Įvadas: Ratlankių funkcija ir svarba
Ratlankiai yra ir funkcinė, ir estetinė automobilio pakabos sudėtinė dalis, todėl jų tinkama priežiūra yra dvigubai svarbi kiekvieno sąmoningo automobilio vairuotojo pareiga. Nors ratlankiai yra gaminys, į kurio išorinį grožį pirmiausia atkreipiamas dėmesys, jų eksploatacinės savybės dažnai lieka šešėlyje. Šiame straipsnyje aptarsime ratlankių tipus, gamybos metodus, techninius parametrus, priežiūrą ir dažniausiai pasitaikančius defektus.
Ratlankių tipai ir jų ypatybės
Ne visi ratlankiai yra vienodi, todėl prieš pradedant kalbėti apie jų priežiūrą ir defektus, reikėtų apžvelgti pagrindinius tipus ir konstrukcijas.
Plieniniai ratlankiai
Šie ratlankiai pagaminti iš plieno lakštų ir taip pat vadinami perforuotais ratlankiais. Dėl gamybos technologijos jų svoris yra didesnis nei lengvojo lydinio ratlankių. Plieninių ratlankių pagrindinis privalumas yra palyginti žema kaina. Vienas iš pagrindinių priežasčių, kodėl juos įprastai naudoja blogomis oro sąlygomis, yra jų smūgių absorbavimo savybės - jei plieno ratlankis atsimuša į šaligatvį ar kokį aštrų kampą, jie smūgį sugeria ir gali apsaugoti kitas automobilio pakabos dalis nuo pažeidimų.
Lieti (lengvojo lydinio) ratlankiai
Lieti ratlankiai nuo plieno ratlankių skiriasi gamybos metodais - jie liejami iš skirtingų lengvojo metalo aliuminio lydinių, padarančių juos žymiai lengvesniais (net iki 15-30 %), lyginant su analogiško dydžio plieniniais ratlankiais. Mažesnė masė reiškia, kad su šiais ratlankiais pavara greičiau paspartės ir stabdymo kelias bus trumpesnis. Ratlankių mažas svoris pagerina ir degalų ekonomiškumą, sumažina kitų automobilio pakabos dalių apkrovą ir jų dilimą. Aliuminio lydiniai yra mažiau jautrūs korozijai, todėl rūdija žymiai mažiau nei plieniniai automobilio „batai“.
Automobilių lengvojo lydinio ratlankiai nėra tik duoklė grožiui. Aviacijoje ir automobilių sporte, kur vertinamas konstrukcinis gaminio pranašumas bei patikimumas, tokie ratlankiai jau seniai naudojami. Lydinys, iš kurio gaminami ratlankiai, daug geriau praleidžia šilumą nei plienas. Dėl to mažiau kaista stabdžių sistemos detalės, ratų stebulės ir guoliai. Lydinys pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis, todėl šie ratlankiai atlaiko smūgines apkrovas, juos mažiau deformuoja skersinės jėgos, veikiančios posūkyje.
Pagrindinis šio tipo ratlankių trūkumas - jų gamybos išlaidos 1,5-3 kartus didesnės nei štampuotų ratlankių. Prieš dešimtmetį ratų montavimo specialistus gąsdinęs ratlankių trapumas dabar jau nebekelia galvos skausmo - patobulinus ratlankių terminį apdirbimą, trūkumą pavyko ištaisyti.
Lietų ratlankių gamybos metodai
Lieti ratlankiai yra gaminami liejant aliuminį į specialią formą. Šių ratlankių gamyboje yra naudojamos kelios gaminimo technologijos:
- Liejimas veikiant sunkio jėgai: Šiuo metodu formai užpildyti naudojama sunkio jėga. Tai yra paprasčiausias liejimo būdas, kurio pagrindinė nauda - mažesnės gamybos išlaidos. Šiuo būdu pagaminti ratlankiai yra pigesni.
- Liejimas naudojant žemą slėgį: Naudojant žemą slėgį, aliuminis greičiau išliejamas į formą, nei veikiant sunkio jėgai. Šiuo būdu gaminamų ratlankių kokybė yra geresnė dėl didesnio tankio. Lieti ratlankiai, pagaminti naudojant žemą slėgį, yra labiausiai paplitę keičiamų ratlankių rinkoje dėl geros pusiausvyros tarp svorio ir atsparumo.
- Lėto lydymo (sukimosi) technologija (Flow Forming): Tai yra vienas pažangiausių gamybos metodų naudojant žemą slėgį. Šių ratlankių kokybė ir patikimumas beveik prilygsta kaltiniams ratlankiams, o gamybos kaštai yra mažesni. Gamintojai stengiasi sukurti kokybiškus aliuminio ratlankius, kurie kokybe prilygtų kaltiniams, bet reikalautų mažiau gamybos išlaidų.
Kaltiniai ratlankiai
Kaltiniai ratlankiai taip pat yra pagaminti iš skirtingų lydinių, tačiau jų ypatingas pagaminimo procesas (kaltinimas) leidžia juos padaryti dar lengvesniais ir patvaresniais nei lieti ratlankiai. Tai yra aukštos klasės ratlankiai, kurie gaminami modeliuojant aliuminio bloką, veikiant itin aukštu slėgiu. Dėl aukštų našumo rodiklių, šie ratlankiai daugiausiai naudojami automobilių sporte.
Kalti lengvojo lydinio ratlankiai yra tvirtesni ir mažiau už lietuosius kenčia nuo nedidelių smūgių. Tačiau stipraus susidūrimo atveju kaltų ratlankių tvirtumas veikia neigiamai: plieniniai ar lieti ratlankiai linkdami arba trupėdami sugeria dalį energijos, o kaltas ratlankis neapsaugo nuo smūgio ir visa jo jėga tenka pakabai. Pakabos remontas visada kainuoja daugiau.
Surenkamieji ratlankiai
Surenkamieji ratlankiai yra pagaminti naudojant tuos pačius lietinių ratlankių gaminimo metodus, tačiau jie nebus vientisi lydiniai ar kaltiniai dirbiniai, o kelių dalių rinkinys. Šis būdas leidžia derinti skirtingus metodus ir medžiagas. Pavyzdžiui, galima pagaminti ratlankį, kurio centrinė dalis bus išlieta iš magnio, o lankas pagamintas kaltiniu būdu iš aliuminio. Surenkami ratlankiai yra priskyriami aukščiausiai klasei ir skirti aukščiausios klasės rinkai. Jų pritaikymas yra labai lankstus, jie naudojami automobiliams, kurie turi išskirtinius matmenis, arba paprasčiausiai tiuningui. Juos dažniausiai renkasi automobilių sporto atstovai, automobilių tiuningo entuziastai.
Ratlankių techniniai parametrai ir žymėjimai
Renkant naujus ratlankius, dažnai akys užkliūva už sudėtingų žymėjimų, tokių kaip 7.5Jx17 ET45 5x112. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip atsitiktinių skaičių ir raidžių rinkinys, tačiau iš tiesų kiekvienas simbolis turi aiškią ir svarbią reikšmę. Šie žymėjimai nurodo techninius parametrus, kurie lemia, ar ratlankis tinkamai tiks konkrečiam automobiliui. Kiekvienas ratlankis turi kelis pagrindinius parametrus, o tinkamiausius ratlankių išmatavimus galima rasti automobilio naudojimo instrukcijoje arba gamintojo pateiktoje informacijoje. Dažnai leistini dydžiai nurodomi ir specialioje lentelėje ant automobilio kėbulo. Šie duomenys padeda išvengti netinkamų pasirinkimų.
Ratlankio skersmuo
Ratlankio skersmuo nurodomas coliais ir dažniausiai žymimas skaičiumi po raidės „R“, pavyzdžiui, R17 reiškia, kad ratlankio skersmuo yra 17 colių. Šis parametras turi tiesioginę sąsają su padangos dydžiu, nes padanga turi tiksliai atitikti ratlankio skersmenį. Vairuotojai kartais renkasi didesnio skersmens ratlankius dėl estetikos ar sportiškesnės išvaizdos. Tačiau keičiant skersmenį būtina atsižvelgti į bendrą rato diametrą kartu su padanga, kad nebūtų iškraipyti spidometro rodmenys ar pablogintas važiavimo komfortas.
Ratlankio plotis
Ratlankio plotis taip pat matuojamas coliais ir nurodomas pirmuoju skaičiumi, pavyzdžiui, 7.5J reiškia 7,5 colio plotį. Plotis lemia, kokio pločio padangos gali būti montuojamos ant konkretaus ratlankio. Per siauras arba per platus ratlankis gali turėti neigiamos įtakos padangos dėvėjimuisi ir automobilio stabilumui. Raidė „J“ žymi ratlankio briaunos formą.
Išnešimas (ET)
Išnešimas, žymimas ET, nurodo atstumą milimetrais tarp ratlankio tvirtinimo plokštumos ir jo geometrinio centro. Pavyzdžiui, ET45 reiškia, kad šis atstumas yra 45 milimetrai. Jeigu ET per mažas, ratas gali per daug išsikišti ir liesti sparnus. Jeigu ET per didelis, ratas gali būti per daug įtrauktas į vidų ir liesti pakabos ar stabdžių komponentus.
Tvirtinimo skylių skaičius ir atstumas (PCD)
Žymėjimas 5x112 reiškia, kad ratlankis turi penkias tvirtinimo skyles, o atstumas tarp priešingų skylių centrų yra 112 milimetrų. Pirmasis skaičius nurodo varžtų arba smeigių skaičių, o antrasis apibrėžia vadinamąjį PCD (angl. Pitch Circle Diameter). Net nedidelis neatitikimas gali lemti netolygų ratlankio prigludimą, vibraciją ar varžtų atsisukimą. Todėl šis rodiklis yra vienas svarbiausių renkantis ratlankius.
Centrinės skylės skersmuo (CB)
Centrinės skylės skersmuo, dar vadinamas CB (angl. Center Bore), nurodo ratlankio centrinės angos dydį milimetrais. Ši anga turi atitikti automobilio stebulės skersmenį, kad ratas būtų tinkamai centruotas. Jeigu centrinė anga yra šiek tiek didesnė nei automobilio stebulė, naudojami specialūs centravimo žiedai. Jie padeda užtikrinti tikslų ratlankio prigludimą ir apsaugo nuo vibracijos važiuojant.
Apkrovos indeksas ir sertifikatai
Ant ratlankių taip pat galima rasti apkrovos indeksą, kuris nurodo, kokią maksimalią apkrovą vienas ratlankis gali atlaikyti. Šis rodiklis ypač svarbus sunkesniems automobiliams ar visureigiams. Kai kurie ratlankiai turi sertifikatus, patvirtinančius jų atitiktį kokybės ir saugumo standartams. Jeigu kyla abejonių dėl ratlankių parametrų, verta pasitarti su specialistais arba naudotis patikimomis duomenų bazėmis.
Ratlankių priežiūra ir defektai
Ratlankiai - konstrukcinė automobilio dalis. Per juos nuo padangų į pakabos detales transmisijos elementu perduodamos kelio reakcijos jėgos. Tinkama priežiūra padeda išlaikyti ratlankių funkcionalumą ir estetinę išvaizdą.
Ratlankių valymas ir apsauga
Ant automobilio ratlankių, ypač jei keliuose nevyrauja šiltas ir sausas oras, dauguma nešvarumų susidaro palyginti greitai - stabdžių likučių dulkės, smėlis, druska ir purvas - visa tai nuo ratų patenka ir ant ratlankių paviršiaus. Norint užtikrinti, kad ratlankiai dar ilgai išlaikytų esamą išvaizdą, priklausomai nuo automobilio naudojimo dažnumo, patartina juos valyti vidutiniškai 2-4 kartus per mėnesį. Valymui rekomenduojama naudoti švarų audinį arba zomšos gabalėlį.
Dažniausi ratlankių pažeidimai
Prie ratlankių pažeidimų priskiriami įvairūs įbrėžimai ir defektai, kurie atsiranda nuo atšokusių akmenų, įvažiavus į duobę ir nubrozdinus į šaligatvį. Jei ant ratlankio aptikote akmens arba šaligatvio krašto sukeltus pažeidimus, artimiausiu laiku padenkite juos koreguojančiu pieštuku. Tai padės pažeistas vietas apsaugoti nuo išorinių aplinkos pažeidimų ir sumažins rūdžių atsiradimo galimybę.
- Plieninių ratlankių pažeidimai: Jei pažeidimas atsiranda ant plieno ratlankių, tada nėra jokio pagrindo nerimauti, nes tai retai būna rimta problema. Plieninį diską beveik visada galima išlyginti.
- Lietų ratlankių pažeidimai: Lieti lengvojo lydinio ratlankiai, ypač liejami, yra trapesni. Po smūgio jie ne sulinksta, o įskyla. Lietą ratlankį pažeisti galima netgi neatsargiai statant automobilį ar užvažiavus ant bėgių. Tai ypač aktualu žemo profilio padangoms, kur ratlankis pažeidžiamesnis. Labai pavojingi nematomi įtrūkimai - ratlankis gali subyrėti važiuojant.
Ratlankių remontas
Jei pažeistas lietinis ratlankis, procesas yra ilgas ir brangus, nes jį būtina chemiškai nuvalyti, patepti ir perdažyti. Jei duobė, į kurią pavyko įvažiuoti, yra aštri ir gili, o ratlankis yra deformuotas dėl stipraus smūgio, jį galima suklijuoti, suvirinti arba privirinti išlūžusią dalį. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visais atvejais remontavimas yra įmanomas, patvarus ir naudingas. Jei lietas ratlankis yra sulenktas, bet ne sutrūkęs, jį galima valcuoti. Valcavimo proceso metu ratlankis atgauna formą (tai kainuoja nuo 15 iki 45 eurų) ir, jei būtina, jį galima nušlifuoti arba aplyginti kraštus.
Lengvojo lydinio ratlankius galima remontuoti, tokią paslaugą teikia daugelis dirbtuvių, bet remontuojami ne visi ratlankiai. Pagrindinis rodiklis čia yra bendras sudedamųjų ratlankio dalių tvirtumas, tai įvertinama dirbtuvėse. Jei ratlankio konstrukcija pažeista, jis neremontuojamas. Svarbu, kokie yra pažeidimai: koks nuoskilų ir prarastų fragmentų dydis, įlinkimų gylis ir pobūdis, geometrijos nukrypimas. Pagal tinkamumą remontuoti ratlankius galima skirstyti į tris kategorijas:
- Nedaug pažeisti ratlankiai: smulkūs įbrėžimai, nutrinti dažai. Tokius galima sutaisyti ir naudoti toliau.
- Remontas dar įmanomas: bet kokybės ir patikimumo garantijos niekas neduos.
- Neremontuotini ratlankiai: juos galima remontuoti ir naudoti atsarginiame rate, kuris bus naudojamas tik išimtiniais atvejais. Dauguma pažeistų ratlankių priskiriami antrai ir trečiai kategorijai ir suremontuojami labai retai.
Svarbūs montavimo niuansai
Centravimo žiedų svarba
Ratas, kuris tvirtinamas keturiais ar penkiais kūginiais varžtais, gali būti netinkamai sumontuotas ir prispaustas, deformuoti ratlankio uždėjimą. Ratlankio centrinė kiaurymė yra pagrindinis matmuo, pagal kurį atliekami visi paviršiaus apdirbimo darbai. Tai daroma tam, kad nebūtų jokio radialinio ar ašinio nukrypimo. Jei nėra centravimo žiedo, netolygiai veržiant, galima labai nekokybiškai uždėti ratą, ypač jeigu nenuvalyta lengvojo lydinio ratlankio plokštuma. Svarbiausia, kad automobiliui važiuojant didesniu nei 100 kilometrų per valandą greičiu, lengvojo lydinio ratlankis praranda centrą, jei nėra centravimo žiedo. Eksploatuojant automobilį, turintį lengvojo lydinio ratlankius be centravimo žiedų, net jei ir nesijaučia vibracijos, atidžiai apžiūrint padangas, galima pamatyti, kad jos dėvisi netolygiai. Taip yra todėl, kad padanga nevienodai liečiasi į kelio paviršių. Todėl centravimo žiedai yra būtini - tada nereikia dažnai keisti padangų. Automobilį jaučiantis vairuotojas iš karto gali suprasti, kad ratlankis uždėtas netiksliai arba yra nesubalansuotas. Centravimo žiedai būna plastikiniai ir metaliniai. Pastarieji patvaresni ir nesideformuoja. Jei ratlankis dedamas kokybiškai, tinka ir plastikiniai žiedai.
Varžtų ilgio parinkimas
Norint išsiaiškinti, ar tinkamas varžtų ilgis, prieš dedant ratlankį reikia įstatyti varžtą į nuimtą ratlankį (kuris bus dedamas) ir iki galo įstačius varžtą į skylę pažiūrėti, kiek išlenda varžto sriegis. Jeigu sriegis išlenda kelis milimetrus, t. y. lieka 2-3 sriegio apvijos, varžtai yra per trumpi. Tvirtinti jais ratlankį nebus saugu, nes didelė tikimybė, kad jie atsisuks arba ištrūks varžto sriegis. Reikia, kad varžtas būtų išsikišęs 5-7 milimetrus, tada bus patikimai pritvirtinamas ratlankis ir bus saugu eksploatuoti automobilį. Per ilgi varžtai taip pat negali būti - kai sriegio apvijų daug, ratlankis nebus gerai prispaudžiamas prie tvirtinimo plokštumos. Taigi, skardiniams diskams būtina naudoti trumpesnius, o lengvojo lydinio ratlankiams - ilgesnius varžtus.
tags: #dekoratyviniai #ratlankiu #diskai