Vandentiekio avarija daugiabučio namo bute: ką daryti ir kaip išvengti?

Vandentiekio avarijos daugiabučiuose namuose yra dažnos ir gali sukelti didelių nepatogumų bei finansinių nuostolių. Vieną dieną grįžę namo galite pastebėti, kad jūsų butas yra užlietas vandeniu. Šlapios vonios kambario lubos aiškiai rodo, kad vanduo teka iš viršutinio buto. Greičiausiai ten įvyko vandentiekio avarija. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti tokioje situacijoje, kaip nustatyti atsakomybę, įvertinti žalą ir imtis prevencinių priemonių, kad išvengtumėte tokių nelaimių ateityje.

Pirmieji veiksmai įvykus avarijai

Pastebėjus vandentiekio avariją, būtina reaguoti nedelsiant. Nuo pirmųjų veiksmų priklauso, ar pavyks sėkmingai įrodyti žalą ir gauti kompensaciją. Pirmiausia, pastebėjus, kad per jūsų buto lubas ar sienas iš kaimyninio buto teka vanduo, nedelsiant išjunkite elektrą. Elektros tiekimas butui stabdomas išjungiant automatinius elektros jungiklius, visas esančias rankenėles nuleidžiant į apačią. Tokius jungiklius paprastai galima rasti laiptinėje esančioje elektros skydinėje arba bute.

Toliau užsukite vandens ventilius. Daugelyje daugiabučių namų vandenį bute gali užsukti patys gyventojai. Tai padaroma užsukant vandens ventilius, sukant rankenėles pagal laikrodžio rodyklę, kol nustos bėgti vanduo.

Nedelsdami informuokite namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją (bendrijos pirmininką arba administratorių) bei avarinę tarnybą, kad būtų nutrauktas vandens tiekimas ir sustabdytas žalos didėjimas. Įvykus avarijai tuo metu, kai gyventojų nėra namuose, labai svarbu juos kuo įmanoma greičiau rasti tam, kad avariją likviduojantys specialistai galėtų patekti į buto patalpas.

Antrasis būtinas žingsnis - užpylimo akto surašymas. Jį turi surašyti namo valdytojas (administratorius arba pirmininkas). Teisės aktai įpareigoja prižiūrėtoją apžiūrėti statinį ar jo dalį po avarijų ir fiksuoti defektus. Įvykus užpylimui, būtina nedelsiant kreiptis į namo administratorių ar pirmininką dėl faktinių aplinkybių fiksavimo akto surašymo, nustatyti tikslų avarijos šaltinį (bendrojo naudojimo vamzdynas ar kaimyno įranga) ir, remiantis surašytu aktu bei žalos įvertinimu, reikalauti nuostolių atlyginimo iš kaltojo asmens.

Atsakomybė už žalą ir teisinis reglamentavimas

Atsakomybės nustatymas

Atsakomybė už žalą priklauso nuo to, iš kur veržėsi vanduo:

• Kaimyno atsakomybė: Jei avarija įvyko dėl kaimyno bute esančios inžinerinės įrangos (pvz., trūko lanksti žarnelė, neužsuktas čiaupas, sugedo skalbimo mašina), už žalą atsako tas kaimynas. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose.
• Bendrijos atsakomybė: Jei vanduo veržėsi iš bendrojo naudojimo vamzdynų (pvz., pagrindinio stovo iki pirmojo atsišakojimo į butą), atsakomybė tenka namo bendrijai arba administratoriui (jei netinkamai prižiūrėjo), arba visiems savininkams solidariai, nes bendrojo naudojimo objektai yra bendroji dalinė visų savininkų nuosavybė. Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai.

Žalos dydžio nustatymas ir kompensacija

Turint užpylimo aktą, kitas žingsnis - žalos dydžio nustatymas. Jei sutarimo nėra, būtina kviesti nepriklausomą turto vertintoją arba statybos ekspertą, kuris sudarys sąmatą. Jei kaimynas atsisako atlyginti žalą geruoju, su surinktais įrodymais (aktu, nuotraukomis, vertinimo ataskaita) reikia kreiptis į teismą.

LR civilinio kodekso 6.263 str. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Patekimas į būstą avarijos atveju

LR Konstitucijos 24-asis straipsnis sako, kad žmogaus būstas neliečiamas. Tačiau ši nuostata nėra absoliuti. Tame pačiame straipsnyje patikslinama, kad be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Įstatymai numato ir detalizuoja atvejus, kai butų savininkai privalo įsileisti į butą tarnybines funkcijas vykdančius specialistus:

• LR civilinio kodekso 4.83 str. 5 d. nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.
• LR šilumos ūkio įstatymo 26 str. 1 d. nustato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui.
• LR statybos įstatymo 42 str. 3 d. 6 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleistinos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti - pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintos Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrengimų naudojimo taisyklės, taip pat numato, kad buto naudotojas (patalpų savininkas) privalo inžinerinių įrenginių avarijų atvejais leisti avarinės tarnybos darbuotojams patekti į patalpas, kad būtų lokalizuota avarija, kuri kelia grėsmę kitiems asmenims, jų sveikatai ar turtui.

Konfliktinės situacijos ir jų sprendimas

Jei buto savininkas atsisako įsileisti specialistus, namų bendrijų atstovai ar administratoriai neturi nei teisės, nei galimybės patekti į butą be jo savininko sutikimo. Nors avarija sukelia didelių nepatogumų, vargu ar pavyks įtikinti policijos pareigūnus, kad tai yra stichinė nelaimė ar katastrofa. Tokiu atveju teks rasti kaimyną ir su juo susitarti arba kreiptis į teismą dėl leidimo patekti į butą. Teisminės procedūros yra kraštutinė priemonė, tačiau jei nepavyks problemos išspręsti jokiais kitais būdais, pasirinkimo nebus. Teismui priėmus sprendimą, galima jį perduoti vykdyti antstoliui, kuris gali pasitelkti ir policijos pareigūnus priverstiniam sprendimo vykdymui.

Svarbu žinoti, kad buto savininkui, nevykdančiam pareigos įsileisti į savo butą tarnybines pareigas vykdančių įgaliotų asmenų, gali tekti padengti savo kaimynų ir namo bendrijos dėl to patirtas išlaidas. Be to, pralaimėjus teisminį procesą, buto savininkui gali tekti padengti ne tik savo, bet ir kitos pusės patirtas teismines išlaidas. Savivaldybės taip pat gali taikyti butų savininkams administracinę atsakomybę už taisyklių pažeidimus.

Dažniausios gedimų priežastys ir prevencija

Santechnikos avarijos - vienos dažniausių, su kuriomis susiduria daugiabučių namų gyventojai. Tokiais atvejais neretai užliejamos ne tik buto, kuriame įvyko avarija, bet ir žemiau esančių kaimynų butų patalpos.

Pagrindinės priežastys:

• Senų vamzdynų ir prietaisų nepriežiūra. Seni, surūdiję metaliniai vamzdžiai ir ventiliai.
• Nekokybiškos santechnikos medžiagos. Pigios kiniškos ar neaiškios firmos santechnikos žarnelės, jungiamosios dalys, grubaus valymo filtrai.
• Neprofesionalus remontas. Bandymai pačiam sutvarkyti gedimus, neįvertinus savo sugebėjimų.
• Susidėvėjusios lanksčios žarnelės. Jos turėtų būti keičiamos kas 2-3 metus.

Prevencinės priemonės:

• Reguliariai tikrinkite vamzdynus ir prietaisus. Juos reikia patikrinti mažiausiai kartą per pusmetį, ieškant korozijos ar nuotėkių požymių.
• Mankštinkite vandens ventilius. Prevenciškai, bent du kartus per metus, vandens ventilius reikėtų uždaryti ir vėl atidaryti, taip užtikrinant, kad esant poreikiui gyventojui pavyks tinkamai užsukti vandenį.
• Naudokite kokybiškas santechnikos medžiagas. Venkite pigių kiniškų ar neaiškios firmos gaminių.
• Keiskite lanksčius vamzdelius (žarneles) kas 2-3 metus. Trūkęs lankstus vamzdelis gali pridaryti daug nuostolių, ypač jei jūsų nėra namuose.
• Renovuojant vonią, pirmiausia pakeiskite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Toks remontas bus brangesnis, bet sutaupysite pusantro karto daugiau pinigų ateityje. Jei vonios remonto nesiruošiate daryti, bent jau pakeiskite įvadinius ventilius, kurie yra prieš skaitiklius.
• Išvykdami ilgesniam laikui, užsukite vandens ventilius. Taip pat pasirūpinkite, kad atsarginius buto raktus turėtų asmuo, kuriuo pasitikite ir kuris galėtų įeiti į patalpas jums to paprašius.
• Daugiabučiuose namuose galima sumontuoti papildomus ventilius ant kiekvieno vandentiekio stovo, kad nereikėtų reikalui esant užsukti viso namo vandens.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijoms vertėtų sudaryti paslaugų teikimo sutartį su patikima santechnikos firma. Kartą per pusmetį patikrinkite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus ir visus santechnikos prietaisus.

Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra. Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.

Vandens nuotėkio nustatymas ir kanalizacijos atkimšimas

Vandens nuotėkio nustatymas

Šiuolaikinių pastatų patalpose vidinėse sienų ertmėse už apdailos klojamos ir paslepiamos inžinerinės komunikacijos, tarp kurių ir vandens vamzdžiai. Tačiau šiuose vamzdynuose kartais atsiranda nuotėkių, vamzdžių jungtys praranda sandarumą. Vamzdynų patikrinimas per sienas naudojant specialius prietaisus leis nustatyti vandens nuotėkius ankstyvoje stadijoje ir laiku juos pašalinti, išvengiant didelių proveržių, avarinių situacijų ir brangaus remonto.

Nuotėkį galima nustatyti pagal daugybę netiesioginių požymių:

• Slėgio kritimas autonominėje šildymo sistemoje.
• Drėgmės požymiai ant sienos paviršiaus.

Prietaisai, naudojami vandens nuotėkiui nustatyti:

• Termovizorius. Šis prietaisas mato temperatūros pasiskirstymą objekto paviršiuje. Jei drėgmės temperatūra sienos viduje skiriasi nuo kito sienos paviršiaus temperatūros, tai ją galima aptikti.
• Drėgmės matuoklis. Naudojant drėgmės matuoklį, padidėjusi drėgmė nuotoliniu būdu nustatoma, kai sienos storis yra iki 10 centimetrų.
• Akustinis vandens nuotėkio ieškiklis. Jo pagalba tikrinami išoriniai vamzdynai, kurių vamzdžio skersmuo yra 100 mm ar didesnis.

Jei įtariate avariją ar nutekėjimą privačiuose slėginiuose nuotekų ar vandens tiekimo tinkluose, bet nežinote tikslios vietos, galite užsakyti nutekėjimo vietos paieškos paslaugą naudojant specialią įrangą. „Vilniaus vandenys“ teikia šią paslaugą savo esamiems fiziniams ir juridiniams klientams.

Kanalizacijos atkimšimas

Užsikimšusi kanalizacija - dažna problema, ypač senuose butuose. Pagrindinės užsikimšimo priežastys yra riebalai, kurie sustingsta šaltame vandenyje ir jungiasi su kitais nuotekose esančiais junginiais, taip pat plaukai, maisto likučiai, celiuliozė ir kitos medžiagos. Kartais priežastis gali būti neteisingai įrengta nuotekų sistema (nepakankamas nuolydis, statūs 90 laipsnių kampu sujungti kanalizacijos vamzdžiai).

Kaip atkimšti kanalizaciją namų sąlygomis:

• Verdantis vanduo: Jis tinkamas tuomet, kai vamzdžiai nėra visiškai užsikimšę, ir problema greičiausiai slypi susikaupusiuose riebaluose. Užvirinkite pilną arbatinį vandens ir atsargiai į vamzdį supilkite verdantį vandenį etapais - geriausia po pusę stiklinės.
• Druska ir soda: Jums reikės puodelio druskos, puodelio sodos ir verdančio vandens. Suberkite druską ir sodą, o po kurio laiko supilkite verdantį vandenį.
• Soda ir actas: Jums reikės puodelio sodos, puodelio acto ir verdančio vandens. Suberkite į vamzdį sodą, jeigu ši gerai nesukrenta, tuomet padėkite vatos tamponėliu ar pirštais, po kurio laiko supilkite actą, o palaukę kelias minutes ir verdantį vandenį.

Jeigu šie būdai nepadeda, be santechniko neapsieisite, jis išvalys kanalizaciją mechaniniu būdu.

Kada kviesti profesionalų santechniką?

Yra situacijų, kai be profesionalios pagalbos neišsiversite:

• Jei kanalizacija užsikimšusi stipriai ir namų sąlygomis nepavyksta jos atkimšti.
• Jei vandens nuotėkis yra didelis ir negalite jo sustabdyti.
• Jei įtariate, kad vanduo prasiskverbė į elektros instaliaciją.

Bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir atsakomybė

Gyvenant daugiabutyje, kur dalis turto - nuosavas, o dalis - bendras, neišvengiamai kyla klausimų ir nesusipratimų dėl to, kas už kokių dalykų remontą turi mokėti. Visi namai turi būti prižiūrimi, t.y. kai namo savininkai įsteigia bendriją, ji ir privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas. Bendrijos pirmininkas yra atsakingas už bendrijos veiklos tinkamą organizavimą.

Bendrojo naudojimo objektų techninė priežiūra yra organizuojama pagal privalomuosius jos priežiūros reikalavimus ir jeigu reikėtų suremontuoti kokį bendrojo naudojimo objektą, pavyzdžiui, kad ir prakiurusį kanalizacijos stovą, mokesčiai būtų paskirstyti proporcingai visiems savininkams. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.

Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.

Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo.

Karšto vandens stovo garso izoliacija

Senos statybos daugiabučiuose namuose, norint izoliuoti nuotekų stovą (koridoriaus nišoje, kur yra vandens skaitliukai) nuo kaimynų nuleidžiamo vandens keliamo triukšmo, galima naudoti garso izoliacines medžiagas. Kanalizacijos stovai yra izoliuojami garso izoliacine membrana su akustiniu veltiniu. Su šia membrana apklijuojamas kanalizacijos stovas ir smūginis garsas, skleidžiamas vandens, sumažėja 80 %.

Pavyzdžiui, garso izoliacinės plokštės SW-12 (2.5 cm storio) ir SW-17 (3 cm storio) būtų tinkamos karšto vandens stovo garso izoliacijai. Montuojant nereikalingas metalinis karkasas, galima sukti plokštes varžtais tiesiai prie sienos arba klijuoti prie sienos. Plokštė nebijo aukštos temperatūros.

Legioneliozės prevencija

Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai, namų administratoriai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C - 60 °C. Karštas vanduo turi cirkuliuoti.

Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.). Prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių. Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus.

tags: #vandentiekio #avarija #nuosavam #kieme

Populiarūs įrašai:

• Transporto priemonės valdytojo duomenų keitimas
• vadovas Belarus 82
• Informacija apie Peugeot 406 nuotolinio valdymo pultelį
• Vairavimo mokyklos Žirmūnų g. 143 paslaugos
• išsiplėtimo indo veikimo principai