės į kairę arba į dešinę, įjungtas ilgąsias šviesas rodo žibintas ir iš jo į priekį sklindanti šviesa, apie įjungtą tempomatą signalizuoja maža rodyklė, nukreipta į spidometrą.
  • Žalia spalva. Žalia spalva reiškia tą patį, ką ir mėlyna - informacinę funkciją.

DPF įspėjamoji lemputė: svarbūs nurodymai

Šiuolaikiniai dyzeliniai automobiliai aprūpinti dyzelino kietųjų dalelių filtru (DPF) - sistema, skirta sumažinti suodžių išmetimą ir atitikti ES taršos standartus. Kai prietaisų skydelyje užsidega DPF įspėjamoji lemputė, daugelis vairuotojų instinktyviai sustabdo automobilį ir išjungia variklį. Tai viena brangiausių klaidų, kurias galite padaryti. Nors yra keletas kietųjų dalelių filtrų tipų, jų paskirtis ta pati: deginti suodžius aukštoje temperatūroje. FAP (šlapias filtras) - daugiausia naudoja PSA/Stellantis.

Miesto sąlygomis variklis retai pasiekia temperatūrą, reikalingą filtrui regeneruoti. DPF užsikemša suodžiais, sumažėja oro srautas ir variklio valdymo blokas aptinka problemą. Tai svarbiausia dalis: neišjunkite variklio. Šio proceso metu variklis pakelia išmetamųjų dujų temperatūrą, todėl filtras gali sudeginti susikaupusius suodžius. Kai filtras bus daugiau nei 80 % pilnas, automobilis įspės vairuotoją. Jei įjungiamas avarinis režimas, įprasta regeneracija nebeįmanoma. Profesionalus valymas paprastai kainuoja nuo 130 iki 230 eurų. Pavyzdžiui, naujas DPF VW Passat B8 2.0 TDI automobiliui Europoje kainuoja apie 1200-1500 € plius montavimas. DPF įspėjamoji lemputė nėra signalas sustabdyti automobilį - tai įspėjimas, kad regeneracija turi būti pradėta nedelsiant. Išjungus variklį, tik paspartėja užsikimšimas ir gali tekti brangiai remontuoti.

Techninės apžiūros patikra ir taršos mastas

Specialistai techninės apžiūros metu neturi teisės ardyti automobilio ar atskirų jo agregatų. Dėl to išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga patikros metu apžiūrimi tik vizualiai. Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ teigimu, šiuo metu nėra sukurta jokios kitos metodikos ar diagnostinės įrangos, kuri leistų fiksuoti katalizatoriaus ar kietųjų dalelių filtro pašalinimo atvejus. Net prisijungus prie automobilio kompiuterio per OBD jungtį to padaryti neįmanoma, jei šį nusikaltimą (išpjovę katalizatorių ar kietųjų dalelių filtrą) atlikę asmenys stengėsi užmaskuoti intervencijos pėdsakus ar sumontavo atitinkamus klaidinančius signalus generuojančią įrangą.

„Transekstos“ duomenimis, 2020 metais privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu buvo identifikuotas tik 0,1 proc. automobilių, kuriems minėtos išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įrangos dalys buvo akivaizdžiai pašalintos ar sugadintos. Techninės apžiūros įmonių pateikta praėjusių metų statistika taip pat liudija, kad su netvarkinga ir nesandaria išmetimo sistema į patikrą buvo atvykę 6,41 proc. visų tikrintų M1 (lengvasis automobilis) ir N1 (lengvasis krovininis automobilis) klasių transporto priemonių. Per didelis dūmingumas buvo nustatytas 6,26 proc. dyzelinius variklius turintiems automobiliams, o dėl per didelio išmetamųjų dujų kiekio teigiamos techninės apžiūros išvados negavo 3,37 proc. benzininių automobilių. Šie rodikliai buvo šiek tiek prastesni nei fiksuoti 2019 metais, kai tokių automobilių buvo atitinkamai 6,04 proc., 6,11 proc. ir 3,28 procento.

Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros metu automobilių katalizatoriai griežčiau pradėti tikrinti nuo 2013 metų kovo 1 dienos, įsigaliojus atitinkamiems ES teisės aktams. „Atlikęs vizualią automobilio išmetimo sistemos apžiūrą techninės apžiūros kontrolierius pastabų dėl katalizatoriaus neturės dviem atvejais: jei transporto priemonė buvo pagaminta be jo arba pirmą kartą įregistruota iki 2004 metų sausio 1 dienos, taip pat, jei Lietuvoje automobiliui pirmą kartą privalomoji techninė apžiūra buvo atlikta iki 2013-ųjų kovo 1 dienos. Visais kitais atvejais automobiliai su išpjautais katalizatoriais arba katalizatoriais, turinčiais bakelio pjovimo, jį gaubiančio elemento virinimo žymių ar panašių konstrukcijos pakeitimų, bus laikomi turinčiais didelių trūkumų“, - teigia bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius.

tags: #katalizatoriaus #signaline #lempute

Populiarūs įrašai: