Avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo planas - tai organizacinis dokumentas, nustatantis avarijų ir technologinių sutrikimų valdymo, likvidavimo ir padarinių šalinimo tvarką įmonėje. Iš anksto suplanuoti veiksmai ir parengtas tinkamas planas, kilus nelaimei, sutaupo laiko ir leidžia išsaugoti žmonių gyvybes bei sutaupyti pinigų.
Be to, visi galimi pavojai, veiksmai, nelaimės valdymui reikalingi ištekliai apgalvojami iš anksto, neskubant, atsiranda galimybė surengti pratybas ir įsitikinti, ar viskas apgalvota ir suplanuota. Šio plano paskirtis - užtikrinti, kad bet kokios avarinės ar kritinės situacijos būtų valdomos greitai, koordinuotai ir saugiai, taip sumažinant galimą pavojų darbuotojų sveikatai ir gyvybei, aplinkai, turtui, įrangai bei infrastruktūros stabilumui.
Pagrindinis avarijų likvidavimo plano tikslas - iš anksto numatyti galimus rizikos scenarijus, apibrėžti aiškią atsakomybių struktūrą, veiksmų seką ir komunikacijos tvarką, kad įvykus avarijai būtų galima nedelsiant reaguoti, suvaldyti situaciją, sumažinti žalą ir kuo greičiau atkurti normalias veiklos sąlygas.
Būtinybė ir nauda
Kodėl avarijų likvidavimo planas yra būtinas? Avarijos ir technologiniai sutrikimai dažniausiai kyla netikėtai ir gali turėti labai rimtų pasekmių - nuo darbuotojų sužalojimų iki didelės materialinės ar aplinkosauginės žalos. Todėl nepakanka reaguoti spontaniškai - būtina turėti iš anksto parengtą, patikrintą ir darbuotojams žinomą veiksmų planą. Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas pats savaime negarantuoja visiško saugumo, bet jį gerokai padidina. Kaip teigė Dinos ir kt. (1972), „Manymas, kad planavimas yra užbaigtas, kai raštiškas parengties ekstremalioms situacijoms planas yra parengtas (parašytas, suderintas ir patvirtintas) rizikuoja prisišaukti bėdą”.
Avarijų likvidavimo planas:
- padeda išvengti chaoso ir neteisingų sprendimų kritinėse situacijose;
- užtikrina, kad visi darbuotojai žinotų savo vaidmenį ir pareigas;
- leidžia greičiau lokalizuoti incidentą ir sumažinti jo mastą;
- padeda įmonei įvykdyti teisės aktų reikalavimus ir pasirengti patikrinimams.
Įvykus bet kokiam avariniam įvykiui, jis privalo būti išsamiai išanalizuotas, o plano nuostatos - atnaujintos, siekiant užkirsti kelią panašių situacijų pasikartojimui ateityje.
Kas privalo rengti ekstremaliųjų situacijų ir avarijų likvidavimo planus?
Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai ir įstaigos, kurie atitinka tam tikrus nustatytus kriterijus, rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane aprašomos didelę ir labai didelę riziką keliančių pavojų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo procedūros. Tokius planus privalo rengti, be kita ko, šie subjektai:
- ūkio subjektas, eksploatuojantis bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, kuriems išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai deginti 160 tūkst.;
- ūkio subjektas, kuris yra tvenkinio perteklinio vandens pralaidos ar vandens kaupimo baseino savininkas ar valdytojas, kai tvenkinio vandens tūris sudaro ar viršija 5 mln.;
- ministerijos ir valstybės institucijos savo kompetencijos ribose rengia krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriuose numatomas valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų (įvardintų Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane) valdymo organizavimas ir koordinavimas. Taip pat suplanuojama, kaip bus užtikrinamas ministerijos (institucijos) kompetencijai priskirtos veiklos srities (sektoriaus) tęstinumas susidariusių ekstremaliųjų situacijų metu.
Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane yra įvardintos situacijos, galinčios sukelti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, numatytos reikalingos priemonės bei valstybės institucijos, kurioms tenka atsakomybė už tam tikro pobūdžio valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą.
Gyventojams svarbiausi yra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Civilinė sauga valstybėje organizuojama pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planai yra skelbiami savivaldybių interneto svetainėse.
Plano turinys ir pagrindiniai aspektai
Avarijų atvejai gali būti labai pavojingi. Būtina žinoti, kaip elgtis kiekvienoje situacijoje, kad nekiltų grėsmė darbuotojų saugai ir sveikatai. Pagrindiniai avarijų likvidavimo plano aspektai apima nurodymus, kaip atlikti avarijų likvidavimo darbus taip, kad būtų išsaugota darbuotojų sauga ir sveikata. Remiantis patvirtintais reikalavimais, planas avarijų likvidavimui apima šias dalis:
- Bendrosios nuostatos;
- Sąvokos, avarijų ir technologinių sutrikimų požymiai ir klasifikacija;
- Informavimas apie avariją ir technologinį sutrikimą;
- Pranešimai Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai;
- Atsakingų asmenų ir darbuotojų veiksmai;
- Veiksmai pagal avarijų rūšis;
- Avarijų ir technologinių sutrikimų pasekmių likvidavimas;
- Dokumentavimas ir analizė;
- Baigiamosios nuostatos.
Darbuotojų mokymas ir pasirengimas
Vien turėti parengtą dokumentą nepakanka. Darbuotojai, kurie gali dalyvauti avarijų likvidavimo darbuose ar dirba pavojingose zonose, privalo būti:
- apmokyti pagal avarijų likvidavimo planą;
- supažindinti su galimais scenarijais ir veiksmų seka;
- periodiškai instruktuojami ir, esant poreikiui, atestuojami.
Planas darbuotojams suteikia aiškias gaires apie:
- naudojamas priemones;
- veiksmų prioritetus;
- komunikaciją su atsakingais asmenimis ir institucijomis;
- saugaus darbo principus ekstremaliomis sąlygomis.
Avarijų likvidavimo planas reikalingas visiems įmonių darbuotojams, kurie savo darbe gali susidurti su avarijomis ir turi žinoti veiksmų eigą, ką daryti avarijoms ištikus ir kt., kuriems nepakanka profesinių žinių tokiems darbams atlikti. Tokius darbus atliekantis darbuotojas turi būti apmokytas ir atestuotas.
tags: #kas #turi #rengti #avariju #likvidavimo #planus