Automobilių pavarų dėžė yra atsakinga už galios perdavimą iš variklio į ratus. Automatinė pavarų dėžė - tai sistema, leidžianti automobiliui automatiškai keisti pavaras be vairuotojo įsikišimo, padedanti lengviau valdyti automobilį ir suteikianti daugiau saugumo, nes vairuotojas gali visą dėmesį sutelkti į kelią. Šiandien „automatai“ sutinkami kone kiekviename automobilyje ir nebėra egzotika. Tačiau egzistuoja ir kiti pavarų dėžių tipai, kuriuos svarbu pažinti, ypač pusiau automatinės.
Pusiau automatinės pavarų dėžės samprata ir veikimo principas
Kurdami šio tipo pavarų dėžę inžinieriai norėjo robotizuoti klasikinę mechaninę transmisiją. Tai reiškia, kad tokiame automobilyje „įprastos“ konstrukcijos sankabą tiesiog valdo elektronika. Vairuotojas taip pat gali perjunginėti pavaras, naudodamasis prie vairaračio sumontuotomis perjungimo mentelėmis arba „vairasvirte“. Pirmą kartą pusiau automatinė pavarų dėžė buvo panaudota 1941 m. „Chrysler“ automobilyje.
Privalumai ir trūkumai
Automobilį su tokia transmisija vairuoti yra lengviau nei su mechanine. Didžiausias šių dėžių privalumas yra tas, kad galima važinėti kaip su paprastu automatu (kas labai patogu mieste) arba kaip su mechanine. Tai puikus variantas norintiems ir automato, ir mechanikos. Reikės tik įprasti, nes nėra sankabos ir pavaros persijungia svirtį pastumiant į viršų ar žemyn.
Vis dėlto, pusiau automatinė pavarų dėžė turi ir rimtų trūkumų. Keičiant pavaras, automobilis trūkčioja ir dirba labai vangiai, o tai gali sukelti nepatogumų (ypač miesto gatvėse). Toks važiavimas gali būti nesaugus, ypač stovint įkalnėse prie šviesoforo, kai už automobilio yra kiti eismo dalyviai, nes reikia vienu metu spausti ir stabdį, ir gazą. Be to, jos remonto išlaidos paprastai yra didelės.
Populiariausios pusiau automatinės transmisijos
Populiariausios pusiau automatinės transmisijos yra „Selespeed“, „Sensodrive“ ir „Easytronic“. Įvairūs gamintojai jas vadina skirtingai, pavyzdžiui, BMW - SMG, SSG; Audi - S-tronic, Toyota - SMT, Multimode ir t.t. Ši transmisijos kategorija dar neseniai buvo labai populiari, nors pastaruoju metu ją keičia naujesni sprendimai.
Kitų pavarų dėžių tipų apžvalga
Mechaninė pavarų dėžė
Tai yra seniausias ir labiausiai paplitęs automobiliuose naudojamų pavarų dėžių tipas. Jos veikia naudodamos pavarų ir sankabos sistemą, kuri leidžia vairuotojui pasirinkti norimą pavarų santykį, kad variklio galia būtų perduodama ratams. Vienas iš pagrindinių mechaninės pavarų dėžės privalumų yra tai, kad jos leidžia geriau kontroliuoti automobilio greitį ir galią. Vairuotojas gali perjungti pavaras savo nuožiūra, todėl gali pasirinkti optimalią pavarą konkrečioje situacijoje, pavyzdžiui, važiuodamas į kalną ar lenkdamas.
Tačiau mechaninės pavarų dėžės turi ir trūkumų. Nepatyrusiems vairuotojams gali būti sunku jas valdyti, ypač esant intensyviam eismui arba važiuojant stačiomis įkalnėmis, kai vairuotojas turi balansuoti tarp sankabos ir akceleratoriaus pedalų. Be to, mechanines pavarų dėžes reikia reguliariai prižiūrėti, įskaitant sankabos ir pavarų dėžės alyvos lygio tikrinimą, periodišką sankabos plokštelių ir kitų komponentų keitimą.
Klasikinė automatinė pavarų dėžė (su hidrotransformatoriumi)
Automatinės pavarų dėžės pradėtos naudoti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Jas sudaro hidrokinetinė sankabos sistema arba hidrokinetinė pavarų dėžė kartu su keliomis epiciklinėmis pavaromis. Tokia pavarų dėžė, be abejo, yra užpildyta alyva, kuri leidžia atskiriems jos elementams sklandžiai veikti. Kitos pavarų dėžės su hidrotransformatoriumi evoliucijos pakopos yra hidraulinė-elektrinė pavarų dėžė ir elektroniniu būdu valdoma pavarų dėžė. Jos veikia naudojant hidraulinio slėgio ir sukimo momento keitiklio sistemą, kuri leidžia automobiliui automatiškai parinkti optimalų pavarų santykį konkrečioje situacijoje.
Vienas iš pagrindinių automatinės pavarų dėžės privalumų yra tas, kad ją labai lengva valdyti. Vairuotojui nereikia rūpintis pavarų perjungimu, o automobilis automatiškai parinks optimalią pavarą konkrečioje situacijoje. Dėl to vairuoti esant intensyviam eismui ar važiuojant stačiomis įkalnėmis yra daug lengviau ir patogiau. Kita vertus, ši transmisija ypač patvari ir sklandžiai veikia, tad vairuotojui patogu ja naudotis.
Šios konstrukcijos trūkumas yra palyginti mažas eksploatacinis efektyvumas, tiksliau tariant, dideli energijos nuostoliai, kurie pablogina našumą ir padidina degalų sąnaudas. Automatinėje pavarų dėžėje gali prireikti pakeisti sukimo momento keitiklį ir reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį.
Nepertraukiamai kintama pavarų dėžė (CVT)
Tai palyginti naujo tipo pavarų dėžė, veikianti naudojant skriemulių ir diržų sistemą. Skirtingai nuo tradicinių pavarų dėžių, kurios turi fiksuotą pavarų skaičių, šios pavarų dėžės gali sklandžiai reguliuoti pavarų santykį, kad jis atitiktų automobilio greitį ir išvystomą galią. Šios transmisijos veikimo principą galima palyginti su dviračio pavarų perjungimu, tik automobilio pavarų dėžėje įtaisytos ne žvaigždutės, o kūgio formos skriemuliai. Skriemuliai sujungiami diržu arba grandine, o perjungiant pavaras ratai artėja arba tolsta vienas nuo kito.
Vienas iš pagrindinių šio tipo dėžių privalumų yra tas, kad jos užtikrina sklandžiausią vairavimo patirtį iš visų pavarų dėžių tipų. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, variklio apsukų skaičius per minutę tampa pastovus, o automobilis greitėja, kol pedalas atleidžiamas. Sukimo momentas perduodamas nuolat, todėl automobilis netrūkčioja ir sklandžiai juda - šios savybės patiks nuosaikiam vairuotojui. Automobilio pagreitis yra tolygus ir linijinis, be trūkčiojančio pavarų perjungimo, kuris gali būti būdingas mechaninėms ar automatinėms pavarų dėžėms.
Tačiau jos turi ir trūkumų. Jų gamyba gali būti brangesnė nei mechaninių ar automatinių pavarų dėžių, todėl jos nėra tokios paplitusios. Be to, jas gali būti sunkiau ir brangiau remontuoti dėl sudėtingesnės bendros sistemos. Nepertraukiamai kintamoje pavarų dėžėje gali tekti keisti skriemulius ir diržus, taip pat reguliariai tikrinti pavarų dėžės alyvos lygį. Belaipsnė transmisija ypač jautri alyvos kiekiui ir kokybei, todėl geriau ją keisti anksčiau negu po 60 tūkst. kilometrų.
Dvigubos sankabos transmisija (DCT arba DSG)
Jau pats pavadinimas sufleruoja, kad šią transmisiją sudaro dvi sankabos - tai gali būti „sausosios“ sankabos (automobiliuose su silpnesniais varikliais) arba „šlapiosios“ (panardintos alyvoje) sankabos. Tai pažangus transmisijos tipas, sujungiantis mechaninės pavarų dėžės efektyvumą su automatinės pavarų dėžės komfortu. Viena sankaba skiriama nelyginėms ir atbulinės eigos pavaroms, o kita - lyginėms pavaroms. Be to, kiekvienoje sankaboje įtaisyta po du sankabos velenus ir du pagrindinius velenus, todėl pavarai pakeisti neprireikia net sekundės. Važiuojant viena sankaba įjungia esamą pavarą, o kita iš anksto pasirenka kitą pavarą. Iš anksto pasirinkus kitą pavarą, DCT transmisija gali atlikti sklandų perjungimą, nenutraukiant tiekiamos galios.
Minėta konfigūracija lemia geresnes automobilio eksploatacines savybes ir mažesnes vidutines degalų sąnaudas. Dėl šios priežasties automobilis gali greičiau įsibėgėti, vartoja mažiau degalų ir yra dinamiškesnis. Deja, ji ne itin patvari, o pajudėdamas iš vietos automobilis linkęs trūkčioti.
Automatinės pavarų dėžės valdymas ir priežiūra
Automatinės pavarų dėžės režimai
Automatinė pavarų dėžė pati nusprendžia, kada ir kokią pavarą reikia įjungti, priklausomai nuo variklio apsukų (RPM), greičio ir vairuotojo pageidavimų (jei reikia, galima pasirinkti sportinį režimą arba rankinį režimą). Pavaros automatiškai perjungiamos priklausomai nuo variklio apsukų, greičio ir aplinkos sąlygų, tokių kaip kelio nuolydis ar apkrova.
Automatinė pavarų dėžė turi keletą pagrindinių režimų, žymimų raidėmis:
- P (Parking) - parkavimo režimas, mechaniškai užrakinantis transmisiją ir taip apsaugantis automobilį nuo riedėjimo stovėjimo metu. Transmisija užrakina tik automobilio varomuosius ratus, todėl priekiniais ratais varomiems automobiliams yra rekomenduojama papildomai užtraukti rankinį stabdį (kuris dažniausiai blokuoja galinius automobilio ratus). Jeigu automobilis sustabdomas, įjungiama P (parking - stovėjimo) padėtis, dar neatleidus stabdžio pedalo reikėtų įjungti stovėjimo stabdį. Tai ypač aktualu nuokalnėse, kadangi pavarų dėžė gaus mažesnę apkrovą, o automobilis stovės stabiliau.
- R (Reverse) - atbulinės eigos režimas, įjungiama automobilio atbulinė pavara. Norint įjungti šią pavarą būtina visiškai sustabdyti automobilį, pilnai nesustabdžius automobilio galima pažeisti transmisiją. Važiuojant pirmyn negalima iš karto pasirinkti atbulinės eigos pavaros: pirmiausiai automobilį reikia sustabdyti, o tik tada galima pradėti judėti atgal.
- N (Neutral) - neutralus režimas, transmisija atjungiama nuo varomųjų ratų, taip leidžiant automobiliui laisvai judėti savo svoriu. Tačiau vairuojant ar trumpai stabtelėdami neturėtumėte piktnaudžiauti neutraliu (N) režimu. Šis režimas gali labai apkrauti pavarų dėžę (ir dėl to gali anksčiau susidėvėti sankabos diskai), o tarp judančių elementų ilgainiui gali atsirasti tarpelių. Tokiu atveju variklis dirba mažomis apsukomis ir neužtikrina pakankamo transmisijos alyvos slėgio, o ji, savo ruožtu, negali tinkamai sutepti ir aušinti pavarų dėžės.
- D (Drive) - važiavimo režimas, leidžiantis automobiliui variklio pagalba judėti pirmyn. Šis režimas automatiškai keičia pavaras. Pavarų skaičius priklauso nuo transmisijos, kurios dažniausiai būna 3 arba 4 pavarų, tačiau būna ir 5, 6, 7, bei 8 pavarų transmisijas turinčių lengvųjų automobilių.
Pavarų dėžės priežiūros rekomendacijos
Automatinė pavarų dėžė - tai komfortas ir didesnis važiavimo malonumas. Visgi, šio patogumo kaina - labai sudėtinga ir delikati inžinerinių sprendimų visuma. Tinkamai prižiūrint, automatinė pavarų dėžė gali suteikti sklandų ir patogų važiavimą ilgą laiką. Svarbiausi priežiūros aspektai:
- Atsargus važiavimas šaltu varikliu: Žiemą pavarų dėžės alyva būna sušalusi, tad didelės apkrovos jai - ne į naudą.
- Saugus režimų perjungimas: Nereikėtų piktnaudžiauti staigiai perjunginėjant pavarų dėžės režimus iš D į R ir atvirkščiai.
- Alyvos keitimas: Automatinei pavarų dėžei kritiškai svarbi yra alyva. Reikia reguliariai ją keisti - tokiu intervalu, kokį nurodė automobilio gamintojas. Klasikinėje pavarų dėžėje (su hidrotransformatoriumi) alyvą reikia keisti kas 60 tūkst. kilometrų, nebent gamintojas rekomenduotų kitaip. Alyvos keitimo intervalai priklauso nuo transmisijos konstrukcijos ir alyvos rūšies. Sintetinę alyvą galima naudoti ilgiau, o mineralinę reikėtų keisti dažniau. Kai kuriems automobiliams su dvigubos sankabos transmisija gamintojai alyvą rekomenduoja keisti kas 120 tūkst. kilometrų, tačiau specialistai siūlo sumažinti šį intervalą per pusę ir į priežiūros dirbtuves užsukti kas 60 tūkst. kilometrų. Pusiau automatinė pavarų dėžė, atspariausia aplaidžiam naudojimui, tačiau ir jai svarbu keisti alyvą sankabos valdymo hidraulinėje sistemoje.
- Tepalo filtro keitimas: Kartu su alyva reikėtų pakeisti ir filtrą, nors tai padaryti kartais gali būti nelengva, nes senesniuose automobilių modeliuose jis paprastai montuojamas giliai pavarų dėžėje.
- Vilkliojimas: Nerekomenduojama automobilio su automatine pavarų dėže tempti. Jeigu nėra kitos išeities, galima tą daryti, tačiau nedideliu greičiu ir trumpą atstumą. To priežastis - pavarų dėžės tepimo mechanizmas, nedirbant varikliui, neveikia. Jau minėjome, kad automatinė transmisija jautri perkaitimui, tad automobilių mechanikai ypatingą dėmesį skiria sunkių priekabų vilkimui. Jeigu ketinate vilkti priekabą, automobilio techninių duomenų plokštelėje pirmiausia patikrinkite didžiausią priekabos, kurią jūsų automobilis gali vilkti, svorį, nes kai kurių automobilių vilkimo galia gali būti tiesiog simbolinė. Be to, patikrinkite, ar jūsų automobilyje yra transmisijos alyvos aušintuvas, nes kai kuriuose modeliuose, ypač importuotuose ne iš Europos, šios detalės nėra. Tokiu atveju velkant priekabą pavarų dėžė gali greičiau perkaisti ir dėl to sugesti.
- Automobilio užvedimas stumiant: Automobilių su „automatu“ vairuotojai dažnai klausia, ar tokį automobilį prireikus galima užvesti stumiant. Deja, bet kokie bandymai tai padaryti pažeis ar net visiškai sugadins pavarų dėžę.
- Variklio išjungimas: Šiek tiek senesniuose automobiliuose nerekomenduojama išjungti variklio, kai pavarų dėžė veikia vairavimo (D), atbulinės eigos (R) arba rankiniu režimu. Išjungus variklį, pavarų dėžėje staiga sumažėja slėgis, todėl darbiniai jos elementai nepakankamai sutepami. Kita vertus, jeigu įjungti stovėjimo režimą (P) pamiršite naujesniuose automobiliuose, už jus tai padarys elektronika.
Mitas vs. Realybė: Automatinės pavarų dėžės
Nepaisant populiarėjančių automatinių pavarų dėžių, visuomenėje egzistuoja ne vienas mitas, atsiradęs ir išpopuliarėjęs būtent dėl „automatų“ nepažinojimo. Galime patikinti, jog automatinių pavarų dėžių gedimai dažniausiai atsiranda dėl per menkos automobilio priežiūros ir uždelstų smulkiųjų remonto darbų.
Dalykai, kurių nereikėtų daryti su automatine pavarų dėže | AUTODOC patarimai
Degalų sąnaudos
Bene populiariausias mitas - automobilis su automatine pavarų dėže naudoja daugiau degalų nei su mechanine. Tai yra tiesa senesniuose automobiliuose - netgi jų gamintojai varikliui su „automatu“ nurodo didesnes sąnaudas nei su mechanine dėže. Tačiau šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės yra gerokai tobulesnės ir degalų ekonomija netgi lenkia mechanines. Automatinės pavarų dėžės turi daugiau laipsnių (6, 7, 8 ar dar daugiau) nei mechaninės, o dažniau keičiant pavaras, galima išgauti didesnį variklio darbo efektyvumą. Bet kokiu atveju, pagrindinis veiksnys, lemiantis automobilio ekonomiją, yra žmogus.
Stabdžių trinkelių dėvėjimasis ir kilometražas
Egzistuoja ir kiti mitai apie automatines pavarų dėžes, kaip kad dažnesnis stabdžių trinkelių keitimas ar itin ribotas kilometražas, tačiau jie neturi jokio pagrindo. Stabdžių trinkelių dėvėjimasis tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo įpročių ir važinėjimo teritorijos, o pavarų dėžės patikimumas priklauso nuo jos eksploatacijos ir priežiūros.
Dažniausi automatinės pavarų dėžės gedimai ir jų požymiai
Automatinė greičių dėžė remiasi davikliais ir kompiuteriniais algoritmais, kad parinktų geriausią pavarą. Tačiau įvertinus tokį sudėtingą techninį įgyvendinimą, reikia suprasti, kad beveik bet koks gedimas gali būti labai sudėtingai sprendžiamas ir smarkiai pakenkti važiavimo kokybei bei pačios greičių dėžės veikimui. Pažinę ankstyvus gedimo požymius, galite išvengti brangaus kapitalinio remonto ir nesaugių situacijų kelyje.
- Sunkiai automatiškai persijungiantys bėgiai: Tai vienas dažniausių ir akivaizdžiausių gedimų, kuris įspėja apie pavarų dėžės problemas. Jei problemos priežastis yra sumažėjęs tepalų lygis, apsunkinantis bėgių perjungimą, tuomet per daug nerimauti nereikėtų - papildykite tepalų bakelį. Visgi, jei tepalai nėra problema, situacija kiek rimtesnė. Perkaitus transmisijos alyvai ar pačiai transmisijai, automobilyje su klasikine automatine pavarų dėže galima sugadinti tarpiklius ir frikcines plokšteles, taip pat - hidrokinetinę sankabą. Pusiau automatinėse pavarų dėžėse dažniausiai sugenda įranga, nes pavarų perjungimą valdo hidraulinės ir elektrinės pavaros.
- Variklio apsukų kitimas: Važiuojant pastoviu greičiu, variklio apsukos turėtų būti tolygios. Todėl, pastebėjus, jog apsukos stipriai kinta - šoka į viršų arba smunka žemyn, vertėtų patikrinti pavarų dėžę.
- Uždelstas automobilio pajudėjimas: Užkūrus automobilį, perjungus parkavimo režimą į važiavimo padėtį ir atleidus stabdį, automobilis pajuda ne iškart? Tai gali signalizuoti apie pavarų dėžės gedimus.
- Nebūdingi garsai ir vibracija: Jei tada, kai pavarų dėžė perjungia pavaras, girdite ūžimą arba smūgio, trankymosi garsus, tai gali reikšti sukimo momento keitiklio gedimą. Vibracija gali persiduoti per vairą arba per sėdynę (arba per abu). Ji gali stiprėti greitėjant arba būti juntama tik perjungiant pavaras. Šie signalai turėtų paskatinti kreiptis dėl profesionalios diagnostikos, nes jie dažnai byloja apie vidinę metalinių komponentų trintį arba pavarų dėžės disbalansą.
- Degėsių kvapas ir pakitusi alyvos spalva: Iš automobilio sklindantis degėsių kvapas dažniausiai atsiranda dėl per aukštos pavarų dėžės tepalo temperatūros. Padidėti temperatūra gali dėl nekokybiško arba pasenusio tepalo, tepalo trūkumo arba dėl automatinės pavarų dėžės aušinimo sistemos problemų. Alyva - tai skystis, kuris yra bet kurios automatinės pavarų dėžės gyvybinė jėga. Jeigu tepalas yra užterštas arba pasikeičia jo spalva, tai yra vienas iš aiškiausių indikatorių, jog turite rimtą problemą. Alyvą išleidus galima pastebėti pakitusią spalvą, degėsių kvapą arba metalo drožlių. Šis ženklas neaktualus automobiliams, kurie turi sausą pavarų dėžę, į tokias dėžes pildyti alyvos nereikia.
- Neprognozuojamas pavarų perjungimas: Šiuolaikinės automatinės pavarų dėžės gaminamos taip, kad bėgių perjungimas būtų sklandus ir nuspėjamas. Tačiau jei pastebite neprognozuojamą pavarų perjungimą arba netikėtą pavarų dėžės pasislinkimą į neutralią padėtį, verta sunerimti. Tai sukelia įvairūs dalykai: sugedę davikliai, elektroninis valdymo modulis, žemas alyvos lygis arba nusidėvėję vidiniai komponentai. Belaipsnės pavarų dėžės nėra labai patvarios, be to, dažnai „iš rikiuotės išeina“ jų valdymo blokas, sankabos sistema, įsitempia arba nutrūksta grandinė arba sustreikuoja alyvos siurblys.
- Įspėjamoji lemputė ant prietaisų skydelio: Jeigu kompiuteryje ar ant prietaisų skydelio įsižiebė „Check Transmission“ arba „Service Transmission“ - nereikėtų to ignoruoti. Kvalifikuotas mechanikas patikrina, ar nėra alyvos nuotėkio bei pavarų dėžės alyvos būklę ir lygį, o su diagnostiniais įrankiais nuskaito visus klaidų kodus. Paprastai diagnostika leidžia meistrams pasirinkti tolesnį veiklos planą bei, ko gero, pradėti ardymo darbus. Tam tikrais atvejais remonto kaina gali būti panaši į visos transmisijos pakeitimo kaštus, ypač senesnėse transporto priemonėse.
Ateities technologijos: Pavarų perjungimas laidais
Aptariant automatines transmisijas, pravartu paminėti ir „pavarų perjungimo laidais“ technologiją, apie kurią daug nekalbama, tačiau ji vis labiau populiarėja. Tikėtina, kad po kurio laiko ši technologija gali tapti svarbiu elementu naujos kartos automobiliuose su autonominėmis sistemomis ar net visiškai autonominiuose automobiliuose, nes tokios transporto priemonės pačios pasirenka važiavimo kryptį ir greitį, o jums pakanka tik nurodyti kelionės tikslą. Norimas režimas (D, N arba R) įjungiamas svirtele arba mygtuku, kurie įtaisyti vairo kolonėlėje arba šalia centrinio skydelio. Po to signalas belaidžiu būdu siunčiamas į pavarų dėžės imtuvą, kuris įjungia arba išjungia atitinkamą pavarą.
Be kita ko, ši naujoviška technologija leidžia efektyviau suprojektuoti automobilio saloną ir sumažina jo masę, nes galima atsisakyti daugybės mechaninių elementų, kurie paprastai įtaisomi po centriniu tuneliu arba prietaisų skydeliu. „Pavarų perjungimo laidais“ sistemą galima derinti su belaipsne transmisija, dvigubos sankabos transmisija arba pusiau automatine transmisija.
tags: #kas #yra #pusiau #automatine #pavaru #deze