Cigarečių nuorūka - dažniausiai aptinkama šiukšlė pasaulyje, kelianti didelę žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Kasmet į aplinką išmetama apie 4,5 trilijono nuorūkų, o net 75 procentai rūkalių prisipažįsta jas metantys tiesiog ant žemės. Ši problema aktuali visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, kur stebėsenos duomenys rodo itin didelį nuorūkų kiekį pajūrio paplūdimiuose.
Cigarečių nuorūkų žala aplinkai
Nuorūkų sudėtis ir irimas
Nors iš pirmo žvilgsnio cigarečių filtrai panašūs į nekenksmingą medvilninę vatą, iš tikro jie gaminami iš sintetinio pluošto - celiuliozės acetato. Ši medžiaga yra viena iš plastiko formų ir gamtoje suyra ilgai: vandenyje nuorūka apytiksliai suyra per 15 metų, o gamtoje - dar ilgiau, kai kuriais duomenimis, iki 25 metų.
„Nuorūka yra kenksminga atlieka būtent dėl filtro, kurio tiesioginė paskirtis yra sulaikyti kenksmingiausias medžiagas, išsiskiriančias rūkymo metu“, - teigia Vidas Starkus, „VSA Vilnius“ pardavimų projektų vadovas. Filtras, irdamas, išskiria kenksmingas aplinkai medžiagas, nes pats yra pagamintas iš celiuliozės acetato.
Nuorūkose lieka tūkstančiai nuodingų toksinų, dervų, kancerogenų, o nikotinas yra vienas stipriausių insekticidų, žudančių vabzdžius. Šios atliekos randa kelią į upelius, jūras ir vandenynus. Nikotinas lengvai tirpsta vandenyje, tačiau niekur nepranyksta.
Poveikis gyvajai gamtai ir vandens telkiniams
Kaip pasakoja Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Lauciutė, atliktų tyrimų metu nustatyta, kad didelė cigarečių nuorūkų koncentracija vandenyje gali būti mirtina kai kurioms žuvų rūšims. 2001 metais JAV atliktas tyrimas įrodė, kad nuodingas medžiagas pasisavina smulkūs amebiniai gyvūnai - vandens blusos, kurios apsinuodija ir perneša įvairias alergijas žuvims. Kenksmingos medžiagos įvairiuose organizmuose lieka daugybę metų, kol suyra.
„Viena nuorūka, išmesta į vandenį, per visą savo irimo laikotarpį gali užteršti iki 1 kubinio metro vandens ir padaryti jį netinkamą gyvybei“, - teigia UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ ekologė Erika Mockevičienė. Nuorūkai yrant, joje esančios kenksmingos medžiagos niekur nedingsta - jos išsiskiria į aplinką. Cigarečių nuorūkų problema aktuali ne tik Baltijos jūros pakrantėje, bet ir teršia upes bei ežerus.
Kitos grėsmės
Daugumą miškų gaisrų sukelia neatsargiai numestos nuorūkos. Vien Jungtinėse Valstijose 90 000 miško gaisrų kyla dėl neatsargaus rūkymo, padarydami ilgalaikę žalą gamtai, sukeldami gyvūnų žūtį, sunaikindami turtą ir sužalodami žmones.
5,5 trilijonai deginamų cigarečių kasmet išskiria 44 000 tonų anglies monoksido. Palyginimui, didžiausia Lietuvos pramonės įmonė „Mažeikių Nafta“ tiek anglies monoksido išskirtų per keturiasdešimt metų.
Tabako auginimas taip pat reikalauja daugybės vandens. Nors Lietuvoje artimiausiu metu neturėsime problemų dėl gėlo vandens trūkumo, tabaką auginančiuose regionuose tai jau yra skaudi problema.
Nuorūkų taršos stebėsena ir mastas Lietuvoje
Taršos šiukšlėmis stebėsena Baltijos jūros paplūdimiuose, vykdoma Aplinkos apsaugos agentūros, rodo, kad nuorūkų itin gausu, ypač Palangos paplūdimiuose. Monitoringas buvo atliekamas keturiose Lietuvos pajūrio vietose: Palangoje, Melnragėje, Nidoje ir Smiltynėje. Kiekviena šiukšlė priskiriama vienai iš 183 kategorijų.
Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, jog tyrimo metu iš viso aptiktos 495 šiukšlės, priklausančios 51 skirtingam tipui, vidutiniškai 123 vnt./100 m, o plastikas sudarė 73 procentus visų šiukšlių. Nuorūkos lengvai paskęsta smėlyje, todėl „Darom“ akcijos metu matoma situacija yra tik ledkalnio viršūnė.
Lietuviai per metus vidutiniškai surūko apie 4 mlrd. cigarečių, ir tik nedidelė nuorūkų dalis nugula sąvartynuose, likusios - kur papuola.
Visuomenės požiūris ir švietimo svarba
Laura Lauciutė konstatuoja, jog Lietuvoje dar mažokai atliekama tyrimų šia tema, norint daryti pagrįstas išvadas. Klaipėdos universiteto 2018 metais atlikta apklausa, kurios metu buvo apklausti 238 Lietuvos paplūdimių lankytojai, siekiant įvertinti taršos nuorūkomis priežastis, atskleidė įdomių faktų:
- 24,3 procentai rūkančių respondentų nurodė nuorūkomis atsikratantys užkasant smėlyje ar kitur.
- 33 procentai apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad cigarečių nuorūkos nėra šiukšlė.
Šie duomenys rodo visuomenės švietimo ir informavimo trūkumą šiuo klausimu. Anot L. Lauciutės, žmonės dažnai nežino, kokia potenciali žala daroma.
Apklausus praeivius Vilniaus gatvėse, nuomonės išsiskyrė:
- Gintaras: „Niekada nesu pagalvojęs, kad rūkymas galėtų kenkti aplinkai. Netikiu ir dabar, kad tai problema. Kiek čia gali susidaryti tų šiukšlių iš mažos nuorūkos? Toksinų dozės gi ten mikroskopiškos. Manau labiau reiktų rūpintis stambesnių teršėjų daromai žalai.“
- Nijolė: „Kartais pagalvoju apie tai ir manau, kad tai didelė problema Lietuvoje. Labiausiai susijusi su šiukšlinimu. Cigarečių nuorūkų dabar tiek pat, o gal ir dar daugiau. Kai rūko milijonai, poveikis gali jaustis.“
- Asta: „Cigarečių filtrai nesuyra labai ilgai. Maži vaikai nesupranta kas tai yra ir radę smėlyje gali netyčia praryti tą nuorūką. O jos nuodingos.“
- Artūras: „Žemė didžiulė, o nuorūkų, kad ir milijardai, jie nenuklos viso jos paviršiaus ir nepadarys didelės žalos. Tačiau esu girdėjęs, kad nuorūkos smarkiai teršia vandenį. Nuorūkos galėtų būti surenkamos atskirai ir perdirbamos.“
- Janina: „Mane žavi šalys, kur yra didžiulės baudos už nuorūkų numetimą. Neturėtų būti tai toleruojama ir Lietuvoje. Rūkaliai tikrai kenkia gamtai.“
Pats pagrindinis problemos sprendimo būdas, anot ekspertų, yra žmonių švietimas ir jų sąmoningumo ugdymas. Reikėtų jau mokykloje skiepyti vaikams atliekų rūšiavimo, gamtos tausojimo principus, kad tai taptų savaime suprantamu dalyku.
Baudos už nuorūkų mėtymą ir kontrolė
Lietuvoje už bet kur numestą nuorūką taikoma administracinė atsakomybė. Administraciniame nusižengimų kodekse yra numatyta:
- Už rūkymą neleistinose vietose skiriamas įspėjimas arba 20-50 eurų bauda (anksčiau 20-50 litų).
- Už ne vietoje numestą nuorūką arba šiukšlinimą - įspėjimas arba bauda iki 2000 eurų (anksčiau 2000 litų). Ši tvarka galioja visose savivaldybėse.
Pažeidimų fiksavimas ir baudos dydžiai
Vilniaus mieste netvarkingus rūkalius fiksuoja savivaldybės Kontrolės poskyrio tarnautojai. Pažeidėjams surašomi administracinės teisės pažeidimų protokolai, o savivaldybės administracinė komisija nustato baudas. „Nuobaudos skiriamos atsižvelgiant į žmogaus pajamas ir tai, ar gailisi padaręs pažeidimą. Per dešimt dienų sprendimą galima apskųsti teismui, o bauda privalo būti sumokėta per 40 parų“, - sakė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės Administracinė komisija yra skyrusi 300 ir 350 litų (atitinkamai 86 ir 101 eurų) baudas už nuorūkų mėtymą.
Šiukšlinimas iš automobilio lango
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas paaiškino, kad už šiukšlinimą per automobilio langą yra numatyta atsakomybė pagal Kelių eismo taisyklių (KET) 439-2 punkto pažeidimą - „šiukšlių, nuorūkų ar kitų daiktų išmetimas pro transporto priemonės langus arba duris“. Toks vairuotojo elgesys užtraukia baudą nuo 14 iki 30 eurų.
Jei šiukšlinimas susijęs su tiesiogine tyčia ir pareigūnai įžvelgia pažeidėjo veiksmuose piktybiškumą, tada gali grėsti bauda net iki kelių šimtų eurų, pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 366 straipsnį dėl tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimo. Šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų. Jei administracinis nusižengimas yra padaromas pakartotinai, tai užtraukia baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Siaurusaitis patvirtino šiuos baudų dydžius. Kelių policijos tarnybos duomenimis, per šiuos metus jau buvo užfiksuoti 39 pažeidimai, kuomet nuorūka ar šiukšlė buvo išmesta pro transporto priemonės langą ar dureles.
Patruliuojantys policijos pareigūnai visada stengiasi sudrausminti asmenis, šiukšlinančius per automobilio langą. Apie užfiksuotą tokio ar panašaus pobūdžio pažeidimą policijai žmonės gali pranešti portale epolicija.lt.
Kontrolės stiprinimas ir prevencinės priemonės
Miesto meras Vilius Navickas tikina, kad šiukšlintojai toleruojami nebus. Jo nuomone, baudos tikrai nėra per didelės, „kitose šalyse jos daug didesnės“. Anot miesto vadovo, sostinės gatvėse daugėja šiukšlinių, klijuojami socialinės reklamos plakatai.
Nuo birželio 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapio www.vilnius.lt skiltyje „Jie nepuošia mūsų miesto" yra viešinama informacija apie pažeidėjus ir jiems skirtas baudas. Be to, savivaldybė ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su policija, pagal kurią bus sudaryti mišrūs ekipažai iš pareigūnų ir savivaldybės tarnautojų, taip siekiant efektyvesnės veiklos.
„Manau, kad draudimas rūkyti paplūdimiuose reikšmingo poveikio greičiausiai neturėtų, nes teršėjai tiesiog pasirinktų kitas vietas, pvz.: slėptųsi kopose ar ieškotų atokesnių paplūdimių“, - svarstė Laura Lauciutė. Tiesa, Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė teigia, jog savivaldybėje yra svarstymų visiškai uždrausti rūkyti paplūdimiuose, įrengiant rūkymui skirtas zonas, tačiau šis klausimas dar nėra išspręstas.
Miške, anot Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Dautarto, nuorūka nėra toks didelis blogis, todėl už numestą nuorūką miške baudos neskiriamos. „Sukontroliuoti ar išaiškinti pažeidėją, numetusį nuorūką miške - beveik neįmanoma“, - tvirtino J. Dautartas, pridurdamas, kad dėmesys sutelktas į didesnės taršos atvejus.
Tarptautinė praktika
Rūkymo draudimai automobiliuose Italijoje
Italija lapkričio mėnesį svarstė vieną griežčiausių siūlymų visos Europos mastu - įteisinti draudimą vairuotojams rūkyti cigaretes vairuojant transporto priemonę. Tiesa, tam tikras įstatymas Italijoje jau galioja: vairuotojams yra draudžiama rūkyti transporto priemonėje tuo atveju, jei kartu važiuoja jaunesnis nei 18 metų amžiaus vaikas arba nėščioji. Nuo 2016 metų priimtas įstatymas numato baudas nuo 50 iki 500 eurų, jeigu rūkoma automobilyje, kuriame yra nėščioji ar vaikai iki 12 metų. Kiek švelnesnės baudos taikomos, jei transporto priemonėje yra 12-17 metų amžiaus asmenys. Vis dėlto, audringų svarstymų metu, Italijos parlamento nariai atmetė siūlymą įpareigoti vairuotojus nerūkyti transporto priemonėse apskritai.
„Teršėjas moka“ principas
Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ar Ispanija, vadovaujasi principu „teršėjas moka“. Tai reiškia, kad tabako pramonės gamintojai turi susimokėti už cigarečių sukeltą žalą aplinkai. Aplinkos švarinimas, kurio metu surenkamos nuorūkos, šalina tik pasekmes, tačiau dėl mažo nuorūkų dydžio surinkti visas šiukšles yra praktiškai neįmanoma. Ilgalaikėje perspektyvoje tai neveiksminga, nes vartotojai neskatinami nemesti nuorūkų bet kur. Tabako pramonė turėtų galvoti apie priežastis, kodėl nuorūkos atsiduria gatvėse, upėse, ir užsiimti savo klientų švietimu.
Nuorūkos kaip antrinė žaliava
Nors Kinijos mokslininkai dar 2010 metais sukūrė finansiškai įgyvendinamą cigarečių nuorūkų perdirbimo procesą, kurio metu išgaunamos filtrams pagaminti naudojamos vertingos cheminės medžiagos, kol kas neskelbiami jokie realūs planai įkurti nuorūkų perdirbimo gamyklas. „Pats filtras turi savyje medžiagų, kurios gali būti naudojamos nerūdijančio plieno gamyboje arba tiesiog kaip medžiagos, stabdančios metalų koroziją. Tačiau tai nėra plačiai naudojama technologija praktikoje“, - teigia VSA atstovas Vidas Starkus. Specialistas teigia, kad šios atliekos perdirbimo procesas - ateities klausimas, reikalaujantis nemažai lėšų ir įdirbio.
tags: #uz #nuoruka #bauda #salys