Automobilių stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių namų yra aktuali problema daugelyje Lietuvos miestų. Gyventojai susiduria su sunkumais ieškant vietos automobiliui, o tai dažnai sukelia konfliktus ir nepatogumus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami automobilių stovėjimo aikštelių didinimui prie daugiabučių, kokios galimos gyventojų iniciatyvos ir kaip šią problemą sprendžia savivaldybės bei kokios yra teisinės galimybės išsinuomoti ar įgyti teisę naudotis parkavimo vieta iš valstybės ar kitų subjektų.
Teisinis Reglamentavimas: Valstybinė ar Privati Nuosavybė?
Norint įvertinti veiksmų teisėtumą dėl automobilių stovėjimo vietų, pirmiausia svarbu sužinoti, kam priklauso automobilių stovėjimo aikštelė ar atskira parkavimo vieta. Advokatų kontoros „Marger“ partneris, advokatas Augustinas Vaičiūnas ir teisininkas Dainius Kononovas dalijasi įžvalgomis ir pataria, ką daryti, kad perpildyti daugiabučių kiemai nevirstų karo lauku.
Viešosios Stovėjimo Vietos (Valstybės ar Savivaldybės Nuosavybė)
Jei automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo vietos yra viešosios nuosavybės objektai, t. y. priklauso valstybei ar savivaldybei, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys parkuoti automobilius. Tokiomis aikštelėmis žmonės gali naudotis nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena šalia esančiuose pastatuose.
Statyti automobilius vairuotojai gali net ir tais atvejais, kai pagal automobilių stovėjimo aikštelės buvimo vietą gali susidaryti nuomonė, kad konkretaus gyvenamojo ar kitos paskirties pastato kiemas skirtas būtent šiuose pastatuose gyvenančių ar dirbančių asmenų transporto priemonių parkavimui.
Tokiais atvejais asmenys negali savintis parkavimo vietų, t. y. statyti fizinių kliūčių, montuoti užtvarų, kabinti grandinių ir pan. Tokie veiksmai gali užtraukti administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą ar neteisėtą užtvarų įrengimą.
Privačios Stovėjimo Vietos (Įsigijimas ar Nuoma iš Privačių Subjektų)
Jei automobilių parkavimo vietos ar stovėjimo aikštelė yra privačios nuosavybės objektai, kas paprastai būna tais atvejais, kai aikštelės įrengiamos prie naujos statybos gyvenamųjų namų, tuomet gyventojas, norėdamas automobilį parkuoti privačioje stovėjimo vietoje, turi pastarąją išsipirkti ar išsinuomoti, t. y. įgyti teisę naudotis dalimi stovėjimo aikštelės.
Perkant būstą naujos statybos name iš nekilnojamojo turto vystytojo ar kitų asmenų kartu su gyvenamąja patalpa paprastai nuosavybėn įgyjama ir atitinkama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, t. y. automobilio stovėjimo vieta.
Svarbu paminėti, jog, pagal esamą teisinį reglamentavimą, įgyjama nuosavybės teisė būtent į dalį automobilių stovėjimo aikštelės. Atskiros parkavimo vietos išsipirkimas nėra galimas ir įmanomas jos nesuformavus kaip atskiro žemės sklypo ir neatidalinus iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Visgi net ir parkavimo vietos išsipirkimas negarantuoja, kad kiti gyventojai nestatys savo transporto priemonių į vietą, kurią asmuo laiko sava, nes visi bendraturčiai turi vienodas teises naudotis privačia aikštele. Pavyzdžiui, jei aikštelę yra išsipirkę 20 asmenų, bus laikoma, kad kiekvienam iš jų nuosavybės teise priklauso po 1/20 automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
Bendraturčių Teisės ir Pareigos Ginčų Atveju
Kylant ginčams, pavyzdžiui, tais atvejais, kai stovėjimo vietų kiekis yra nedidelis, o kitas asmuo parkuoja du ar tris automobilius, taip atimdamas kitų galimybę parkuoti savo transporto priemones, visi bendraturčiai turėtų mėginti taikiai susitarti dėl aikštelės naudojimo tvarkos.
Neretai gyvenamojo pastato gyventojai būna sukūrę grupes socialiniuose tinkluose, skirtas įvairių klausimų ir problemų, susijusių su gyvenamuoju pastatu, jo remontu ar automobilių stovėjimo vietomis aptarimui, kurios gali tapti efektyviu įrankiu spręsti tarpusavio nesutarimus ir dėl parkavimo vietų.
Jeigu konflikto vis dėlto nepavyksta išspręsti taikiai, visi bendraturčiai gali paprasta rašytine sutartimi susitarti dėl automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos. Tačiau tokią sutartį patvirtinus notariškai ir ją įregistravus Registrų centre, ji ir ateityje bus privaloma visiems asmenims, kurie pastate įsigis nuosavybę kartu su dalimi automobilių stovėjimo aikštelės ar stovėjimo aikštelės dalį atskirai.
Nepavykus susitarti taikiai, asmenims, kurių teisės pažeidžiamos, belieka galimybė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo.
Tad fizinių kliūčių statyti automobilius įrengimas konkrečiose automobilių stovėjimo vietose teisėtai įmanomas tik automobilių stovėjimo aikštelių bendraturčiams susitarus dėl konkrečios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo tvarkos arba pastarąją nustačius teismui.
Atitvarų Įrengimas Privačiose Aikštelėse
Siekiant, kad kiti asmenys, nesantys konkretaus pastato gyventojai ir / ar nesusiję su konkrečiu pastatu kitais pagrindais, nestatytų savo automobilių privačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, gali būti įrengiami atitvarai. Tačiau jų įrengimas privalo būti suderintas su atitinkamomis vietos savivaldos institucijomis ar jų įgaliota institucija. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo ketinamo įrengti užtvaro matmenų, būtina gauti ir statybą leidžiantį dokumentą.
Gyventojų Iniciatyvos ir Savivaldybių Sprendimai
Eismo organizavimo tvarkos namo kieme pakeitimui turėtų pritarti dauguma gyventojų, o inicijuoti pakeitimą turėtų bendrojo objekto valdytojas.
Kreipimasis į Savivaldybę dėl Aikštelių Įrengimo
Gyventojai gali kreiptis į miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių su prašymu įvertinti automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybę, panaudojant eco medžiagas (betonines trinkeles, kurios pritaikytos lengvojo transporto apkrovoms, be to, nereikia įrengti lietaus nuotekų tinklų). Gyventojai informuojami, kad jei toje vietoje, kur jie siūlo įrengti automobilių parkavimo vietas, yra inžineriniai tinklai, tada būtina parengti projektą. Abiem atvejais reikalinga, kad tokiai iniciatyvai pritartų dauguma butų savininkų.
Savivaldybių Programos ir Finansavimas
Vilniaus savivaldybė tiems, kurie atsinaujins senesnius kaip 15 metų daugiabučių namų kiemus ir teritoriją, iš Kaimynijų programos lėšų skiria finansavimą - po 10 eurų už 1 kv. m atnaujinamos teritorijos. Mieste yra suformuotos 1288 kaimynijos, turinčios net 934 ha neužstatytų bendrų plotų, kuriuos galima paversti jaukiomis, patogiomis kaimyniškomis erdvėmis. Tam iš viso bus skirta apie 100 mln. eurų. Pagal šią programą taip pat finansuojamas ir automobilių stovėjimo vietų kieme įrengimas, kaimynijos teritorijoje suformuotų sklypų įteisinimas.
Šiuo metu yra vienas suderintas projektinis pasiūlymas Konarskio g. 10-22 kaimynijoje, kuriame numatyta 134 vnt. parkavimo vietų (18 iš jų pritaikytos neįgaliesiems). VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė komentavo, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės vykdomą programą savo kiemą gali atsinaujinti visi gyventojai, įsikūrę ne vėliau nei 2002 m. Programa numato galimybę teritoriją atnaujinti tiek kosmetiškai, tiek iš esmės. Pirmuoju atveju suremontuojama esama infrastruktūra, antruoju - atnaujinimo darbai atliekami pagal projektą, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ar suderinimas. 10 eurų skiriama abiem atvejais, o antruoju savivaldybė gali prisidėti papildomai tiek, kiek savo lėšomis prisideda kaimynijos nariai, bet ne daugiau, kaip 5 eurai už kvadratinį metrą neužstatyto kaimynijos ploto. Paulius Paulionis iš Saulėtekio al. kaimynijos, pasinaudojusios programa, pasakojo, kad buvo aptverta teritorija tvora, įrengta stovėjimo aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, erdvė įveiklinta.
Daliaus Vadlugos, Vilniaus savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo teigimu, pagal praėjusiais metais pateiktus prašymus šiemet planuojama rekonstruoti 7 automobilių stovėjimo aikšteles prie daugiabučių namų. Pagal galiojančią Savivaldybės tarybos patvirtintą tvarką tokių objektų projektavimas ir rekonstravimo darbai 70 proc. finansuojami miesto biudžeto lėšomis ir 30 proc. prisidedant patiems gyventojams.
Klaipėdos savivaldybė sulaukė daug prašymų iš norinčiųjų įsirengti parkavimo vietas su ažūrine danga, todėl darbai bus atliekami sulaukus eilės. Anot Klaipėdos savivaldybės atstovo, naujos parkavimo vietos buvo sukurtos minimaliais resursais, tam išnaudojant neracionaliai suplanuotus šaligatvius. Planuojama įrengti beveik tūkstantį parkavimo vietų Kauno gatvės mikrorajone, tam skiriama apie 5,5 mln. eurų. Naujos vietos automobiliams atsiras ir dalyje kiemų Taikos prospekte. Savivaldybės trejų metų strateginiame veiklos plane iš viso numatyta skirti bemaž 9 mln. eurų parkavimo problemoms spręsti. Parkavimo problemos mieste buvo nepakankamai efektyviai sprendžiamos gana ilgą laiką, todėl dedamos maksimalios pastangos, kad situacija keistųsi iš esmės.
Kauno miestas suteikia galimybę pigiau įsirengti automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo, sporto aikšteles, šaligatvius, pėsčiųjų takus, įvažų ir kiemų dangas, lietaus nuotekų sistemas, teritorijos apšvietimą, dviračių stogines ar net elektromobilių įkrovimo stoteles. Miestas finansuoja ir medžių sodinimo darbus. Daugiaaukščius namus renovuojantys bei drauge kompleksinius aplinkos tvarkymo darbus planuojantys kauniečiai gali tikėtis net iki 90 proc. siekiančios finansinės paramos. Tačiau labai svarbu laikytis eiliškumo - kad būtų galima įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę ar kitus patogumus, būtina suformuoti sklypą ir parengti techninį projektą. Parama gali siekti ir 50 tūkst., ir 100 tūkst. eurų. Miestas prie projektų įgyvendinimo prisidėjo daugiau kaip 750 tūkst. eurų. Šiais metais gyventojams numatyta dar 200 tūkst. eurų siekianti parama. Gegužės 16 d. prasidėjo antrasis programos „Svajonių kiemas“ prašymų priėmimo etapas.
Eismo Organizavimo Pakeitimai ir Gatvių Siaurinimas
Modernizuojant daugiabučių kvartalus savivaldybės aukoja želdinių plotus tam, kad būtų automobilių stovėjimo aikštelės. Kai gatvė iš principo yra plati, tai natūraliai pusė tos gatvės būna užimta parkavimo vietomis. Ji natūraliai susiaurėja, nes užstatoma parkuojamais automobiliais, bet kadangi tai nenumatyta kaip speciali parkavimo vieta, parkuojami automobiliai sukuria saugumo problemų, užstoja pėsčiųjų perėjas, įvažiavimus, išvažiavimus, galų gale ten daugiau vaikšto žmonės nebūtinai ties pėsčiųjų perėja.
Vilniuje svarstomas siūlymas įvesti naujas, „baltąsias“ parkavimo zonas daugiabučių kiemuose, kurios galėtų padėti spręsti parkavimo vietų trūkumo problemą. Anot specialistų, verta išnaudoti ir efektyviau tas vietas, kur galbūt yra kai kuriuose rajonuose požeminės stovėjimo aikštelės arba požeminiai garažai. Viršuje, kad gyventojams nereiktų rūpintis žolės pjovimu ir vietoje to įrengtų antžeminę parkavimo aikštelę, nes vis tiek infrastruktūra, statinys yra apačioje, tai kažkokių medžių neprisodinsi.
Statybos Techninio Reglamento Reikalavimai
Statybų techniniame reglamente numatyta, kad statant gyvenamosios paskirties daugiabutį automobilių statymo vietų skaičius turi atitikti butų skaičių. Šiame teisės akte taip pat paminėta, kad ši nuostata netaikoma statant svečių namus. Įstatymo leidėjas numato, kad viešbučiai ir svečių namai nebus užimti visą laiką, todėl tokio automobilių aikštelės poreikio kaip daugiabučių atveju tiesiog nebus.
Parkavimo Apmokestinimas ir Mokesčiai: Šiaulių Pavyzdys
Nors didžiausiuose pasaulio miestuose už automobilių parkavimą prie namų reikia mokėti net patiems daugiabučių gyventojams, tai, kad tokia sistema galioja ir Lietuvoje, dažnam būtų tikra nuostaba. Šiauliuose senų daugiabučių gyventojai už moliną stovėjimo aikštelę turi susimokėti savivaldybei. Sovietiniais laikais statyti daugiabučiai ir erdvės šalia jų, deja, neatitinka nūdienos realijų, kai daugumoje šeimų yra po kelis automobilius.
Mokamos Parkavimo Zonos
Šiauliuose yra trys skirtingos parkavimo zonos - raudonoji, geltonoji ir žalioji. Į šias zonas patenka ir daugiabučiai namai, ir šalia jų esančios kelios varganos stovėjimo vietos. Už jas susimokėti turi ne tik pašaliniai asmenys, kurie trumpam pasistatė automobilį, bet ir namo gyventojai. UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“, kuris administruoja šiuos mokesčius, informuoja, kad vieno automobilio parkavimas žaliojoje zonoje metams kainuoja 20 eurų, geltonojoje - 25 eurus, o raudonojoje - 40 eurų per mėnesį. Nepasisekė tiems, kas kažkada nusipirko butą sename daugiabutyje, kuris stovi brangiausioje parkavimo zonoje.
Kritika ir Gyventojų Lūkesčiai
Gyventojai piktinasi, kad sumokėję už automobilio statymą pirmiausiai ne visada randa, kur tą automobilį pasistatyti, ir kad parkavimo vieta būtų padori ir prižiūrėta. Tačiau Šiauliuose, kaip ir daugelyje kitų miestų, prie daugiabučių yra padarytos aikštelės, kuriose telpa gal iki dešimties automobilių, tad visi ten netelpantieji, nors pinigus ir moka, bet statosi kas kaip išmano - dažniausiai ant duobėto ir kreivo įvažiavimo krašto, vienu ratu ant žolės.
Šiauliečiai socialiniame tinkle paviešino nuotraukas, kaip žiemos metu atrodo vaizdas prie daugiabučio namo, prie kurio automobilių stovėjimas yra mokamas. Kadangi vietos pakankamai nėra, žmonės statosi automobilius dalinai ant žalios vejos, kuri žiemą išvažinėjama ir išrausiama. Kol vieni piktinasi, kad už surinktas lėšas savivaldybė galėtų bent jau skaldos pabarstyti, kiti gi sako, kad reikia stovėjimo vietas tvarkytis patiems.
Gyventojai taip pat piktinasi, kad savivaldybė net neinformavo apie parkavimo apmokestinimą. „Savivaldybė net neinformavo. Nesiteikė pranešti žmonėms, kad bus tokie dalykai“, - televizijai guodėsi šiaulietė Nijolė Malakauskienė.
Abonementų Sistema ir Mokesčių Panaudojimas
Abonementus galima nusipirkti 50 proc. pigiau tiems, kurie gyvena vienoje ar kitoje mokamoje zonoje. Tačiau tai vieno automobilio stovėjimo kaina, o jei norima statyti visus šeimos automobilius, kaina atitinkamai išauga. Šiaulių valdžia nusprendė, kad apmokestinus stovėjimo vietas, miniatiūriniuose kiemuose atsiras daugiau vietos. Savivaldybė sako, kad iš mokesčio planuoja surinkti apie 600 tūkst. eurų papildomų pajamų, kurios bus naudojamos viso miesto infrastruktūros gerinimui, o ne tik daugiabučių kiemų tvarkymui.
Finansiniai Aspektai ir Kainodara
Žemė miestuose brangi, todėl nemokamos automobilių aikštelės statytojams smarkiai kerta per kišenę. Įrengti pakankamai vietų požeminėse aikštelėse pavyksta ne visada, o ir ne visada jas lengva parduoti.
- Už neįrengtą automobilių stovėjimo vietą statytojas miestui turi kompensuoti 15000 Lt. Kompensacijos dydis už vieną automobilių stovėjimo vietą indeksuojamas kartą per metus atsižvelgiant į metinį statybos sąnaudų kainų indeksą.
- Automobilio stovėjimo vieta požeminėje aikštelėje kainuoja nuo 5-6 tūkst. eurų gyvenamuosiuose rajonuose iki 13-15 tūkst. eurų miesto centre. Parkingo vietų kaina labai priklauso nuo vietos mieste ir gali skirtis kelis kartus.
- Vidutinė aikštelės įrengimo kaina (pagal statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas ir apimanti buvusio asfalto nuėmimą, naujo patiesimą, stogines, pritaikymą neįgaliesiems ir t.t.) yra apie 700 eurų už vieną vietą. Ši kaina yra maksimaliai leistina, o ne faktinė, kuri paaiškės po techninio darbo projekto parengimo ir rangos darbų pirkimo.
Daugiabučių Bendrijų Vaidmuo ir Iššūkiai
Daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Tai 2025 metų gegužės 6 d. paskelbtoje nutartyje konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Sprendimų Priėmimas ir Lėšų Kaupimas
Bendrijos narių teisėtai priimtus sprendimus vykdo visi savininkai. Prievolė mokėti kaupiamuosius įnašus yra priskirta savininkui. Jeigu daugiau nei pusė visų savininkų balsavo už naujo bendrojo naudojimo objekto (aikštelė) įsirengimą ir ta aikštele galės naudotis visi savininkai, tai, manytume, visi ir turėtų prisidėti prie aikštelės įrengimo.
Kaupiamuosius mokesčius mokėti turi visi savininkai - ir butų, ir kitų patalpų, kitaip bus pažeistas lygiateisiškumo ir proporcingumo principas, įtvirtintas Civiliniame kodekse. Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendrija pirmiausiai rūpinasi ir bendrijos renkamos kaupiamosios lėšos yra naudojamos privalomajam bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, t.y. darbams, kuriais siekiama užtikrinti, kad tie objektai atitiktų jiems keliamus techninius reikalavimus, tinkamai funkcionuotų, nekeltų grėsmės ir pan.
Konfliktai Dėl Mokėjimų
Trečdalis Panevėžio Tulpių gatvės 20-ojo daugiabučio gyventojų ėmėsi žygių, kai bendrija nusprendė rinkti lėšas ir prie namo įrengti vietas automobiliams. Sutikę patys padengti 60 proc. aikštelės įrengimo sąmatos, namo gyventojai įsipareigojo sumokėti 12 tūkst. eurų. Iš viso šiame name yra šimtas butų. Tačiau kai kurie gyventojai, neturintys automobilio, nesutinka mokėti. Pavyzdžiui, 80-metė gyventoja teigė: „Man 80 metų, niekada nevairavau ir nebevairuosiu. Butas po manęs liks dukrai, o ji taip pat nevairuoja. Kodėl turėčiau mokėti už aikštelę, kuria nesinaudosiu?“ Jai pritarė ir šešiasdešimtmetė Liuba Fiodorova, taip pat neturinti automobilio.
Bendrijos pirmininkas A. Rudys žino apie kai kurių kaimynų sprendimą nemokėti už aikštelės įrengimą, tačiau teigia, kad gyventojai kažkada pasens ir butai kitiems atiteks, o nauji šeimininkai norės turėti vietą mašinai. Padengti aikštelės statybos išlaidų iš kaupiamųjų lėšų, anot pirmininko, bendrija negali - to neleidžia teisės aktai. Mokesčiai visiems savininkams priskaitomi proporcingai jų daliai pastate - pagal naudingąjį plotą.
Informacijos Teikimas ir Įsiskolinimų Išieškojimas
Savininkai turi žinoti, už ką ir kiek moka. Nėra normalu mokėti vieną bendrą sumą, reikėtų mokestiniame pranešime nurodyti konkrečius mokesčius. Normalu, kad mokesčius turi mokėti visi savininkai, ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Normalu, kad skolos išieškomos. Be to, savininkas pats turi domėtis bendrais reikalais.
Privataus Sklypo Įsigijimas Bendrijos Lėšomis
Advokatė E. Maciejevska patarė, kad, esant galimybei, daugiabučio gyventojams būtų tikslinga aikštelę iš privataus asmens įsigyti. Ji primena, kad daugiabučio butų ir patalpų savininkai ar bendrija aikštelę galėtų įsigyti tik su daugumos pritarimu (50 proc. + 1). Už aikštelę būtų mokama bendrai, proporcingai priklausančių butų ar kitų patalpų plotui (nebent būtų susitarta kitaip). E. Maciejevska pabrėžė, kad priėmus sprendimą daugumos pritarimu už aikštelę privalėtų mokėti visi - tiek balsavę prieš, tiek visai nebalsavę.
V. Stankevičius nurodė, kad atvejų, kai aikštelė iš privataus asmens nuperkama, pasitaiko: „Kai susitarimas tampa neįmanomas arba ilguoju laikotarpiu nepraktiškas, bendrijos ar administratoriai kartais inicijuoja sklypo įsigijimą. Tai leidžia patiems spręsti dėl tvarkymo, investicijų ar parkavimo taisyklių.“
Dokumentinis filmas „ŠE TAU, BOBA, IR DEVINCINIS! Altorėlių rėdzymo tradicija Rudnios parapijon“
Teismų Praktika ir Servitutai
Neretai vystytojams plėtojant daugiabučių ar individualių namų kvartalų projektus nuosavose sklypuose, pasitaiko atvejų, kai parduodant butus ar namus pagrindiniams objektams aptarnauti skirtos erdvės proporcingai nepaskirstomos gyventojams, pavyzdžiui, parkavimo aikštelės ar privažiavimo keliai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad daugiabučių namų savininkai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir turėdami teisėtą poreikį naudotis kieme esančia parkavimo aikštele, net jei ji priklauso kitam savininkui, gali reikalauti nustatyti tokiai aikštelei naudojimosi tvarką ir mokėtiną kompensaciją. Šis kasacinio teismo sprendimas yra svarbus signalas tiek gyventojams, tiek NT vystytojams.
Vilnietis Kipras dar prieš įsigyjant butą buvo įspėtas, kad stovėjimo aikštelė priklauso ne gyventojams, o įmonėms, kurios yra pirmame daugiabučio aukšte. Anot V. Stankevičiaus, tokiu atveju gyventojai negali įsirengti barjerų ar naudoti teritorijos be leidimo, tačiau taip pat ir savininkas negali be pagrindo uždrausti daugiabučio gyventojams naudotis aikštele.
Jei žemės sklypas nėra įregistruotas kaip bendro naudojimo objektas, tačiau yra būtinas gyventojų poreikiams, teismas taip pat gali pripažinti teisę naudotis šiuo sklypu, nustatydamas servitutą. Advokatė E. Maciejevska atkreipė dėmesį, kad aikštelės savininkas turi teisę į atlygį už naudojimąsi jo nuosavybe, kas reiškia, kad daugiabučio gyventojams už galimybę naudotis aikštele gali tekti mokėti kompensaciją. Konkretus kompensacijos dydis gali būti sprendžiamas arba šalių susitarimu (atsižvelgiant į rinkos kainas už automobilių stovėjimo vietų nuomą, vietovės ypatumus), arba ginčo atveju kompensacijos dydį nustatys teismas.
tags: #kaip #issinuomoti #parkavimo #vieta #is #valstybes