Nuovargis ir miego trūkumas yra rimtos problemos, galinčios turėti didelės įtakos vairavimo saugumui. Europos Sąjungos statistika rodo, kad nuovargis yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių didelę eismo įvykių dalį (10-20 proc.). Vairuotojas, kuris vairuoja po 17 valandų nemigos, kyla dvigubai didesnė eismo įvykio rizika ir jis yra toks pat pavojingas, kaip asmuo, kurio kraujyje yra 0,05 promilės alkoholio. Šiame straipsnyje aptarsime nemigos poveikį vairavimui, kaip atpažinti pavojų, bei pateiksime patarimų, kaip saugiai vairuoti po nemigos.
Nemigos poveikis vairavimui
Nemiga gali sukelti įvairių problemų, įskaitant dėmesio ir koncentracijos sumažėjimą, nuotaikos pokyčius ir dirglumą. Tai ne tik trikdo kasdienę veiklą, bet ir gali būti nesaugu, jei dienos metu tenka atlikti sudėtingus, tikslumo ir koncentracijos reikalaujančius veiksmus, pavyzdžiui, vairuoti automobilį ar darbe valdyti sudėtingą techniką.
Po 48 valandų be miego gali pasireikšti haliucinacijos, sumažėja gebėjimas spręsti problemas, susilpnėja imuninė sistema - kūnas tampa pažeidžiamas infekcijoms. Ilgalaikis miego trūkumas paveikia beveik visas organizmo sistemas, o pirmiausia - smegenis ir nervų sistemą. Profesorius Kęstutis Petrikonis pabrėžia: „Tokia liga sergantis žmogus yra tiksinti bomba prie vairo, nes bet kuriuo metu, liaudiškai kalbant, gali atsijungti - tuomet iki nelaimės lieka jau mažiau nei žingsnis.“ Kai kurie žmonės užmiega vairavimo metu. Dažnai avarijos, kurių priežastys neaiškios, gali būti nulemtos būtent miego sutrikimų.
K. Petrikonis teigia, kad po 24 valandų nemigos gydytojai kelyje jau yra pavojingi. „JAV buvo atvejis, kai rezidentai suprato, kad po 36 valandų pamainos padaromos avarijos ir jie susigriebė - uždraudė tokius ilgus budėjimus, padarė privalomas pertraukas. Natūraliai gaunasi dirginimas ir tu turi save išlaikyti - yra miego ritmas ir tu turi jį nugalėti, nuolat save aktyvuoti. Tuomet, kai išnaudoji visas aktyvavimo sritis, atsiranda nuovargis - tada tu jau savęs nekontroliuoji. Autoreguliacija išsijungia, sutrinka. Sutrinka reakcija, greitis, nes esi prislopintas - akys atmerktos, bet realiai smegenys yra miego fazėje. Tu tarsi save apgauni - akys atmerktos ir tarsi nemiegi, bet smegenys jau nebesugeba reaguoti į dirgiklius.“
Profesorius taip pat mini, kad miego trūkumas lemia nuolatinį alkio jausmą: „Žmonės neišsimiega ir smegenys negauna deguonies. Jiems labai trūksta energijos ir tai jie kompensuoja valgiu, maistu, gliukoze. Natūraliai gaunasi, kad tas žmogus niekaip negali numesti svorio, dėl to, kad jis nuolat jaučia alkio jausmą.“
Kaip atpažinti nuovargio požymius prie vairo
Svarbu atpažinti požymius, rodančius, kad vairuotojas yra per daug pavargęs, kad galėtų saugiai vairuoti. Tai apima:
- Sunku išlaikyti sufokusuotas akis.
- Nuolatinis žiovavimas.
- Iškrinta iš atminties paskutiniai nuvažiuoti kilometrai (t.y. negalite prisiminti paskutiniųjų kelių kelionės minučių).
- Sunku susikaupti.
- Lėta reakcija.
- Dirglumas ir irzlumas.
Dabar daugelyje automobilių įrengtos sistemos, padedančios vairuotojui vairuoti. Tuomet vairuotojas įspėjamas garsiniu signalu ir pranešimu prietaisų skydelyje, pavyzdžiui, „Nuovargio signalas, padarykite pertrauką“. Pirmoji funkcija įspėja vairuotoją, jei netyčia kertama ištisinė arba neišisinė linija, ir įjungia pavojaus signalą, jei viena linija kertama neįjungus indikatoriaus. Įsijungus perspėjimui, rekomenduojama nedelsiant sustoti poilsio vietoje. Automobilyje įdiegtos technologijos palengvina vairavimą ir padidina jo saugumą. Tačiau vairuotojas turi nepamiršti, kad jis vis tiek yra atsakingas.
Patarimai, kaip saugiai vairuoti po nemigos
Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą, yra neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Jei jaučiatės pavargęs, geriausia iš viso nevairuoti. Tačiau, jei neturite kito pasirinkimo, galite imtis tam tikrų priemonių, kad sumažintumėte riziką:
Prevencija prieš kelionę
- Gerai išsimiegokite prieš kelionę: Planuokite savo keliones taip, kad prieš jas turėtumėte pakankamai miego. Normalus kasdienis poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 val. Sutrumpintas kasdienis poilsis: mažiausiai 9 val., bet trumpesnis nei 11 val. poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 val.
- Planuokite poilsį: Prieš ilgą kelionę suplanuokite poilsio pertraukas kas 2 valandas. Sunkvežimių vairuotojai neturėtų vairuoti ilgiau nei 9 valandas per vieną pamainą, o po kiekvienų 4,5 valandos vairavimo jiems privaloma pailsėti bent 45 minutes. Ekspertai pabrėžia, kad įstatymai nustato maksimalias ribas, tačiau nuovargis gali atsirasti ir po valandos ar dviejų vairavimo. Visada atsižvelkite į savo būklę ir sustokite pailsėti, jei jaučiatės pavargę.
- Venkite alkoholio ir raminamųjų vaistų: Šios medžiagos gali dar labiau sumažinti jūsų reakcijos laiką ir budrumą.
- Mityba: Valgykite lengvą, sveiką maistą prieš kelionę.
- Hidratacija: Gerkite pakankamai vandens.
Veiksmai vairavimo metu pajutus nuovargį
Jei nėra galimybės sustoti pailsėti, tačiau labai ima miegas, situacija tampa itin pavojinga. Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra rašoma, kad yra neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Štai keletas laikinų priemonių, kurios gali padėti:
- Įsileiskite gryno oro: Atidarykite langus arba naudokite vėdinimo sistemą, kad į transporto priemonę patektų gryno oro.
- Pakeiskite sėdėjimo padėtį: Pabandykite atsisėsti tiesiai, ištieskite nugarą.
- Kalbėkite su keleiviais: Jei yra keleivių, įsitraukite į pokalbį.
- Pasirūpinkite apšvietimu: Įjunkite šviesą automobilio salone, kad būtų šviesiau.
- Trumpas poilsis: Leiskite sau bent 15-20 minučių miegui.
- Vartokite kofeiną saikingai: Kava ar energiniai gėrimai gali padėti trumpam, tačiau poveikis pasireiškia tik po 20-30 minučių ir tai yra tik laikina priemonė budrumui palaikyti. Svarbu nepiktnaudžiauti kofeinu ir nevartoti jo prieš pat miegą. K. Petrikonis sako, kad tokios priemonės yra tik trumpalaikė pagalba: „Tai yra trumpalaikė išeitis, juos labai greitai, greičiau nei įprastai, organizmas sunaikina. Tuomet išeina užburtas ratas ir svarbiausia, kad tai sutrikdo miego ritmą. Natūraliai pasikeičia miego fazės.“
Dėl to svarbu suprasti, kad visos pateiktos priemonės yra laikinos ir nepakeičia būtinybės pailsėti. RedBull ar kitas kofeino turintis gėrimas gali būti naudojamas tik kaip laikina priemonė nuovargiui sumažinti, tačiau jis neturėtų būti naudojamas kaip pagrindinis būdas kovoti su nuovargiu. Jei rizikuojate užmigti už vairo, geriau pavėluoti į paskirties vietą, nei sukelti avariją.
Miego sutrikimai ir vairavimas: kada kreiptis į specialistus
Nemiga yra vienas iš miego sutrikimų, kurio pradžią gali signalizuoti tokie simptomai kaip naktiniai prabudimai, kai sunku užmigti valandą ar dvi, ankstesnis atsibudimas nei planuota arba negalėjimas užmigti atsigulus į lovą. Lėtinę nemigą reikėtų atskirti nuo ūmių miego sutrikimų, kurie gali pasireikšti dėl režimo disbalanso, pavyzdžiui, kelionių ar pamaininio darbo. Nemiga dažnai pasireiškia kaip kitų sveikatos sutrikimų simptomas, o dažniausiai nemigą siejame su psichikos sveikatos sutrikimais - depresija bei nerimu. Esant nerimui, nerimastingos mintys trukdo užmigti, sukelia dažnus prabudimus ir apsunkina gilų miegą. Nemiga yra ne tik depresijos simptomas, bet ir veiksnys, kuris ją pablogina. Lėtinis stresas keičia miego ciklų trukmę ir sutrikdo REM miego fazę, kuri yra svarbi emociniam stabilumui.
Užsitęsus nemigai laukti nereikėtų - patartina kreiptis į specialistus anksčiau, nes lėtinė nemiga yra sunkiai gydoma. Be to, nuolatinis neišsimiegojimas ne tik numuša darbingumą ir motyvaciją, bet gali pradėti vystytis ir lėtinės ligos, o jau esamos lėtinės ligos gali tapti sunkiau kontroliuojamos.
Miego apnėja ir jos poveikis
Miego apnėja sukelia ir kitų problemų: kyla kraujospūdis, auga svoris, daugėja širdies ligų. „Jie patenka į užburtą ratą - organizmas išsiderina. Tai susiformuoja nuo ydingų įpročių ir organizmas tarsi adaptuojasi. Vairuojant galima tiesiog užmigti, tai - trumpalaikis užmigimas“, - aiškina K. Petrikonis. Jis pasakoja apie pacientą, kuris važiuodamas iš kito miesto 3-4 kartus užmiega: „Tarsi normaliai miega, tačiau pajuto, kad jo mieguistumas yra nenormalus. Naktį neišsimiega ir dieną būna tokie momentai, kad smegenys tarsi išjungia saugiklį, atsijunginėja. Žmogus sustoja, pavaikšto, tada vėl važiuoja - kelias monotoniškas ir vėl tas pats. Tada tas žmogus tampa pavojingu.“
Šeimos gydytoja, sveikatos ekspertė Inga Evaltaitė-Budvytienė pabrėžia, kad diagnozavus miego apnėją, teisė vairuoti laikinai sustabdoma, kol bus skirtas gydymas ir būklė pagerės su gydytojo priežiūra. Dėl miego apnėjos kiekvienas žmogus turi atlikti klausimyną. Surinkus tam tikrą balų skaičių, įtariame, kad gali būti miego apnėja, ir jau siunčiame į specializuotą centrą miego apnėjos tyrimui. Ten žmogus turi miegoti ir matuojamas deguonies kiekis. Taip, dėl miego apnėjos didėja rizika užmigti prie vairo, nes žmogus yra nuolatinėje deguonies trūkumo būsenoje - didėja sąmonės netekimo atvejai, užmigimas prie vairo. Apskritai, jis yra blogai išsimiegojęs, jo dėmesys lėtėja, reakcija lėtėja, miego apnėja tikrai yra rimta.
Profesorius K. Petrikonis sako, kad apnėjos problemą galima išspręsti, tačiau pirmiausia žmogus turi pripažinti, kad problema egzistuoja. Lietuvoje žmonės kol kas pro pirštus žiūri į šį sutrikimą dar ir dėl to, kad pripažinus šią ligą teisė vairuoti laikinai sustabdoma. Yra daromos operacijos, gerklę platina, yra miego aparatai, papildomo deguonies įpūtimo aparatai. Per kurį laiką miego frazės atsistato ir žmogus išeina iš to rato. Žmogui, kuriam nustatyta miego apnėja, draudžiama vairuoti automobilį tol, kol bus išgydytas.
Pagalba sau: nereceptiniai vaistai ir miego higiena
Nemedikamentiniai gydymo metodai apima miego higienos taisyklių laikymąsi:
- Derėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net ir savaitgaliais.
- Keletą valandų iki miego reikėtų nežiūrėti į ekranus.
- Miegoti patariama gerai išvėdintame, tamsiame ir vėsiame kambaryje.
- Reikėtų riboti kofeino vartojimą antroje dienos pusėje.
- Nevartoti alkoholio prieš miegą.
- Atsipalaiduokite prieš miegą: Dėl streso yra sunkiau užmigti, dažnai prabundama naktį. Susikurkite malonų ritualą prieš miegą, kuris bus riba tarp dienos streso ir ramaus miego. Tai gali būti vonia, aromatoterapija, meditacija, skaitymas, mezgimas ar panašiai.
- Mankštinkitės tinkamu laiku: Miego kokybei įtakos turi pratimų atlikimo laikas ir intensyvumas. Pirmoje dienos pusėje rekomenduojama didelio intensyvumo fizinė veikla, tuo tarpu vakare siūlomi lengvi pratimai, kaip antai pasivaikščiojimas, lengvas tempimas, plaukimas.
- Teisinga mityba - geras miegas: Neikite miegoti alkanas, tačiau taip pat venkite ir daug, sočiai ir sunkiai prisivalgyti prieš miegą. Pilnas pilvas padidins budrumą ir neleis užmigti.
- Nerūkykite: Nikotinas didina budrumą, dėl to naktį dažnai prabundama.
- Pasikonsultuokite su gydytoju: Jei dažnai jaučiatės mieguistas, dieną negalite susikaupti, o naktimis sunkiai užmiegate, tai tikrai reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais.
Nereceptiniai vaistai nuo nemigos savo sudėtyje dažniausiai turi levandų eterinio aliejaus, valerijonų, melisų, pipirmėčių ekstrakto. Taip pat gelbsti ir maisto papildai, kurių sudėtyje esama B grupės vitaminų, magnio, miego hormono melatonino, raudonžiedės pasifloros ekstrakto, aminorūgšties L-triptofano.
Miego mokslas – nuovargio poveikis vairuojant 60 sek.
Kiti veiksniai, didinantys riziką: ligos ir vaistai
Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra rašoma, kad yra neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Farmacijos mokslų daktaras Valdas Jakštas perspėja, kad vartojant vaistus geriau iš viso nevairuoti, ypač turint galvoje, kad vaistus vartoja sergantis žmogus, tad jis apskritai neturėtų vairuoti. „Iš esmės visi vaistai keičia tam tikras žmogaus fiziologines funkcijas - jas koreguoja esant ligai arba siekiant kokio nors prevencinio poveikio. Tad nesvarbu, kokius vaistus vartoji, dėl vairavimo turi būti atsargus.“
Berlyne vienam 30-mečiui vyrui, neišsimiegojusiam ir pavartojusiam tris skardines energinio gėrimo, teko kreiptis į medikus dėl prakaito ir šlubuojančios širdies. Tai pavyzdys, kaip nuovargis ir energinių gėrimų vartojimas gali sukelti pavojų ne tik kelyje, bet ir sveikatai.
V. Jakštas pažymi, kad dalis vaistų nuo alergijos gali slopinti, dėl to lėtėja reakcija. „Tie vaistai veikia tam tikrus žmogaus receptorius, drauge - ir nervų sistemą.“ Taip pat, nors nesteroidiniai vaistai nuo skausmo dažnai laikomi nekaltais, juos vartojant, kai pakyla temperatūra, ką nors skauda ar yra uždegimas, šie fiziologiniai pokyčiai jau veikia reakciją ir galimybę vairuoti.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistas Valdas Liukaitis rekomenduoja atkreipti dėmesį į vaistus, kurie veikia centrinę nervų sistemą (CNS), tokius kaip benzodiazepinai (nuo nerimo, nemigos, epilepsijos), narkotiniai analgetikai, neuroleptikai, antidepresantai ir pirmos kartos antihistamininiai vaistai nuo alergijos. Šalutinis poveikis, turintis įtakos vairavimui, nurodytas tokių vaistų pakuotės lapelio 2 skyriaus poskyryje „Vairavimas ir mechanizmų valdymas“. Pavyzdžiui, ten gali būti rašoma, kad vaistas „gali sukelti svaigulį, silpnumą, mieguistumą ar užmaršumą dienos metu, ilginti reakcijos laiką arba gali paveikti dėmesio koncentraciją, gebėjimą susikaupti.“ V. Jakštas pataria vartojant bet kokius vaistus nesėsti prie vairo, nes „vairavimas nėra gyvybiškai būtinas dalykas.“
tags: #kaip #vairuoti #automobili #po #nemigos