Vilkikai neretai susiduria su įvairiomis saugumo ir rizikos problemomis. Siekiant užtikrinti saugų transportavimą, būtina įdiegti efektyvias priemones, pradedant nuolatine transporto priemonės technine patikra ir priežiūra, ir baigiant profesionaliu vairuotojų rengimu bei visuomenės švietimu. Kiekvienas Europos ir Lietuvos keliais riedantis vilkikas jo savininkui yra didžiulė investicija, todėl jo saugumo užtikrinimas yra ne tik teisinė pareiga, bet ir gyvybiškai svarbi investicija į verslo tęstinumą bei reputaciją.
Pagrindiniai saugių vilkikų užtikrinimo aspektai
Techninė būklė ir priežiūra
Vilkikų techninė būklė yra esminis veiksnys saugiam kelių transportui. Reguliari techninė priežiūra, įskaitant variklio, stabdžių ir elektros sistemos patikras, yra būtina užtikrinti, kad visi mechaniniai ir elektriniai komponentai veiktų optimaliai. Pastarasis aspektas itin reikšmingas, mat sunkūs gedimai keliuose gali tapti ne tik brangia, bet ir tragiška pamoka. Specialistas pataria, kokių klaidų nedaryti, kaip atpažinti gedimus ir išvengti net dešimtimis tūkstančių skaičiuojamų nuostolių.
Vilkikų saugumą taip pat gali paveikti krovinio tvarkymas ir balastavimas - perkrovus arba netinkamai išdėsčius krovinį ant priekabos, gali pakisti vilkiko svoris ir jo stabilumas, taip padidinant avarijos riziką, todėl svarbu tinkamai suplanuoti krovinio išdėstymą laikantis numatytų saugumo standartų. Galiausiai, atliekant techninę priežiūrą, svarbu, kad ji būtų atliekama tik patyrusių ir kvalifikuotų specialistų.
Mindaugas Blužas, „Scania Lietuva“ servisų veiklos vadovas, teigia: „Svarbu laiku patikrinti pakabos elementus: lankstines jungtis (šarnyrinius sujungimus), guolius, oro pagalves, taip pat padangų ir stabdžių sistemos būklę. Kelią neplanuotiems gedimams dažnai užkerta prevencinis sankabos, vandens siurblių, turbokompresorių ir kitų svarbių vilkiko elementų keitimas atsižvelgiant į jų eksploatavimo trukmę. Sunkvežimis turi būti nepriekaištingos būklės ir įmonei garantuoti nuolatines pajamas. Jos prarandamos, jei transporto priemonė tiesiog laikoma nenaudojamų sunkvežimių parke.“
Transporto priemonės patikimumas dažnai susijęs ir su tuo, į kieno rankas atiduodama jos priežiūra. Jei sunkvežimis prižiūrimas neautorizuotame servise, klientas galbūt ir gali sutaupyti lėšų, tačiau nuolat susiduria su didesne rizika. Pasitaiko atvejų, kai neautorizuotame servise priežiūros metu pastebėta problema ne tik neišsprendžiama, bet ir atsiranda naujų bėdų. Būna, kad nesėkmingai bandoma taisyti pavarų dėžes, elektros, degalų sistemas. M. Blužas priduria: „Problemų atsiranda tada, kai bandant suremontuoti vieną gedimą pažeidžiami kiti mazgai ar pridaroma kitų brangiai kainuojančių bėdų. Pavyzdžiui, elektronines variklio valdymo sistemas perprogramavus taikant neoriginalią programinę įrangą, gali tekti ateityje keisti ir valdymo bloką. Panašiai nutinka ir tada, kai taupymo sumetimais išprogramuojama už ekologiškesnį važiavimą atsakinga „AdBlue“ ar EGR sistema, pradedama riboti variklio galia. Tokiu atveju gali pradėti streikuoti visa sistema. Maža to, aplinkos tarša gali padidėti net iki 70 proc. Modifikuojama transporto priemonė taip pat netenka garantijos, o atsakingoms institucijoms pradėjus tikrinti šių sistemų veikimą sulaukiama didžiulių baudų.“
Vairuotojų kompetencija ir mokymai
Tinkamas vairuotojų elgesys kelyje taip pat yra kritiškai svarbus veiksnys siekiant užtikrinti saugų eismo judėjimą ir transporto veiklą. Mokymai apima įvairias sritis, pradedant nuo saugaus vairavimo praktikų iki kritinių situacijų valdymo ir teisinių reikalavimų supratimo. Vairuotojai turi būti apmokyti visais atvejais laikytis kelių eismo taisyklių, vertinti riziką ir priimti sprendimus, esant skirtingoms kelių sąlygoms arba eismo situacijoms. Be to, taip pat būtų naudinga išmokti naudotis naujausia technologija ir įrangos funkcijomis, padedančiomis užtikrinti saugų vairavimą. Mokymai gali būti vykdomi tiek pradinio vairuotojo mokymo metu, tiek ir nuolatinių mokymų programų metu, siekiant nuolat atnaujinti žinias ir įgūdžius.
Profesionalių vairuotojų parengimas praktikoje įprastai neapsiriboja pradiniais mokymais - įgūdžiai gerinami nuolat, prisitaikant prie technologinių ir reguliacinių pokyčių. M. Paulauskas, „Girteka Transport“ direktorius, paaiškina: „Mūsų Vairuotojų mokymų centras veikia kaip centrinis mokymų centras, kuriame vairuotojai ugdo ne tik vairavimo įgūdžius, bet ir gebėjimą dirbti su moderniomis sistemomis bei valdyti sudėtingas situacijas kelyje.“ Naujiems vairuotojams čia padedama greičiau įsilieti į darbą - jie supažindinami su krovinių tvarkymo principais, saugos reikalavimais, skaitmeniniais įrankiais ir darbo specifika skirtingose Europos šalyse. Vairuotojams organizuojami ir kvalifikacijos atnaujinimo mokymai, apimantys naujas saugumo sistemas, telematikos sprendimus ar specifinius krovinių gabenimo reikalavimus, pavyzdžiui, temperatūros kontrolę. „Didelis dėmesys skiriamas praktikai - situacijų analizei, saugaus ir ekonomiško vairavimo principams, gebėjimui numatyti rizikas. Tai leidžia vairuotojams ne tik laikytis taisyklių, bet ir veikti užtikrintai realiomis sąlygomis“, - pasakoja M. Paulauskas.
Svarbų vaidmenį saugumui kelyje turi ir kasdieniai vairavimo įpročiai. Šiam įgūdžiui stiprinti „Girteka“ jau ne vienerius metus įgyvendina vidinę mokymų programą „EKO lyga“, kuri skatina vairuotojus laikytis saugaus ir ekonomiško vairavimo principų. Čia vairuotojai mokomi įvairių įgūdžių: nuo tolygaus važiavimo ir stabdymo iki degalų naudojimo ar saugumo rodiklių. Anot M. Blužo, vilkikų vairuotojai gali padėti išvengti gedimų. „Svarbu nustatyti, kada šis garsas atsiranda: kai sunkvežimis pakrautas ar kai tuščias, kokia kelio danga, koks važiavimo greitis ir kryptis. Visa ši informacija padės greičiau ir tiksliau nustatyti gedimą, o jų būna įvairių. Vos vienas skleidžiamas garsas gali išduoti tokių agregatų, kaip guoliai, diržinės pavaros, kardaniniai velenai, stabdymo sistemos elementai, pavarų dėžė ar reduktoriaus elementai, problemas. Visgi tai turėtų būti tik pirmas žingsnis. Bandant patiems ieškoti gedimo ar jį šalinti, kaip rodo daugybė istorijų, galima pridaryti papildomų problemų“, - pataria M. Blužas.
Tachografų duomenys ir darbo režimo kontrolė
Nors ne daug kas prisimena, vairuotojo kortelės nuskaitymas yra ypač patogus ir svarbus dalykas. Tachografas yra įrenginys, skirtas fiksuoti ir saugoti vairuotojo darbo ir transporto priemonės veiklos duomenis. Toks vairuotojo kortelės nuskaitymas yra svarbus, siekiant užtikrinti darbo laiko, poilsio režimo taisyklių bei transporto priemonės naudojimo sąlygų laikymąsi. Per nuskaitymą gaunami duomenys apie vairuotojo veiklą, įskaitant pravažiuotą atstumą, vairavimo laiką, poilsio trukmę ir darbo laiko pertraukas.
Šie duomenys naudojami ne tik vairuotojų darbo laiko kontrolės tikslais, bet ir darbo organizavimui, efektyvumo analizei bei teisiniams reikalavimams atitikti. Vairuotojo kortelės nuskaitymas supaprastina reiso sekimą, o galimybė atsisiųsti DDD failus leidžia sekti laikotarpius. Negana to, keičiantis vairuotojui sistema automatiškai atpažįsta naująjį - taip ne tik apsisaugoma nuo įvairių klaidų, bet ir užtikrinamas tinkamas sistemos veikimas. Deja, darbo ir poilsio režimo nepaisymas yra opiausia vilkikų vairuotojų problema. Net galima drąsiai teigti, kad vairuotojams iš trečiųjų šalių ši taisyklė ne tik kad negalioja, bet dažnai yra ir nežinoma.
Rizikos ir iššūkiai keliuose
Avarijų statistika ir pasekmės
Sunkvežimių gedimai visada yra kur kas rimtesni nei lengvųjų automobilių - vien nepatikrinus padangos slėgio gresia sprogimas, kuris gali apgadinti aplink ją esančias detales. Taip pat nestebint ratų guolių techninės būklės dar didesnę žalą gali sukelti sugadintos stebulės ir ašys. Visa tai lemia neplanuotas ir ilgas vežėjų prastovas. Blogiausia, kai gedimai nutinka reisų į užsienį metu. Kelyje nutikę gedimai turi įtakos ir eismo saugumui. Ne tam skirtose vietose sustoję vilkikai pablogina kitų eismo dalyvių galimybes vairuoti, vilkikų nuolaužos gali apgadinti kitas transporto priemones ar sukelti eismo įvykių grandinę kelyje.
Be to, krovininių automobilių skaičius tik auga - valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, jie pernai sudarė jau 8,4 proc. Taigi vis dažniau vilkikai patenka ir į eismo įvykius. 2017-2019 m. laikotarpiu, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, krovininiai automobiliai pateko į 6,7 proc. visų eismo įvykių, o pernai šis skaičius padidėjo iki 7,9 procento. Kaip teigia „Scania Lietuva“ servisų veiklos vadovas Mindaugas Blužas, kiekvienas gedimas susijęs ne tik su brangiai kainuojančiu vilkiko nutempimu, galima grėsme eismo saugumui, bet ir nemažai atsieinančiomis prastovomis. Taip pat sumažėja įmonės prestižas. Didžiosios bendrovės turi statistiką, fiksuojančią gedimų įtaką verslui, o mažesnieji matuoja praktiškiau - sugedusi transporto priemonė reiškia neatliktą užsakymą. Po to eina ir sutartyse numatytos baudos bei reputacijos niuansai - įmonė, kuri negali laiku atlikti numatyto užsakymo, yra mažiau konkurencinga ir patikima.
Žmogaus faktorius ir netinkamas elgesys
„Dažniausiai sunkvežimiai būna sunkiai pakrauti ir jie neturi vadinamosios dinamikos - pradėję manevrą, jie negali suspėti jo pabaigti. Tai yra ne sunkvežimio kaltė, o neteisingas vairuotojo priimtas sprendimas“, - aiškina automobilių ekspertas Vitoldas Milius, analizuodamas avarijų, į kurias patenka sunkiasvorės transporto priemonės, priežastis. Sunkiasvorė transporto priemonė nėra lanksti ir ją valdyti sudėtinga - juk tai ne lengvasis automobilis. Tačiau dažnai sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas ne iki galo įvertina situaciją, oro sąlygas ar tiesiog per greitai važiuoja, ypač ant plikledžio.
Instruktoriai sako, kad mažiau patirties turintis vairuotojas tada neretai puola į paniką. Kaip jam elgtis, jei vilkikas tampa nebevaldomas? Instruktorius A. Savčenko teigia: „Viskas priklauso nuo to, kaip greitai vairuotojas „įsikiša“ į situaciją, kiek leidžia jai plėtotis. Jei leido iki akimirkos, kai mašina būna nevaldoma, iškyla problemų.“ Tuomet galimybė išsisukti iš situacijos - mažesnė negu 50 proc., todėl geriausia į tokią situaciją išvis nepatekti, tikina instruktorius. Ypač pavojingos vadinamosios „žirklės“, kai mašina su priekaba susilenkia per pusę. „Netikėtas staigus stabdymas, nuokalnės, posūkiai... Žirklės kaip tik yra ta situacija, kai automobilis tampa visiškai nevaldomas“, - aiškina A. Savčenko. Susiformavusios „žirklės“ kelia didžiulį pavojų visiems, kas tik atsiduria vilkiko kelyje. Pasitaiko, kad sunkiasvorė transporto priemonė užima visas juostas ir šluoja viską iš eilės.
Susidūrimo su vilkiku pasekmės dažniausiai priklauso nuo greičio. V. Milius prisimena: „Esu matęs labai žiaurių avarijų su lengvaisiais automobiliais, kai sunkvežimio vairuotojas išvažiavo į priešpriešinį eismą ir atsitrenkė. Baisu, nelabai kas lieka dažniausiai.“ Vilkiko vairuotojas Saulius neneigia - kartais dėl avarinių situacijų tikrai nėra ko kaltinti lengvųjų automobilių. Būna, kad saugaus atstumo nesilaiko patys vilkikų vairuotojai. Pavyzdžiui, Lenkijoje: „Buvo sugedęs vilkikas ir važiavo kolonoje 6-7 vilkikai ir 3 nesilaikė saugaus atstumo. Pirmas trenkėsi į stovintį, dar bandė išsisukti, iš viso susidūrė keturi vilkikai. Kaip baigėsi, nežinau, bet avarija buvo stipri“, - sako Saulius. Beje, pastebima, kad daug susidūrimų su sunkiasvorėmis transporto priemonėmis įvyksta dėl apsnūdusių vairuotojų kaltės. Tyrimais įrodyta, kad pavargęs vairuotojas kelyje lygiai toks pats pavojingas kaip ir apsvaigęs nuo alkoholio.
Sąveika su kitais eismo dalyviais
Visuomenės nuomonė ir žinių trūkumas
Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė nerimą keliančią tendenciją: net pusė Lietuvos gyventojų eisme šalia sunkiasvorių transporto priemonių jaučia įtampą. Tyrimo duomenimis, 39 proc. gyventojų kelyje šalia vilkikų jaučiasi greičiau nesaugiai, o 11 proc. - visiškai nesaugiai. Pastebima, kad saugiau šalia vilkikų dažniau jaučiasi vyrai ir aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys. Tuo tarpu net 43 proc. respondentų savo žinias vertina tik vidutiniškai, o 14 proc. pripažino išmanantys šią temą blogai arba labai blogai. Tai rodo, kad gyventojams trūksta žinių apie saugų eismą šalia vilkikų.
Pasak psichologės-psichoterapeutės Linos Bagdonavičienės, įtampa šalia didelių transporto priemonių yra natūrali smegenų reakcija. Dideli objektai, jų keliamas triukšmas ar artumas automatiškai sustiprina pavojų signalizuojančias reakcijas, nes smegenys daugiau dėmesio skiria situacijoms, kuriose galimos rimtesnės pasekmės. Svarbu ir tai, kad vairavimas reikalauja greitų sprendimų, todėl streso metu dažniau pasikliaujama automatiniu, įpročiais paremtu mąstymu, o ne racionaliu situacijos vertinimu. Psichologė-psichoterapeutė pažymi ir tai, kad tam tikros aplinkybės gali sukelti ne tik eismo dalyvių konkurenciją, bet ir pyktį. Labiausiai tą provokuoja judėjimo apribojimai - kai tenka prisitaikyti prie lėčiau manevruojančių transporto priemonių. „Tokiose situacijose svarbiausia ne slopinti emocijas, o taikyti savireguliacijos principus - trumpai stabtelėti prieš manevrą, sąmoningai įvertinti situaciją ir priminti sau, kad skirtingų gabaritų transporto priemonės juda pagal skirtingas fizines galimybes. Būtent žinios ir taisyklės, o ne intuicija, didina saugumą kelyje“, - primena L. Bagdonavičienė.
„Girteka Transport“ generalinis direktorius Mindaugas Paulauskas svarsto, kad esminė apklausos žinutė susijusi ne tiek su žmonių baime, kiek su žinių trūkumu. „Kelyje saugiau jaučiamės tada, kai suprantame, kaip juda kiti - ypač didesnės transporto priemonės. Tad norėdami pakeisti šiandienes emocijas kelyje geresnėmis, pirmiausia turime stiprinti žinias“, - sako jis. Vairuotojų mokytojų klubo vadovas, vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas patikina, kad apklausos rezultatai jo nestebina. Jis pritaria M. Paulausko mintims: „Man tenka dirbti su žmonėmis, eiliniais vairuotojais, kurie turi vairavimo nerimą. Didelių mašinų baimė - viena iš dažniausių, ir įprastai kyla iš nepasitikėjimo bei nežinomybės. Vieni galvoja - gal vilkikas atsitrenks, gal jo nesuvaldys, gal sprogs padanga, kaip nutikdavo seniems vilkikams, ir lengvąjį automobilį „nuneš“ nuo kelio.“
Vilkikų ypatumai ir aklosios zonos
Transporto specialistai pažymi, kad vilkikai eisme įprastai juda nuspėjamai - pagal savo fizines galimybes ir Kelių eismo taisykles. Didžiausia rizika atsiranda tada, kai kiti eismo dalyviai elgiasi impulsyviai, neįvertinę didelių gabaritų transporto priemonėms būdingų judėjimo ypatumų. „Vilkikas nėra tiesiog didesnis automobilis eisme, - sako Singaras Čepaitis, logistikos bendrovės „Girteka“ vairuotojų mokymų komandos vadovas. - Pavyzdžiui, puspriekabės trajektorija posūkyje juda plačiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, todėl sankryžose jai būtina palikti pakankamai erdvės manevrui. Vilkikas ir iš vietos pajuda gerokai lėčiau nei lengvasis automobilis, todėl skuboti manevrai šalia vilkiko gali sukurti papildomą riziką. Reikia žinoti ir tai, kad staigus lengvesnės transporto priemonės įsiterpimas prieš vilkiką gali baigtis tragiškai, nes vilkiko stabdymo kelias gerokai ilgesnis. Ypač - esant sudėtingoms oro sąlygoms ar vežant sunkų krovinį. Be to, judant šalia vilkiko ar už jo galima patekti į akląją zoną, kurioje vilkiko vairuotojui tampa sunkiau pastebėti kitas transporto priemones ar pėsčiuosius.“
Daugelis žino, kad lengvieji automobiliai turi akląsias zonas, tačiau jos gana nedidelės lyginant su vilkikų. Dėl kabinos aukščio ir priekabos dydžio atsiranda didelės erdvės, kurių nemato vairuotojas. „Vilkikas turi keturias akląsias zonas: priešais kabiną, už puspriekabės bei kairėje ir dešinėje pusėse. Nors transporto priemonė turi veidrodžius, jie neapima viso vaizdo, todėl labai svarbu, kad visi eismo dalyviai žinotų, jog turi atsakingai elgtis judėdami šalia vilkiko“, - sako S. Čepaitis. Anot jo, pavojingiausios situacijos - sankryžose, kai vilkikas suka į dešinę pusę. Mat tuomet vairuotojas gali visai nematyti pėsčiojo ar dviratininko šalia kabinos ir net menkiausias neatidumas gali sukelti nelaimę. Vilkiko manevras į dešinę gali sukurti situacijas, kai vilkikai išvažiuoja iš savo eismo juostos. Juolab gali pasitaikyti situacijų, kai jie pavojingu atstumu priartėja prie šaligatvio ar perėjos krašto“, - įspėja vairuotojų mokymų komandos vadovas.
Siekiant įsitikinti, kiek iš tiesų mato vilkiko vairuotojas, bendrovė „Girteka“ inicijavo socialinį eksperimentą, pakviesdama žmones atsisėsti į vairuotojo vietą stovinčiame vilkike ir apžvelgti aplinką. Kornelija Jasiūnaitė atliko panašų testą, atsisėdusi į vilkiko vairuotojo vietą. „Žmonės pirmą kartą atsisėdę į kabiną nustemba, kad net ir aukštai sėdėdami, žiūrėdami į didelius veidrodžius nepastebi pėsčiųjų ir transporto priemonių: dviračių, motociklų ir net automobilių, kurie eksperimento metu, kol žmogus sėdėjo prie vairo, priartėjo prie vilkiko. Dalyviai, kurie sėdėjo kabinoje visai nematė, kas yra vilkiko priekyje ir gale, pastebėjo ne visus žmones, esančius šonuose. Toks matomumas yra stovinčiame vilkike, tačiau jam dalyvaujant eisme, kai aplinka keičiasi greitai, reikia atlikti manevrus, situacija dar labiau apsunksta“, - pažymi S. Čepaitis.
S. Čepaitis įvardija ir universaliausią saugumo taisyklę judant transporto priemone ar pėsčiomis ten, kur šalia važiuoja vilkikai - saugus atstumas. Jis svarbus mieste, spūstyse, magistralėje ir bet kokiu oru. A. Pakėnas pabrėžia: „Jeigu jau lenkiate - darykite tai dinamiškai, tik, žinoma, ne lenktynių režimu. Jeigu neketinate lenkti - laikykitės už jo. Bet važiuoti šalia, ties galiniu ratu ar puspriekabe, yra rizikinga - būtent taip galima atsidurti aklojoje zonoje.“
Lengvojo automobilio vairuotojui svarbu suprasti, kad siaurame kelyje, posūkiuose sunkvežimio priekaba netelpa, todėl dažnai atsiduria kitoje eismo juostoje ir gali užkabinti kitus automobilius. Dažnai piktinamasi, kad vilkikai, apsisukdami ar darydami kitus manevrus, keičia eismo juostas. Bet tai daroma dėl sunkiasvorės transporto priemonės konstrukcijos. Aukštai sėdintiems vilkikų vairuotojams sunku pastebėti priešais „nosį“ staigiai manevruojančius lengvuosius automobilius. Būtent dėl to, pavyzdžiui, mieste, nepastebėję staiga užlindusių automobilių, gali juos užkabinti ir to net nepastebėdami pavojingai tempti kelis šimtus metrų.
Svarbiausi saugaus eismo principai šalia vilkikų
Ką svarbiausia žinoti apie eismą šalia vilkiko:
- Laikykitės didesnio nei įprasta atstumo. Vilkiko stabdymo kelias yra ilgesnis nei lengvojo automobilio, todėl svarbu ne tik nevažiuoti per arti, bet ir, pavyzdžiui, einant per perėją, įsitikinti, kad vilkikas visiškai sustojo ir vairuotojas jus mato.
- Venkite aklųjų zonų. Vilkikas turi ribotą matomumą iš šonų, galo ir iš dalies priekyje. Jei važiuojate šalia ar labai arti už jo, galite būti nematomi. Paprasta taisyklė - jei nematote vairuotojo, tikėtina, kad jis nemato ir jūsų. Geriausias būdas pasitikrinti, kad nesate aklojoje zonoje - akių kontaktas su vilkiko vairuotoju.
- Nevažiuokite lygiagrečiai vilkiko. Važiuojant šalia ilgesnį laiką didėja rizika patekti į akląją zoną, o prastesnėmis oro sąlygomis - ir prarasti matomumą dėl vandens ar purvo purslų.
- Įvertinkite vilkiko trajektoriją posūkiuose. Sukdamas į dešinę ar važiuodamas per žiedinę sankryžą vilkikas gali pradėti manevrą iš platesnės trajektorijos ir užimti daugiau nei vieną eismo juostą. Saugiausia - palaukti, kol manevras bus atliktas.
- Venkite staigių manevrų. Netikėtas persirikiavimas, stabdymas ar bandymas „pralįsti“ apsunkina vilkiko vairuotojo darbą ir didina riziką visiems eismo dalyviams. Jei yra galimybė - užleiskite kelią ir suteikite daugiau erdvės.
- Būkite ypač atidūs, kai vilkikas juda atbulomis ar išvažiuoja iš siauresnių gatvelių. Tokiose situacijose jo matomumas yra ribotas, todėl svarbiausia - kantrybė ir aiškus, prognozuojamas aplinkinių vairuotojų elgesys.
- Įvertinkite oro sąlygas. Prastesnis matomumas, slidus kelias ar stiprus vėjas gali reikšmingai paveikti vilkiko judėjimą, todėl tokiomis sąlygomis būtina dar didesnė atsarga ir atstumas.
Saugumo kultūros ugdymas
Edukacinės kampanijos ir švietimas
Siekiant didinti saugumą keliuose, svarbu ne tik profesionalų vairuotojų mokymai, bet ir visų eismo dalyvių švietimas apie specifinius vilkikų judėjimo ypatumus ir taisykles. „Girteka“, kaip viena didžiausių transporto įmonių Europoje, jaučia atsakomybę rodyti pavyzdį ir prisidėti prie saugesnių kelių visiems eismo dalyviams. Todėl siekiama ne tik laikytis aukščiausių saugumo standartų savo veikloje, bet ir skatinti platesnį supratimą apie saugų eismą keliuose.
Dar 2020 metais bendrovė pirmą kartą pradėjo iniciatyvą „Būk saugus kelyje“, skirtą didinti supratimą apie saugų elgesį šalia sunkiasvorių transporto priemonių. Šią kryptį „Girteka“ tęsia ir toliau - pradeda visus 2026 metus truksiančią edukacinę kampaniją „Būk saugus kelyje. Pasitikėk taisyklėmis, o ne nuojauta“. Kampanijos esmė - dažnus impulsyvius sprendimus „dar spėsiu“, „telpu“, „greit įlįsiu“ pakeisti aiškiomis, lengvai įsimenamomis taisyklėmis apie atstumą, matomumą, posūkius, lenkimą ir stabdymą šalia vilkikų.
Anot S. Čepaičio, edukuojant, kaip elgtis kelyje sutikus vilkiką, didžiausią dėmesį svarbu skirti pėsčiųjų, ypač vaikų bei dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų edukacijai. Mat jie - dažniausiai ir lieka nepastebėti. Todėl vienas iš iniciatyvos, kuri siekia edukuoti visuomenę apie saugų elgesį keliuose, ypatingą dėmesį skiriant vilkikų aklosioms zonoms, jų stabdymo keliui ir kitoms rizikoms, etapų - „Saugaus eismo karavanas“, keliaujantis po Lietuvos mokyklas. Jo metu moksleiviai galės praktiškai patirti, kaip veikia atšvaitai tamsoje, pamatyti, kaip aplinką mato vilkiko vairuotojas, ir sužinoti, kaip saugiai elgtis šalia sunkiasvorių transporto priemonių.
Ateities vizija
Susisiekimo ministerijos Kelių transporto grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis sako: „Mūsų visų tikslas iki 2030 m. sumažinti žūčių keliuose skaičių perpus, o ilgalaikė vizija - pasiekti nulį. Tam būtinos tiek infrastruktūros priemonės, tiek nuolatinis visuomenės švietimas. Kalbant apie saugų eismą, labai svarbu dėmesį skirti ne tik lengvųjų automobilių vairuotojams, bet ir vilkikų vairuotojams bei kitiems eismo dalyviams. Būtina šviesti visuomenę, kaip eismo dalyviai sąveikauja vienas su kitu ir kaip kiekvienas iš mūsų dalyvaudami eisme galime elgtis saugiau.“
„Saugumas prasideda nuo sisteminio požiūrio. Už kiekvieno vilkiko vairo sėdi žmogus, kuris kasdien priima sprendimus realiose ir dažnai sudėtingose situacijose, todėl įmonė investuoja ne tik į žmonių parengimą, bet ir į naujausius vilkikus su pažangiomis saugos technologijomis, kurios realiai padeda sumažinti klaidų tikimybę ir padidina saugumą kelyje“, - apibendrina „Girteka Transport“ vadovas M. Paulauskas. „Visiems mums verta žinoti kelis paprastus elgesio kelyje principus, kurie padeda išvengti pavojingiausių situacijų“, - neabejoja M. Paulauskas.
tags: #kaip #zymimi #saugus #vilkikai