Degimo arba užvedimo sistema yra viena svarbiausių automobiliuose su vidaus degimo varikliu. Čia dirbantys komponentai turi susitvarkyti su didžiuliais inertiškumo, slėgio ir temperatūros pokyčiais, kad leistų užvesti variklį ir jis galėtų dirbti. Benzininio variklio veikimas neįmanomas be uždegimo ritės, liaudyje dar vadinamos babina - jai sugedus, pastebimai suprastėja transporto priemonės darbas. Mokėjimas atpažinti šį gedimą yra būtinas benzininių automobilių vairuotojams, kadangi greitas problemos išsprendimas žymiai pagerina vairavimo patirtį ir apsaugo nuo variklio pažeidimų.
Uždegimo ritė yra ypatingai svarbi automobilio variklio dalis. Jeigu norite tinkamai pasirūpinti savo automobiliu, nepamirškite, kad kiekvienam vairuotojui ir vairuotojai reikia žinoti ir tai, kaip veikia svarbiausios šios transporto priemonės dalys. Tarp jų - uždegimo ritė. Taigi, kas tai per dalis ir kodėl ji yra automobilyje?
Uždegimo ritės svarba ir veikimo principas
Uždegimo ritė (liaudyje dar vadinama babina) - nepakeičiama užvedimo sistemos dalis automobiliuose. Uždegimo ritė yra labai svarbi transporto priemonės variklio užvedimo sistemos dalis, skirta žemai automobilio akumuliatoriaus įtampai paversti aukšta įtampa. Uždegimo ritė galingu elektros įtampos pliūpsniu sužadina uždegimo (užvedimo) žvakes, kurios uždega degalų ir oro mišinį degimo kameroje. Uždegimo ritės būna tik benzininiuose varikliuose, kadangi dyzeliniuose degalų mišinys uždegamas kompresijos būdu.
Automobilio uždegimo ritę sudaro trys pagrindinės dalys - pirminė ir antrinė grandinė bei metalinė ritės šerdis. Uždegimo ritė veikia kaip transformatorius - ji 12 voltų įtampą paverčia į 20 000-40 000 voltų. Įprastai uždegimo ritę sudaro dvi varinės apvijos. Pirmoji turi tik keletą vielos vijų, kadangi ji tik įkrauna ritę, o štai antrąją sudaro tūkstančiai vijų, perduodančių aukštą įtampą. Ritė veikia tada, kai per ją teka srovė ir sukuria magnetinį lauką. Tas laukas staiga suyra ir sugeneruoja aukštos įtampos kibirkštį. Reikalingas įtampos dydis gali priklausyti nuo daugybės įvairių veiksnių, tačiau dažniausiai tai yra kažkur tarp 5000 ir 25000 voltų.
Uždegimo ričių rūšys ir jų ypatumai
Nors visų uždegimo ričių paskirtis yra ta pati, šiuolaikiniai varikliai nebūtų tokie našūs be įvairių uždegimo sistemos patobulinimų. Šiuo metu benzininiuose automobiliuose montuojamos sekančios uždegimo sistemos: kontaktinė, bekontaktinė (tranzistorinė) ir elektroninė (mikroprocesorinė). Pagrindiniai benzininio variklio uždegimo sistemos komponentai yra:
- Žemosios įtampos srovės šaltinis (akumuliatorius, generatorius).
- Pertraukiklis (mechaninis, elektroninis padėties ir poslinkio jutiklis).
- Valdymo blokas (mechaninis, elektroninis, mikroprocesorinis).
- Aukštosios įtampos ritė.
- Paprasti arba išskirstytų parametrų aukštosios įtampos laidai (jų gali ir nebūti).
- Įvairių konstrukcijų uždegamoji žvakė.
- Aukštosios įtampos skirstytuvas (mechaninis, elektroninis).
Automobiliai gali turėti įvairių tipų uždegimo rites (priklausomai nuo automobilio metų arba modelio). Ar neseniai įsigijote naują automobilį ir dar nežinote, kokio tipo uždegimo ritę jis turi? Tada tikrai verta perskaityti savo automobilio vadovą, kur dažnai tai yra paminėta. Taip pat automobilio uždegimo ritės tipą kartais galima nustatyti ir paprastos variklio apžiūros metu (pvz., ritės gali turėti tam skirtas etiketes, kurios suteiks daugiau informacijos).
Standartinės (tepalinės) uždegimo ritės
Šios rūšies uždegimo ritės yra pripildytos tepalo ir gali sukelti aukštesnę įtampą. Visgi jos užima daug vietos ir yra per lėtos šiuolaikiniams varikliams, todėl tokios babinos sutinkamos daugiausia senesniuose automobiliuose. Sugedus tepalinei uždegimo ritei, dažniausiai vienintelis pasirinkimas yra ją pakeisti nauja.
Dviejų kibirkščių uždegimo sistemos
Praėjusio amžiaus pabaigoje dauguma variklių buvo gaminami su uždegimo sistema, kuri turi uždegimo ričių bloką, o įtampa tiekiama per uždegimo žvakių laidus. Pagrindinis tokios sistemos trūkumas - jeigu aukštos įtampos laidai pažeidžiami, kibirkštys trenkia į kitas metalines variklio dalis, taip sumažindamos sistemos našumą.
Pieštukinės (užmaunamos) uždegimo ritės
Kiekviena uždegimo žvakė turi atskirą ritę, užmaunamą tiesiai ant žvakės. Taip užtikrinamas geresnis kontaktas ir tikslesnis kibirkšties valdymas, todėl ši ričių rūšis šiandien yra populiariausia ir dažniausiai sutinkama šiuolaikiniuose varikliuose. Modernios uždegimo sistemos, savo ruožtu, turi elektroninius valdymo modulius, kurie gali nurodyti problemas atlikus nuskaitymą diagnostikos įrankiu.
Uždegimo ritės gedimo požymiai
Jei uždegimo ritė neveikia arba prastai veikia, automobilis neužsiveda arba jaučiasi netolygus variklio darbas. Šiuolaikiniuose automobiliuose, priklausomai nuo uždegimo sistemos konstrukcijos, kiekvienas cilindras gali turėti po atskirą ritę. Uždegimo ritės vieta automobilyje gali skirtis priklausomai nuo markės, modelio ir net variklio konfigūracijos. Nors dažniausiai konkrečiai diagnozei reikalinga kompiuterinė uždegimo sistemos diagnostika, tačiau tam tikri ženklai gali pranešti apie tai, jog yra problemų su uždegimo rite arba ritėmis. Atpažinti šios detalės problemų požymius yra labai svarbu, jei norite išvengti nemalonių situacijų prieš keliones bei užvedant automobilį. Sugedusi uždegimo ritė siunčia signalus, kuriuos pastebėjus ir laiku išsprendus bėdą galima išvengti variklio pažeidimų ir kitų problemų. Nepriklausomai nuo ritės rūšies, jai sugedus, variklis dirbs neįprastai, kadangi degalų mišinys degs netinkamai. Šių požymių stiprumas priklauso nuo uždegimo ričių būklės. Įprastai ritės sugenda dėl savo amžiaus, tačiau įtakos gali turėti ir perteklinė vibracija ar didžiulis karštis.
Nuo netolygaus veikimo iki galios praradimo - štai dažniausiai pasitaikantys sugedusios uždegimo ritės požymiai:
- Nesudirba cilindrai (netolygus variklio veikimas). Vienas iš labiausiai pastebimų sugedusios uždegimo ritės požymių yra vidaus degimo procesų sutrikimas. Tarp žmonių sakoma, kad nesudirba cilindrai. Jeigu uždegimo ritė neužtikrina pastovios kibirkšties degimo kameroje, gali jaustis, kad variklis dirba padrikai. Dėl uždegimo ritės problemų, transporto priemonė gali trūkčioti ir gesti. Ši problema ypač jaučiasi tada, kai bandote startuoti ar įgreitėti.
- Labai išaugusios kuro sąnaudos. Dėl sugedusios uždegimo ritės taip pat gali pastebimai išaugti kuro sąnaudos. Kai nėra reikalingos kibirkšties, variklis kompensuoja tai sunaudodamas daugiau degalų, kad tik palaikytų galią. Uždegimo, degalų, išmetimo ir daugybė kitų sistemų yra susietos tarpusavyje elektriniais jutikliais ir valdymo blokais. Taigi, uždegimo ritės veikimas gali turėti įtakos degalų sąnaudoms.
- Sunkumai užvedant transporto priemonę. Jei uždegimo ritė neveikia tinkamai, gali būti sunku užvesti transporto priemonę. Uždegimo ritėms tinkamai neuždegant degalų, tai gali apsunkinti variklio užvedimą.
- „Check Engine“ lemputė. Ji gali užsidegti dėl labai įvairių priežasčių. Viena iš galimų - uždegimo ritės gedimas. Oranžinė variklio formos įspėjamoji lemputė automobilio skydelyje gali įsižiebti variklio kompiuteriui gavus neįprastus rodmenis iš jutiklių.
- Netolygus variklio darbas laisva eiga. Kai transporto priemonėje sugenda uždegimo ritė, tai gali jaustis varikliui dirbant tada, kai stovite vietoje ir esate įjungę neutralų bėgį.
- Sumažėjusi galia. Kai uždegimo ritė pradeda gesti, dalykas, kuris bene labiausiai jaučiasi (be užvedimo problemų) - pastebimas galios sumažėjimas. Tai ypač jaučiasi akceleruojant, kai padidėja kibirkšties poreikis. Kadangi variklis tinkamai nedegina degalų, tai gali sukelti vibraciją, netolygų veikimą tuščiąja eiga, gesimą ir sumažėjusią galią.
- Neįprasti garsai (variklio „šaudymas“). Dėl babinos problemų, iš variklio skyriaus kartais galima išgirsti neįprastų garsų. Gali pastebėti garsų sproginėjimą, sklindantį iš išmetimo vamzdžio. Taip nutinka, kai žvakės netinkamai uždega degalus, dėl ko degantis benzinas patenka į išmetimo sistemą.
- Degalų kvapas. Sugedusios uždegimo ritės gali lemti tirštesnį degalų ir oro mišinį, todėl varikliui dirbant gali užuosti benzino kvapą. Turėkite omenyje, kad šio kvapo neturėtumėte užuosti nei automobilio viduje, nei lauke.
Ar dar galite važiuoti, jeigu automobilio uždegimo ritė neveikia? Jeigu uždegimo ritė visai neveikia, toks automobilis jau nėra tinkamas ar saugus, todėl nerekomenduojama su juo važiuoti. Ar jūsų uždegimo ritės gedimai prasidėjo dar ganėtinai neseniai? Tada su tokiu automobiliu kartais galėsite važiuoti dar kelias dienas ar net savaites. Skirkite tam laiko ir patikrinkite savo automobilio variklį bei uždegimo ritę!
Uždegimo ritės gedimo diagnostika
Ar manote, kad jūsų automobilio uždegimo ritė yra sugedusi arba po truputį pradeda rodyti gedimo ženklus, keli būdai padės greičiau sužinoti tikrąją situaciją. Vairuotojams taip pat verta žinoti ir apie labiau techninius tyrimus. Ivertinant paminėtus faktorius, variklio diagnostika pradedama nuo uždegimo sistemos. Pagrindinė sąlyga atliekant kitų sistemų diagnostiką - tvarkinga uždegimo sistema.
Vizuali apžiūra ir paprastas kibirkšties testas
Vienas iš paprasčiausių būdų patikrinti uždegimo ritę yra vizualinė apžiūra ir kibirkšties testas. Pramušta babina pasižymi svilėsių kvapu. Tradiciškai, senesniuose automobiliuose ritė paprastai būna sumontuota variklio skyriuje. Šiuolaikinėse transporto priemonėse, kuriose naudojamos sistemos be skirstytuvo (DIS) arba sistemos COP, uždegimo ritės bus tiesiai ant kiekvienos žvakės arba visai šalia jos, todėl nereikia vedžioti ilgų žvakių laidų. Tokio projekto įgyvendinamumas labai priklauso nuo transporto priemonės markės ir modelio, nes pačios ritės gali būti skirtingose vietose. Jeigu tai yra vadinamoji coil-on-plug (COP) konstrukcija, kur ritė yra ant žvakės, keitimo procesas gali būti nesudėtingas. Paprastai reikia atjungti akumuliatorių, prireikus nuimti variklio dangtį, atjungti elektros jungtį nuo ritės ir atsukti ritę. Atvirkštiniu būdu viską atlikus pritvirtinama naujoji ritė.
Norint patikrinti kibirkštį, galima padėti uždegimo žvakę ant variklio korpuso ir sukti starterį - jeigu babina gera, turi būti kibirkštis. Taip pat galima atjungti laidą nuo ritės ir prijungti jį prie vieno ritės kontakto, o kitą kontaktą trumpam sujungti su teigiamu (+) akumuliatoriaus laidu (arba atvirkščiai). Trumpo jungimo momentu turi atsirasti kibirkštis. Svarbu nepamiršti, kad ritės korpusą taip pat reikia prijungti prie „minuso“.
Apie kurią babiną kalba - komutatorinę ar kontaktinę? Jei kontaktinė, tai minėtas metodas tiks, jei komutatorinė - kontaktai nudegs iki pamėlynavimo. Jų skirtumas 0,3 ir 3 omai, čia apytiksliai, nes pagal modelius gali šiek tiek skirtis.
Matavimas multimetru
Vairuotojams taip pat verta žinoti ir apie labiau techninius tyrimus. Pavyzdžiui, tam galite naudoti multimetrą, kuris padeda patikrinti uždegimo ritės apvijas. Perku viską kas su karine technika 1940-1945 m. Turi būti pirminės apvijos varža - nuo 0,4 iki 2 omų, antrinės - nuo 6 iki 15 kilo omų. Jei multimetras nerodo normalių skaičių, tai dažnai reiškia gedimą ir uždegimo ritę tiesiog reikia pakeisti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad testeris gali rodyti kitaip (nėra kontakto ar, t. sakant, begalinę varžą), bet babina veiks tikrinant pirmuoju metodu (pajungiant akumuliatorių, atjungiant kibirkščiuos). Tai gali atsitikti dėl to, kad babiną sudaro dvi apvijos. Sakykime, viena 200 apvijų, kita - 8000 apvijų, jos sujungtos tarpusavyje. Jei 8000 apvijose yra nors mikroskopinis laidelio nutrūkimas (laidelis labai plonas, 0,08 mm ir dar mažiau), tai testeris parodys, kad kontakto nėra. O dėl mikroskopinio tarpelio aukšta įtampa įtrūkimu vis tiek prašoks.
Profesionali diagnostika
Matavimo prietaisų, kurie būtų specializuoti tik uždegimo sistemos diagnostikai, nėra daug ir jie plačiai nenaudojami. Daugeliu atvejų uždegimo sistemos diagnostika yra vienas iš matavimo režimų, kuriuo gali dirbti variklio diagnostikos prietaisas. Praktiškai visi profesionalūs, aukšto lygio variklio diagnostikos prietaisai turi šį matavimo režimą. Praktika rodo, kad didelė dalis visų gedimų, kurie atsiranda automobilyje, yra sąlygojami aukštos įtampos gedimais uždegimo sistemoje. Uždegimo sistemos gedimų požymiai: pablogėja variklio užvedimas; nestabilus variklio darbas, variklio trūkčiojimas riedėjimo metu; nepilnai išvystomas galingumas; padidėjusios kuro sąnaudos, padidėja išmetamųjų dujų toksiškumas, prietaisų skydelyje šviečianti elektroninio gedimo indikacija. Panašūs požymiai galimi ir esant gedimams kitose automobilio sistemose (kuro padavimo, variklio valdymo, ir kt.). Bet kokia uždegimo sistemos gedimo pasekmė yra kibirkšties parametrų neatitikimas automobilio gamintojo reikalavimams arba visiškas jos nebuvimas. Turime visas technines galimybes profesionaliai nustatyti uždegimo sistemos gedimus ir pasiūlyti gedimų remonto būdus vadovaujantis automobilių gamintojų nurodymais ir technologinėmis instrukcijomis.
Susiję komponentai ir jų reikšmė
Visgi išvardyti simptomai nebūtinai nurodo, kad problema slypi uždegimo ritėje. Šiuolaikinės uždegimo sistemos sudarytos iš daugybės dalių, užtikrinančių didesnį našumą ir tikslumą, dėl to kartais gali kilti įvairių problemų. Gera žinia ta, kad rasti problemą dažniausiai nėra labai sudėtinga, ypač kai bėdos ieškai pats ir jau nusiteikei išsitepti rankas. Gudrybė slypi žinojime, kurie komponentai yra susiję ir kaip juos patikrinti.
Uždegimo žvakės
Visuose benzininiuose vidaus degimo varikliuose įprastai kiekviename cilindre būna viena uždegimo žvakė, kuri sukelia kibirkštį gavus įtampą iš uždegimo ritės. Uždegimo žvakės turi reikšmingos įtakos variklio veikimui, taigi, specialistai rekomenduoja pastebėjus pakitusį variklio darbą pirmiausia patikrinti ir pakeisti uždegimo žvakes. Kadangi jos įprastai tarnauja tik vos daugiau nei 30 000 nuvažiuotų kilometrų, ši rekomendacija dažniausiai išsprendžia bėdą. Uždegimo žvakės dėvisi greičiau naudojant nekokybiškus degalus arba tinkamai neprižiūrint variklio. Dažniausiai pakeisti uždegimo žvakes nėra sudėtinga: nuo ritės nuimkite žvakių laidus, atsukite žvakę ir įsukite naują. Tik atsargiai - neįmeskite įrankių į cilindrą!
Uždegimo žvakių laidai
Dauguma senesnių automobilių turi uždegimo žvakių laidus, kurie žvakes jungia su uždegimo rite. Naujesniuose modeliuose laidų jau nėra - atsiradus įsukamoms ritėms, neliko laidų poreikio. Pagrindinė jų bėda - aukšta įtampa gali tinkamai nepasiekti žvakės, todėl kibirkštys gali trenkti į kitas metalines dalis ir veikti lėčiau. Žvakių laidus galite patikrinti savarankiškai. Pirmiausia juos atidžiai apžiūrėkite - patikrinkite, ar nematyti įskilimų ar kitų pažeidimų. Tuomet palaukite, kol lauke sutems, pakelkite kapotą ir užveskite variklį - turėtumėte pastebėti, ar kibirkštys trankosi į metalines detales, pvz., variklio apsaugą, spaustukus ar varžtus. Šiuos laidus galima pakeisti greitai ir nesudėtingai. Skriejiką pamatuokite, jis turi būti 1 kΩ, laidus pamatuokite, jie turi būti iki 7 kΩ. Dažnai dega dėl firmos „Jonor“ aukštos įtampos laidų. Dujų ir benzino CO susireguliuokite dėl per mažo kuro kiekio, nes stipriai pakyla aukšta įtampa. Benzinas yra skystis, o dujos - oras. Per skystį elektra lengviau pramuša nei per orą. Tas įtampos pramušimo skirtumas yra apie 5 kV. Kuo mišinys liesesnis, tuo cilindre yra daugiau oro, dėl to kyla aukšta įtampa. Kadangi normali įtampa yra 8 kV, tai plius 5 kV stipriai padidina aukštos įtampos sistemos pramušimo galimybę. Kad babina laikytų (kai yra dujos), ritė turi būti lakuota 2 sluoksnių lako, kad laidai neskleistų radijo trikdžių, turi būti su dviguba izoliacija.
Elektriniai jutikliai
Šiuolaikinės uždegimo sistemos pasikliauja alkūninio ir paskirstymo velenų pozicijos, detonaciniu ir kitais elektriniais jutikliais, kurie padeda sukelti tinkamą ir veiksmingą įtampą. Bėgant laikui jutikliai gali nustoti veikti, ypač jeigu kilo bėdų su akumuliatoriumi ar kitais elektros sistemos komponentais. Dažniausiai sugedę jutikliai lemia įsižiebusį „Check engine“ indikatorių ir turi klaidos kodą, taigi, padėti gali kompiuterinė diagnostika. Galima įsigyti paprastą OBD-II diagnostikos įrankį, kuris gali būti labai naudingas bandant atrasti automobilio bėdų šaltinius. Pirmieji automobiliai su elektroniniais valdymo blokais pasirodė XX a. aštuntajame dešimtmetyje.
Uždegimo valdymo blokas (ECU)
Visi elektrinių jutiklių ir įtampos valdymo relės duomenys renkami uždegimo valdymo bloke, kuris yra tarsi šios sistemos smegenys. Jeigu turite automobilį, pagamintą iki 2000-ųjų, jame gali nebūti šio valdymo bloko, tačiau visuose naujesniuose automobiliuose toks blokas yra, ir kartais kyla su juo susijusių bėdų. Visos problemos - nuo netolygaus variklio veikimo iki sunkaus užvedimo - gali reikšti ir netinkamą uždegimo valdymo bloko veikimą. Vis dėlto nereikėtų skubėti ir daryti ankstyvų išvadų, kadangi šio valdymo bloko keitimas dažniausiai yra sudėtingas ir nepigus sprendimas. Bandant atrasti bėdos šaltinį paguosti gali tai, kad kone kiekvienas klaidų skaitytuvas turėtų rodyti kažką panašaus į „valdymo bloko klaida“ (angl. control module fault), o tai jau reikš, kad jį veikiausiai reikės remontuoti arba keisti. Tačiau pirmiau įsitikinkite, kad bėda neslypi žvakėse, uždegimo ritėse, elektriniuose davikliuose ir laiduose, ir patikrinkite jų kontaktą. Reguliariai atlikite automobilio patikrą, ypač elektronikos ir uždegimo sistemos komponentų, taip sumažinsite variklio valdiklio gedimo riziką.
Uždegimo ritės priežiūra, tarnavimo laikas ir keitimas
Uždegimo ričių ilgaamžiškumas ir veiksmingumas priklauso ne tik nuo jos pagaminimo kokybės, bet ir nuo veikimo bei priežiūros. Naujos, kokybiškos ritės gali kainuoti ir daugiau nei šimtą eurų, todėl derėtų pasirūpinti, kad jos tarnautų kuo ilgiau. Nėra nieko amžino, visos užsilenks anksčiau ar vėliau.
Kiek laiko tarnauja uždegimo ritės?
Nors uždegimo ričių ilgaamžiškumas priklauso nuo įvairių veiksnių, įprastai jos atlaiko 160 000-200 000 km arba 5-7 metus. Originalios detalės gali tarnauti ir dar ilgiau, ypač tinkamai prižiūrimuose automobiliuose. Daugelis vairuoja ir gerokai daugiau nuvažiavusius automobilius nekeisdami nė vienos ritės. Visgi tai gali lemti sumažėjusį jų našumą, kadangi vairuotojai neretai eksploatuoja automobilius su netinkamai veikiančiais cilindrais nežinodami, kad jų transporto priemonė turėtų būti galingesnė ir ekonomiškesnė. Tai ypač aktualu perkant naudotą automobilį. Jeigu jo odometras rodo daugiau 160 000 km, automobilis gali būti vangokas, ypač jei nebuvo tinkamai prižiūrimas. Taigi, visuomet svarbu pardavėjo paklausti, kokie ir kada buvo atlikti aptarnavimai. Be to, jeigu odometre matyti nedideli skaičiai, tačiau automobilis atrodo arba dirba kaip naudotas gerokai daugiau, tikėtina, kad jo rida gali būti suklastota.
Kyla problema su 94m „Golf“, 1.8 dujos. Pradėjo deginti babiną. Kartais nuvažiuojama 200 km, kartais 5000 km ir galiausiai ji sudega. Suvokite, kad iš 5 naujų babinų tik viena veikia ir būna, kad po 2 minučių sudega pakeitus. Kainuoja nuo 100 iki 180 eurų, o kokybė visiška š… Gera pataikius veikia kokius metus laiko, bet gali ir automobilį gadinti. Žvakes pakeisti reikia dėl didelio tarpo, aukšta įtampa padidėja. Dažnai dega dėl firmos „Jonor“ aukštos įtampos laidų. Dujų ir benzino CO susireguliuokite dėl per mažo kuro kiekio, stipriai pakyla aukšta įtampa. O šiaip tai nuvarykite pas specialistą, kas turi kuo tą įtampą pamatuoti. Jei perkaista apvija, tai turbūt babina neatjungiama varikliui sustojus. Labai keista... babinas praktiškai pramuša gan retai. Borto įtampos normalios? Nebus koks 16 V? Jei apvija apanglėja, nusprogsta paprasčiausiai ant babinos esantis elektroninis jėgos modulis. Tai tokiu atveju sugedusią babiną išardykite ir patikrinkite, kas joje sugedo.
Kaip prailginti uždegimo ritės tarnavimo laiką?
Kadangi uždegimo ritės yra elektriniai komponentai, nėra išskirtinių būdų jų ilgaamžiškumui užtikrinti. Visgi jį reikšmingai sutrumpinti gali ekstremalios temperatūros, perteklinė vibracija ir drėgmė. Taigi, pasirūpinkite, kad variklio montavimo įvorės yra geros būklės, patikrinkite, ar ritės sumontuotos tinkamai, laiku keiskite variklio alyvą ir neperkaitinkite variklio.
tags: #kaip #patikrinti #automobilio #babina