Eismas keliuose įprastai pagrįstas pasitikėjimu kitais eismo dalyviais. Tačiau kartais net labiausiai patyrę vairuotojai atsiduria avarinėse situacijose. Įvykus nelaimei, įprastai viskuo pasirūpina draudimo kompanijos, bet pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet eismo įvykio kaltininkas - neapsidraudęs privalomuoju draudimu.
Kaip elgtis susidūrus su nedraustu avarijos kaltininku
Lietuvoje drausti transporto priemones yra privalu. Deja, 9 proc. vairuotojų to nepadaro. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, kuriuos skelbia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Lietuvos gatvėmis važinėja net 140 tūkst. nedraustų automobilių.
Jeigu aplinkybės susiklostė nepalankiai ir avarija įvyko su savo automobilio neapdraudusiu kaltininku, patariama iš karto kviesti policiją. Jeigu įvykio aplinkybės aiškios ir pildoma eismo įvykio deklaracija, vertėtų įsitikinti, kad prie detalių apie automobilį būtų nurodytas jo nedraustumas. Svarbu nepasiduoti galimam neapsidraudusiojo spaudimui „susitarti“ - dažnai kaltininkas bando įtikinti, kad šis apsidraus ir deklaraciją užpildys vėliau.
Jeigu kaltininko automobilis nedraustas ir įvykis užfiksuotas policijos pareigūnų arba deklaracija užpildyta tvarkingai bei teisingai, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savo draudimo kompaniją, kurioje automobilį draudė transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.
Remiantis teisės aktais, jei kaltininko transporto priemonė nedrausta Lietuvoje, žalą atlygins Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras. Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje, jei nedrausta EEE valstybėje registruota transporto priemonė - žalą atlygins Biuras. Jei nedrausta transporto priemonė, registruota šalyse, pripažįstančiose draudimą pagal numerį (pvz., Andora, JK) - klausimus spręs eismo įvykio šalies Biuras.
Išsamus eismo įvykio fiksavimas ir deklaracijos pildymas
Kiekvienas, net smulkus, eismo įvykis jo dalyviams sukelia nemenką stresą. Bendrai, eismo įvykio metu svarbiausia yra šie žingsniai:
- Sustabdykite transporto priemonę ir pasilikite eismo įvykio vietoje.
- Įvertinkite situaciją: jei yra nukentėjusių žmonių, nedelsiant kvieskite greitąją pagalbą (numeriu 112).
- Praneškite apie įvykį policijai šiais atvejais:
- Jei yra sužeistų žmonių.
- Jei apgadintas ne tik transportas, bet ir kitas turtas (pvz., stulpas, kelio užtvaras).
- Jei nesutariama dėl kaltės.
- Jei įtariate, kad avarijoje dalyvauja neblaivus vairuotojas.
- Jei įvažiavote į duobę, nuvažiavote nuo kelio ar atsitrenkėte į turtą.
- Jei radote apgadintą transporto priemonę ir yra kaltininkas, liudininkai ar įvykis užfiksuotas kamerose, arba jei turtas apgadintas piktavališkai ar nuo statybų darbų.
- Jei įvyko vagystė ar apiplėšimas.
- Užtikrinkite saugumą ir, jei įmanoma, sumažinkite žalą (užsienyje).
- Pildykite eismo įvykio deklaraciją.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas
Eismo įvykio deklaracija yra esminė dalis sprendžiant eismo įvykio padarinius. Ją galite rasti savo transporto priemonėje, draudimo bendrovėje arba atsisiųsti internetu. Neturint blanko, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi eismo įvykio dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija, o aplinkybės patvirtinamos eismo įvykio dalyvių parašais.
Ką būtina nurodyti deklaracijoje:
- Įrašykite visų dalyvių duomenis: vairuotojų vardus, pavardes, kontaktus, transporto priemonių valstybinius numerius ir draudimo poliso numerius - privalomojo arba Kasko.
- Aprašykite įvykio aplinkybes ir pateikite schemą. Braižant schemą, reikėtų pasistengti, kad ji būtų kuo informatyvesnė ir iš jos būtų galima lengvai suprasti eismo įvykio aplinkybes.
- Abi pusės turi pasirašyti deklaraciją. Jeigu užpildote deklaraciją pats, vieną kopiją pasilikite sau, o kitą atiduokite kitam eismo įvykio dalyviui.
- Jei eismo įvykyje dalyvavo 2 ir daugiau transporto priemonių, reikia pildyti atskiras deklaracijų formas kiekvienam nukentėjusiajam. Kiekvienoje formoje turėtų būti nurodytas eismo įvykio kaltininkas ir nukentėjusi transporto priemonė.
- Praneškite draudimo bendrovei apie eismo įvykį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įvykio, raštu, telefonu ar el. paštu (priklausomai nuo draudimo kompanijos reikalavimų).
Ypatingi atvejai užsienyje:
- Visada kreipkitės į policiją, nes užsienio šalių taisyklės gali skirtis.
- Pildykite eismo įvykio deklaraciją („European Accident Statement“, jei įvykis įvyko Europoje).
- Jei esate tikras dėl savo kaltės, 14 punkte įrašykite: „Aš dėl įvykio kaltas“.
- Užfiksuokite kito dalyvio duomenis: transporto priemonės modelį, markę, valstybinį numerį, draudimo poliso numerį.
- Pateikite transporto priemonės dokumentus ir sugadintos transporto priemonės nuotraukas (iš visų kampų, apgadintų dalių, identifikavimo numerio, spidometro).
- Remontą atlikite tik tiek, kiek reikia transportavimui.
Auto įvykio deklaracijos pildymas
Dažniausios deklaracijų pildymo klaidos ir kaip jų išvengti
Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad įvykio deklaracijos pildomos maždaug 8 atvejais iš 10. Deja, klaidų skaičius deklaracijose yra pakankamai didelis - ketvirtadalis pateikiamų deklaracijų būna užpildyta netinkamai ar su klaidomis.
Dažniausios klaidos:
- Automobilių patraukimas: Jei avarija nėra didelė, vairuotojams dažnai norisi patraukti automobilius nuo kelio. Tai yra klaida, kol dėl eismo įvykio aplinkybių nesutarta, o incidento aplinkybės neužfiksuotos. Automobilius nedelsiant nuo kelio reikėtų patraukti tik tuo atveju, jei jie kelia pavojų jų vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams. Kitu atveju pirmiausiai rekomenduojama, jei tai įmanoma padaryti saugiai, avarijos vietą apžiūrėti, o turint galimybę - iš įvairių pusių nufotografuoti susidūrusias transporto priemones ir patirtus apgadinimus.
- Klaidos dėl streso ar skubėjimo: Dėl streso, skubėjimo ir paprasčiausio neatidumo neretai deklaracijose neužpildomi visi būtini duomenys, netiksliai arba neaiškiai nubraižoma eismo įvykio schema.
- Neteisingas kaltės prisiėmimas: Labai dažnai gaunamos deklaracijos, kuriose kaltininkui skirtoje vietoje būna pasirašę abu avarijos dalyviai, arba nei vienas nepripažįsta kaltės. Būna, kad dėl susijaudinimo ar kito vairuotojo spaudimo prisiimama ne savo kaltė. Tokiais atvejais vėliau atsitokėjęs vairuotojas kreipiasi dėl kaltės pakeitimo.
- Tuščios deklaracijos pasirašymas: Kitas specialistas primygtinai ragina nepasirašinėti ant tuščios, neužpildytos deklaracijos „taupant laiką“. Tokia pasirašyta deklaracija vėliau gali tapti klastojimo įrankiu, o pasirašiusiam bus beveik neįmanoma įrodyti tikrųjų įvykio aplinkybių.
„Lietuvos draudimo“ skaičiavimais, apie 5 proc. visų deklaracijų užpildoma neteisingai, vėliau jas prireikia tikslinti. Draudikai netaiko numatytų sankcijų ar baudų vairuotojui, neteisingai užpildžiusiam deklaraciją. Pamačius neatitikimą, reikėtų kreiptis į draudimo bendrovę. Ginčai sprendžiami kreipiantis į draudimo kompaniją arba draudimo ekspertams-tyrėjams peržiūrint dokumentus.
Prevencijos patarimai:
- Žinokite kelių eismo taisykles.
- Venkite skubėjimo ir išsiblaškymo.
- Laikykitės saugaus atstumo.
- Žiemą rinkitės ne leistiną, o saugų greitį, net jei jis siektų 30-40 km/val.
- Jei jaučiate stresą po įvykio, stenkitės nusiraminti, paprašykite praeivių pagalbos ar paskambinkite draugui.
- Kilus bet kokioms abejonėms, nedvejokite ir iškviesti policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai paaiškins, kas atsakingas už eismo įvykį, ir padės užpildyti deklaraciją.
Draudimo rizikos valdymas ir draudėjo pareigos
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę. Suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Draudėjo pareigos:
- Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti.
- Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.1010 str. 1 d.
- Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
- Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Pasekmės nevykdant bendradarbiavimo pareigos:
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą (regresą) atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį (iki 50% išmokėtos draudimo išmokos).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė. Teismas taip pat yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant grąžintinos draudimo išmokos dalies dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis atskleistomis aplinkybėmis, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Ką daryti pasišalinus iš eismo įvykio vietos arba apgadinus nejudamą turtą
Lietuvos kelių policijos tarnyba kiekvienais metais skaičiuoja daugiau nei 1500 atvejų, kuomet vairuotojai tiesiog specialiai ar dėl neapdairumo pasišalina iš eismo įvykio vietos. Toks elgesys sukelia bereikalingus nemalonumus ir turi griežtas pasekmes.
Daugelis primiršo Kelių eismo taisykles (KET), kuriose įtvirtinta nuostata, kad eismo elementus sudaro ne tik kitos transporto priemonės, bet ir visi kiti objektai šalia ar pačioje važiuojamojoje kelio dalyje. Tad jeigu jūs atsitrenkėte į stulpą, saugumo salelę ar nulaužėte kelio užtvarą prie prekybos centro - tai jau laikoma eismo įvykiu. Šiuo atveju taip pat egzistuoja turto savininkas, kuris dėl jūsų kaltės patyrė žalą. Būtent dėl to įvykį būtina užregistruoti bei pasirūpinti nuostolių atlyginimu.
Vairuotojų pareigos nurodo, kad eismo įvykio kaltininkas visais atvejais privalo nedelsdamas pranešti apie incidentą nukentėjusiam turto savininkui, o jeigu to padaryti nėra galimybės - policijai. Dažnai tarp vairuotojų vis dar egzistuoja „raštelių kultūra“, kai apgadinę kitą automobilį, jie palieka už valytuvo užkištą lapelį su prašymu susisiekti. Tačiau net ir tokioje situacijoje avarijos kaltininkas laikomas pasišalinusiu iš eismo įvykio vietos.
Nevėluokite pranešti apie eismo įvykį, nes pavėluotas pranešimas numato draudikui regresą. Tai reiškia, kad kaltininkui, neinformavusiam apie eismo įvykį, gali tekti iki 20 proc. išmokėtos žalos grąžinti draudikui iš savo kišenės.
Pasekmės už pasišalinimą:Pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, kai padaryta žala neviršija 750 eurų sumos, užtraukia piniginę baudą nuo 600 iki 850 eurų bei gresia teisių atėmimas nuo vienerių iki trejų metų.
Pakaitinio automobilio nuoma po eismo įvykio
Norint išsinuomoti pakaitinį automobilį po eismo įvykio ir gauti kompensaciją, reikia žinoti svarbiausią informaciją. Ši informacija taikoma klientams, kurie nukentėjo nuo eismo įvykio kaltininko, apdrausto privalomuoju draudimu.
Kam atlyginama pakaitinio automobilio nuoma?
Nuoma atlyginama, jei transporto priemonė remontuojama remonto įmonėje arba remontas netikslingas dėl didelių sugadinimų, ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, mobilumo apribojimus ar papildomas išlaidas.
Kokia yra paros kaina ir kokią transporto priemonę galite nuomotis?
Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos. Palyginimui, vidutinės klasės lengvosios transporto priemonės nuomos paros kaina yra 25 - 30 EUR su PVM. Nuomojantis aukštesnės klasės nei vidutinė, tačiau ne aukštesnės klasės nei analogišką sugadintajam pagal markę, modelį, pagaminimo metus automobilį, nuomos paros kaina privalo atitikti rinkoje esančias kainas.
Svarbu! Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą. Pailgėjęs nuomos laikotarpis, kuris nėra pagrįstas ir atsirado dėl remonto įmonės kaltės, nėra kompensuojamas ar kompensuojamas dalinai.
- Palyginimui, įprastai kompensuojamas nuomos laikotarpis, jei sugadinta iki trijų dalių, kurias reikia remontuoti ir dažyti, remonto trukmė iki 3 - 5 d. d.
- Sugadinta iki 5 dalių, remonto trukmė iki 5 - 8 d. d.
- Daugiau nei 5 dalys, remonto trukmė gali būti virš 8 d. d.
Jei remontas netikslingas: Jei transporto priemonė sugadinta nepataisomai, nuomotis galite iš karto tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir atliekant faktinį remontą remonto įmonėje. Apie nuomos pradžią prašome informuoti el. paštu. Jei turite abejonių ar kitų klausimų, susisiekite su draudiku.
tags: #kada #pripazista #avarijos #kaltininka