Sąvoka „žiauri bauda“ gali apimti įvairius aspektus - nuo griežtų finansinių sankcijų už nusižengimus iki teisinių pasekmių už žiaurų elgesį, kuris sukelia kančias gyvūnams ar žalą žmonėms. Lietuvos teisėje ir visuomenėje vis labiau akcentuojamas atsakingas elgesys, o pažeidimai, ypač susiję su gyvūnų kankinimu ar fizine prievarta, užtraukia ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.
Žiaurus elgesys su gyvūnais: draudimai ir pasekmės
Ausų ir uodegų trumpinimas: etika ir įstatymai
Lietuvoje, remiantis gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymais, procedūra, kurios metu trumpinamos gyvūnų ausys ir uodegos, yra uždrausta atlikti jau labai seniai. Nepaisant to, neretai šeimininkai ir veisėjai pasiryžta įstatymams nepaklusti, ieško veterinarų, kurie šią procedūrą atliktų nelegaliai, arba su augintiniu vyksta į klinikas užsienyje.
Ausų ir uodegų trumpinimas dobermanams buvo atliekamas dar prieš 400 metų, bet dėl kitų priežasčių - tai juos apsaugodavo nuo susižeidimų kovoje ar medžioklėje. Šiandien ausų ir uodegų trumpinimo procedūra šunims atliekama ne dėl veislės standartų ar sveikatos, o dėl estetinių priežasčių, dėl kurių nusprendžia patys augintinių šeimininkai. Įrodyta, kad gyvūnams ji sukelia skausmą ir diskomfortą, todėl ausų ir uodegų trumpinimo procedūra yra uždrausta daugumoje Europos šalių.
Remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsniu, nuo 2004 metų bet kokios veterinarinės procedūros, kuriomis siekiama pakeisti gyvūno išvaizdą ir jo fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), išskyrus atvejus, kai procedūra atliekama veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos, yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir jo kankinimas.
Nors nuomonių šia tema vis dar išlieka įvairių, kelią tokioms procedūroms galima užkirsti tik keičiant žmonių požiūrį į jas ir suvokiant, kaip neigiamai tai gali atsiliepti gyvūnui. Tie, kurie svarsto tokias procedūras atlikti savo augintiniams ar įsigyti šunį, kuriam jau buvo veisėjų atlikta ausų ir uodegos trumpinimo procedūra, turėtų gerai pagalvoti, ar tariama estetika yra verta augintinio kančių ir ligų rizikos ateityje bei nusižengimo įstatymams.
Rizikos ir pasekmės gyvūnų sveikatai
- Skausmas ir diskomfortas: Dažniausiai uodegų trumpinimo procedūra atliekama be nuskausminimo, todėl nėra abejonių dėl skausmo suteikimo, kuris gali neigiamai paveikti tolimesnį gyvūno vystymąsi. Uodegos chirurginėmis žirklėmis arba užrišimo metodu trumpinamos vos 2-5 dienų amžiaus šuniukams.
- Sutrikusi komunikacija: Moksliškai įrodyta, kad uodega šunims reikalinga išreikšti savo emocijas - pyktį ir džiaugsmą, užmegzti kontaktą su kitais šunimis, todėl bet koks fiziologinis pokytis gali lemti paaugusio šuns agresiją ir kitus socialinius trūkumus.
- Judėjimo sutrikimai: Uodega padeda išlaikyti balansą bėgant ir judėti vandenyje, tad jos trumpinimas gali sutrikdyti šuns judėjimą.
- Sveikatos problemos: Po patrumpintos uodegos procedūros atsiranda didesnė tikimybė išsivystyti neuromai ar nervų navikui. Uodega gali tapti itin jautria, o net švelnus prisilietimas prie jos gali kelti skausmą. Taip pat uodegos trumpinimas gali sukelti šlapimo nelaikymą ir paspartinti kitus uždegiminius procesus.
- Ausų trumpinimo komplikacijos: Ausys trumpinamos 2-3 mėn. amžiaus šuniukams, o vėliau seka skausmingas ausų pakėlimo procesas, kuris trunka net kelias savaites. Nors šios procedūros šalininkai mano, kad tai apsaugo nuo infekcijų ir pagerina klausą, pasitaiko atvejų, kai operacija yra ausų uždegimo priežastis arba ją tenka atlikti pakartotinai.
- Genetikos pokyčiai: Žmogaus įsikišimas į šuns fiziologiją ateityje gali neigiamai paveikti jo palikuonių genetiką.
Teisinė atsakomybė
Už šunų ausų ir uodegų trumpinimą šeimininkams gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, o procedūrą nelegaliai atliekantiems veterinarijos gydytojams - licencijos netekimas. Jau kelis dešimtmečius Lietuvoje draudžiama dalyvauti gyvūnams skirtuose renginiuose su augintiniais, kuriems buvo atliktos šuns išvaizdą ar fiziologiją keičiančios procedūros, o pasirodymas viešoje vietoje ar tokių gyvūnų pardavimas gali užtraukti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę šeimininkams ar veisėjams.
Kiti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai ir atsakomybė
Joks gyvūnas nenusipelno žiauraus elgesio (30)
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais, siekdama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti. Už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1-ąją dalį. Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, turi būti padariniai - gyvūnas žuvo arba yra suluošintas.
Gyvūnų nuodijimas ir visuomenės atsakas
Gyvūnų nuodijimas - visoje Lietuvoje aktuali problema, o pranešimų apie juos gaunama jau eilę metų. Nunodijimas - itin žiauri susidorojimo su gyvūnais priemonė, mat gyvūnas kankinasi. Jei dėl greitos šeimininkų reakcijos ir laiku suteiktos veterinarinės pagalbos gyvūną pavyksta išgelbėti, vėliau jo reabilitacija gali trukti ištisus mėnesius.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) primena, jog dėl kartu su maistu primėtytų nuodų gali nukentėti ne tik gyvūnai, bet ir patys žmonės: „Jei kam augintinių, kurie juos laikantiems žmonėms yra tikri šeimos nariai, mirtys neatrodo tragedija, tai kitą kartą tą užnuodytą šlapdešrę nuo žemės pakels mažas vaikas ar benamis.“
GGI vadovė I. Sebeckytė ragino nenuleisti rankų ir nepasiduoti sklandančioms nuostatoms, neva tokie nuodytojai - nepagaunami, nebaudžiami. „Teismų praktika rodo, kad asmenys, kurie nuodija gyvūnus, yra surandami ir nubaudžiami įstatymų nustatyta tvarka.“ Neabejingai visuomenei buriantis ir atidžiau stebint aplinką, rekomenduojama atkreipti dėmesį į netoli apnuodyto maisto įrengtas vaizdo kameras, stebėti įtartinus asmenis, pasiteirauti aplinkinių, ar kas ko nėra girdėjęs apie gyvūnų nuodytojus, ir informacija pasidalinti su policija ar GGI.
Svarbu itin saugoti gyvūnus - stebėti, ką vedžiojamas šuo uodžia ar kelia nuo žemės. Jei gyvūnas neklauso komandos „palik“ ir yra linkęs ėsti randamą maistą, taip pat kai tamsu ir sunku įžiūrėti, ką jis veikia, rekomenduojama vedžioti gyvūną su antsnukiu. Pastebėjus, kad augintinis po pasivaikščiojimo ir ko nors užėdimo lauke tapo vangus, abejingas savo maistui, vemia ar viduriuoja, vemia su krauju ar kraujuoja iš kūno ertmių, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos kliniką.
„Šunys, nepriklausomai nuo jų dydžio ar šeimininko nuomonės apie savo augintinius, turi būti vedžiojami už pavadėlių. Tai leis ne tik labiau kontroliuoti bei tokiu būdu apsaugoti nuosavą gyvūną, bet ir aplinkiniai jausis saugiau, ramiau - tiek gyvūnų bijantys žmonės, tiek ir kiti šunis vedžiojantys asmenys“, - teigia GGI vadovė B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Pateisinimų gyvūnų nuodijimui nėra ir tai darantys asmenys turi atsakyti už savo veiksmus.
Atsakomybės griežtinimas įvairiose srityse
Baudos už kelių eismo pažeidimus
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pabrėžė, kad statistika išties žiauri - neblaivių vairuotojų, žūstančių kelyje, procentas yra aukštas, taip pat aukštas rodiklis yra tų žmonių, kurie patenka į avarijas ir patiria be galo sunkius sužalojimus, traumas, invalidumą ar netektis. Griežtinti atsakomybę siūloma už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui ar už pažeidimą, kai vairuotojas nesustoja prieš pėsčiųjų perėją.
Visuomenėje taip pat kyla diskusijos apie būtinybę griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, už nepriežiūrą ir neatsakingą elgesį. Skamba raginimai įvesti ne tik piniginę baudą, bet ir laisvės atėmimą už gyvūnų kankinimus, siūlant baudas nuo 6000 eurų ir kalėjimą mažiausiai 2 metams, su privalomu apmokėjimu visų gyvūnėlio gydymo išlaidų.
Fizinė prievarta dėl administracinių nusižengimų: stovėjimo kontrolieriaus atvejis
Joks gyvūnas nenusipelno žiauraus elgesio (30)
Vairuotojų konfliktai su stovėjimo aikštelių kontrolieriais - ne naujiena. Deja, kartais jie peržengia leistinas ribas. Vienas tokių įvykių nutiko, kai Šiaulių gatvėje kontrolierius V. Levokas išvydo automobilį „Opel Combo“, kurio vairuotojas nebuvo sumokėjęs už stovėjimą. Kontrolierius pažeidėjo automobilį nufotografavo ir ant vairuotojo durelių stiklo priklijavo apie padarytą pažeidimą pranešantį lapelį. Po kelių akimirkų prie automobilio atskubėjęs Paulius Riauba pribėgo prie kontrolieriaus. V. Levoko pasakojimu, jį pasivijo P. Riauba ir smogė į pakaušį. Tuo tarpu P. Riauba tyrėjams pasakojo, esą jis tik norėjo susitarti su kontrolieriumi, bet šis smogė pirmas.
Po konflikto V. Levokui operacijos metu buvo pašalinta dalis žarnų, susiūta trūkusi pilvaplėvė, jis patyrė sunkius vidaus organų bei galvos sumušimus. Kontrolierius ilgą laiką kentėjo didžiulius skausmus ir galėjo valgyti tik per vamzdelį. Nors Paulius ir Martynas Riaubos iki šiol reikalų su policija nebuvo turėję, jie buvo suimti ir apklausti. Kauno savivaldybės valdomos įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus pavaduotojas Vygantas Gudėnas atkreipė dėmesį, kad galėjo būti kaltos senos nuoskaudos, nes ant to paties automobilio lango lipdukas apie pažeidimą buvo užklijuotas ir anksčiau.
„Mūsų įmonės vadovai nuolat primena kontrolieriams, kad jie būtų atlaidesni žmonėms, kurie pastato automobilius prie Kauno klinikų, gimdymo namų kitų ligoninių ir užmiršta pratęsti stovėjimo laiką. Tai suprantama, juk žmonės apimti streso. Bet retai kada būna kalta viena pusė, vairuotojai neretai kimba į atlapus kontrolieriams, ginčijasi, nors ir būna neteisūs“, - teigė kitas „Automobilių stovėjimo aikštelių“ direktoriaus pavaduotojas Gediminas Budnikas. Jis pabrėžė, kad pastarasis įvykis, kai chuliganai žiauriai sumušė kontrolierių V. Levoką, jau peržengė pakantumo ribas.
Žvejybos taisyklių pažeidimai ir žuvų populiacijos apsauga
Lietuvos ežerų ir marių žuvų populiacijos nustekentos, todėl siūloma keisti žvejybos taisykles. Žvejai mėgėjai siūlo taisykles, įpareigojančias paleisti ne tik mažas (iki 50 cm), bet ir dideles lydekas (virš 80 cm), taip pat didelius starkius (ilgis < 50 cm arba > 65 cm), ešerius (virš 30 cm) ir visus marguosius upėtakius. Tikslas - pagerinti žuvų populiaciją ir jų dydžius, nes didesnės žuvys turi geresnius genus ir gali išnešioti daugiau ikrų.
Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Ministerijos nuomone, pakeitimas yra abejotinas, nes tai yra tik žvejų grupės, kurie paleidžia visas žuvis, siūlymas. Tačiau pripažįstama, kad projektas dėl leidžiamų paimti žuvų dydžio yra pateiktas kaip diskusija visuomenėje.
Už neteisėtai sugautą žuvį dabar gresia bauda nuo 120 iki 300 eurų, o pagauta žuvis bus konfiskuota kartu su įranga. Papildomai už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką reikės sumokėti po 240 eurų.
tags: #kas #yra #ziauri #bauda