Vairo stiprintuvo sistema yra viena svarbiausių šiuolaikinio automobilio komforto sistemų, apie kurią dažnai net nepagalvojame. Šiuolaikiniuose automobiliuose vairo stiprintuvo sistemos jau tapo standartu - sunku įsivaizduoti automobilio vairavimą be šios sistemos pagalbos. Ji suteikia galimybę lengvai vairuoti automobilį, sukant vairaratį nereikia didelės jėgos. Tai labiausiai jaučiama sukant vairą automobiliui esant stacionarioje pozicijoje, pavyzdžiui, parkuojantis.
Pirmieji automobiliai neturėjo nieko panašaus į tai, ką dabar vadiname vairo stiprintuvu. Vairuotojas turėjo fiziškai įdėti daug jėgos, kad pasuktų ratą, ypač stovint prie borto ar manevruojant siaurose erdvėse. Dėl to senesniuose automobiliuose matydavome didžiulius vairo ratus; jie veikė kaip svertas, suteikiantis mechaninį pranašumą. Esminis mechaninis sprendimas, išlaikęs savo reikšmę iki šiol, yra stūmoklinė pavara - angliškai rack and pinion. Vairo ratas suka krumpliaratį (pinion), o šis judina horizontalų strypą (rack). Strypas perjungia judesį į ratų kampą. Paprasta, patikima ir tiesiogiai susieta su vairuotojo ranka. Nėra jokių elektroninių tarpininkų, todėl grįžtamojo ryšio pojūtis ant vairo yra informatyvus ir aiškus.
Tačiau mechaniniam sprendimui trūko vieno dalyko - jėgos. Čia į sceną įžengė įvairios asistavimo technologijos: mechaninės konstrukcijos evoliuciškai perėjo į hidraulinius sprendimus, o vėliau - į elektrinius. Kiekviena karta bandė išlaikyti vairuotojui būtinas sensacijas, bet kartu sumažinti fizinį krūvį. Vairo stiprintuvas nėra vien komforto dalykas. Jis tiesiogiai veikia automobilio valdomumą, stabilumą ir kaip greitai vairuotojas gali reaguoti ekstremaliose situacijose.
Vairo stiprintuvų tipai
Vairo stiprintuvai skirstomi į kelis pagrindinius tipus, priklausomai nuo naudojamos technologijos ir konstrukcijos ypatumų.
Hidraulinis vairo stiprintuvas (HVS)
Hidraulinis vairo stiprintuvas yra seniausia ir labiausiai paplitusi technologija. Jau kelis dešimtmečius hidraulinė sistema yra labiausiai paplitęs ir naudojamas sprendimas. Tipinę sistemą sudaro siurblys, varomas trapeciniu diržu, hidraulinės žarnos, išsiplėtimo bakelis bei vairo kolonėlė su integruotais hidraulikos elementais. Vienas svarbiausias jų - hidraulinis siurblys, generuojantis atitinkamą hidraulinio skysčio, kuris atlieką pagrindinį darbą tokioje sistemoje, slėgį. Sistemoje taip naudojami tokie komponentai kaip slėgio valdymo vožtuvas, hidraulinis cilindras, aukšto bei žemo slėgio žarnos.
Veikimo principas: Hidraulinis vairo stiprintuvas naudoja skysčio slėgį, perduodamą iš siurblio, varomo variklio diržu. Kai vairuotojas sukasi, vožtuvas nukreipia slėgį į atitinkamą stūmoklio pusę, padedantį pasukti ratus. Tai labai efektyvu, veiksminga ir ilgą laiką buvo standartas daugelyje automobilių. Kai vairuotojas suka vairą, valdymo vožtuvas nukreipia hidraulinį skystį į darbinį cilindrą. Cilindras, veikiamas slėgio, sukuria jėgą, kuri padeda pasukti ratus. Kuo didesnis vairo pasukimo kampas, tuo didesnis slėgis ir tuo didesnė pagalba. Kai vairas nejudinamas, valdymo vožtuvas uždaro skysčio srautą, ir stiprintuvas neveikia.
Privalumai ir trūkumai
- Privalumai: Sąlyginai paprasta sandara, užtikrinanti aukštą patikimumą ir patvarumą. Geras jėgos perdavimas. Relatyviai nebrangus gaminti ir prižiūrėti. Suteikia autentiškesnį pojūtį ir grįžtamąjį ryšį su keliu. Mažesnis komponentų nusidėvėjimas dėl skysčio tepimo.
- Trūkumai: Nuolatinis siurblio darbas sunaudoja energiją, net kai asistavimo reikia mažai. Tai reiškia didesnes degalų sąnaudas ir papildomą techninį sudėtingumą - žarnos, sandarikliai, skysčio nuotėkis. Padidėjęs kuro sąnaudas bei anglies dioksido emisija. Gali būti triukšmingas. Reikalauja reguliarios priežiūros (skysčio keitimas). Dėl visos papildomos įrangos transporto priemonė yra sunkesnė.
Elektrohidraulinis vairo stiprintuvas (EHVS)
Elektrohidraulinis vairo stiprintuvas yra hidraulinio stiprintuvo patobulinimas. Pagrindinis skirtumas - siurblys varomas ne variklio, o elektrinio motoro. Tai leidžia efektyviau valdyti energijos suvartojimą ir sumažinti priklausomybę nuo variklio veikimo. Firma „TRW“, turinti didelę patirtį hidraulinių sistemų konstravimo bei gamybos srityse, sukūrė elektrohidraulines vairo stiprintuvo sistemas EPHS (Electrically Powered Hydraulic Steering) ir pradėjo serijinę gamybą.
Veikimo principas: EHVS sistemoje elektrinis motoras varo hidraulinį siurblį, kuris sukuria slėgį. Valdymo blokas reguliuoja motoro greitį priklausomai nuo vairo pasukimo kampo ir automobilio greičio. Situacijoje, kai vairuotojas nesuka vairo, variklis (suprantama, ir siurblys) apskritai neveikia arba veikia mažomis apsukomis, taip ribodamas sistemos energijos sąnaudas, nesukeldamas energijos nuostolių. Galima teigti, kad EPHS sistema apjungė hidraulinės sistemos privalumus (veikimo patikimumą, aukštą patvarumą, gerą virpesių, perduodamų iš ratų pusės, slopinimą) su elektrinių sistemų privalumais (lengvu valdymu, išjungimo galimybe, energijos taupymu, kai sistema neveikia). Ši sistema taip pat įgalino papildomos komforto funkcijas - adaptacinio stiprinimo - įgyvendinimą. Adaptacinėse sistemose jėga, reikalinga vairo pasukimui, mažėja kartu su mažėjančiu greičiu. Vairo kolonėlės konstrukcija beveik nesiskiria nuo kolonėlės su hidrauliniu stiprintuvu. Sistemos valdymo blokas gauna signalus iš įvairių daviklių ir pagal šių signalų reikšmes priima sprendimus apie siurblio įjungimą bei jo sukimo greitį.
Privalumai ir trūkumai
- Privalumai: Mažesnės energijos sąnaudos, nes sistema veikia tik tada, kai vairuotojas suka vairą. Galimybė reguliuoti stiprintuvo jėgą ir pritaikyti ją prie esamų poreikių. Užima mažiau vietos po variklio gaubtu. Veikia net išjungus variklį. Geresnis vibracijų slopinimas.
- Trūkumai: Brangesnė ir sudėtingesnė sistema nei grynai hidraulinė. Reikalingas hidraulinio skysčio keitimas.
Elektrinis vairo stiprintuvas (EVS/EPS)
Elektrinis vairo stiprintuvas (EPS) yra dabarties ir ateities sprendimas. Tai viena moderniausių sistemų. Vietoje nuolatinio siurblio jis naudoja elektrinį variklį, įstatytą arba prie vairo kolonėlės, arba ant kreipiančiosios pavaros. Ši sistema yra efektyvi, nes elektros variklis sunaudoja energiją tik tada, kai reikia pagalbos. „Elektrinė vairo stiprintuvo sistema gali būti montuojama ant krumplinės juostos, vairo kolonėlės arba krumplinio mechanizmo korpuso. Tai leidžia naudoti ją bet kurioje transporto priemonėje. Be to, ši sistema teoriškai nepadidina degalų sąnaudų, nes jai reikia visai nedaug elektros energijos - sistema aktyvuojama tik tuomet, kai vairuotojas suka vairą“, - sako M.
Veikimo principas: EPS sistemos veikia naudodamos jutiklius, kurie matuoja vairuotojo sukimo momentą ir vairo sukimo kampą. Šie duomenys siunčiami į elektroninį valdymo bloką (ECU), kuris apskaičiuoja, kiek pagalbos reikia vairuotojui. ECU valdo elektros variklį, kuris sukuria reikiamą jėgą, padedančią pasukti ratus. Jutikliai matuoja vairuotojo sukimo momentą, greitį ir kitus parametrus. Valdymo blokas apdoroja šiuos duomenis ir nusprendžia, kiek pagalbos suteikti. Elektrinį vairo stiprintuvą sudaro keturi pagrindiniai komponentai: valdymo įrenginys, bešepetis nuolatinės srovės elektros variklis, sukamojo momento jutiklis ir pavarų dėžėje esančio važiavimo greičio jutiklis. Valdymo įrenginys gauna signalą, kad vairuotojas pasuko vairą. Jutikliais matuojamas vairo nuokrypis, o iš pavarų dėžėje sumontuoto jutiklio siunčiamas signalas apie automobilio greitį. Valdymo įrenginys analizuoja visus gautus signalus ir reguliuoja elektros variklio darbą, nustatydamas jo veikimo kryptį ir jį maitinančios srovės stiprumą. Elektros variklis, veikiant sliekiniam mechanizmui nustatyta galia (priklausančia nuo srovės stiprumo), sustiprina vairo kolonėlės sukimą. Dažniausiai kuo greitesnis yra vairo judėjimas, tuo didesnė į variklį tiekiamos srovės reikšmė.
Tipai
- Kolonėlės tipo EVS: Elektrinis motoras sumontuotas ant vairo kolonėlės.
- Krumpliastiebio tipo EVS: Elektrinis motoras sumontuotas ant krumpliastiebio.
- Dvigubo krumpliastiebio tipo EVS: Elektrinis motoras veikia tiesiogiai krumpliastiebį, užtikrindamas didesnę pagalbą.
Privalumai ir trūkumai
- Privalumai: Didžiausias energijos efektyvumas. Nėra hidraulikos, todėl nereikia skysčio keitimo. Lengvesnė konstrukcija. Galimybė integruoti papildomas funkcijas (automatinis parkavimas, juostos palaikymas). Tikslus ir adaptuojamas valdymas. EPS galima programuoti: žemesnė asistencija autostradoje, stipresnė manevruojant stovėjimo aikštelėje. Tai suteikia gamintojams galimybę koreguoti vairo jausmą programiškai. Variklis įsijungia tik tada, kai reikalinga pagalba. Maža sunaudojama energija reiškia mažesnes sąnaudas ir geresnį derinimą su hibridinėmis arba elektrinėmis pavaromis.
- Trūkumai: Sudėtingiausia ir brangiausia konstrukcija. Gali būti jautresnis gedimams ir sudėtingesnis remontuoti. Gali prarasti „vairo jausmą“ lyginant su hidraulinėmis sistemomis. Sistemos gedimas vairavimo metu gali sukelti vairo užsifiksavimą.
Vairo stiprintuvo gedimų požymiai
Vairo stiprintuvo gedimai yra labai pavojingi ir kelia grėsmę vairuotojo, keleivių ir kitų eismo dalyvių saugumui. Trumpas atsakymas - taip. Vairo stiprintuvo sistemos gedimas pirmiausiai mažina vairavimo komfortą. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus ir laiku kreiptis į specialistus, kad būtų išvengta rimtesnių problemų.
Bendrieji gedimų požymiai
- Apsunkintas vairo sukimas: Aiškiai jaučiamas pasipriešinimas sukant vairą, reikalaujama daug didesnių fizinių pastangų.
- Triukšmas sukant vairą: Pašaliniai garsai - ūžimas, švilpimas, kaukimas.
- Vairo užsikirtimai arba trūkčiojimai: Nenatūraliai didelis laisvumas, vairo strigimas posūkio metu.
- Vibracija sukant vairą: Neįprastos vibracijos, vairo mechanizmo trūkčiojimai.
- Kontrolinės lemputės įsijungimas: Prietaisų skydelyje užsidegusi vairo stiprintuvo kontrolinė lemputė.
- Netolygus padangų protektoriaus susidėvėjimas.
Vairo stiprintuvas ūžia arba vairas sukasi sunkiai?
Hidraulinių ir elektrohidraulinių sistemų gedimų priežastys
- Nepakankamas hidraulinio skysčio lygis: Jei siurbliui tenka dirbti susiduriant su ryškiu hidraulinio skysčio trūkumu, ši detalė daug greičiau dėvisi, perkaista ir sugenda.
- Nešvarus, oksiduotas arba pasenęs hidraulinis skystis: Užterštas skystis gali užkimšti vairo mechanizmo valdymo vožtuvo kanalus.
- Oro patekimas į sistemą: Dažnai sukelia triukšmą ir apsunkina vairavimą.
- Nesandarios hidraulinės žarnelės ir jų jungtys.
- Nesandarus stiprintuvo skysčio bakelis.
- Pažeisti stiprintuvo siurblio riebokšliai: Dažniausia oro patekimo į sistemą priežastis.
- Natūralus siurblio guolių bei kitų komponentų susidėvėjimas.
- Sugedęs siurblys: Siurblio užsikirtimas arba sumažėjęs našumas.
- Nutrūkęs vairo stiprintuvo siurblio pavaros diržas.
- Užsikimšęs valdymo vožtuvas.
- Problemos su elektriniu motoru (EHVS).
Elektrinių sistemų gedimų priežastys
- Pažeistas arba išsikrovęs akumuliatorius, pažeistas generatorius: Netinkama maitinimo įtampa.
- Pažeisti maitinimo, masės laidai, oksiduoti sujungimai sistemoje: Elektros tiekimo problemos.
- Pažeista valdymo bloko pynė arba pats valdymo blokas.
- CAN magistralės gedimai: Ryšio trūkumas.
- Sistemos perkaitimas: Nuolatinė aukšto lygio apkrova, intensyvus ir ilgalaikis vairavimas be pertraukų, ypač važiuojant lėtai.
- Pažeistas vairo posūkio daviklis: Trumpasis jungimas su mase arba pliusu.
- Variklio valdymo bloko (ECU) gedimai.
- Susidūrimo signalas: Jei transporto priemonė pateko į avariją ir suveikė oro pagalvių sistema, tai ši informacija gali būti išsiųsta į stiprintuvo valdymo bloką, dėl ko stiprintuvo sistema išjungiama.
Ką daryti, kai užsidega vairo stiprintuvo indikatorius?
Jei pastebėjote ant prietaisų skydelio piktogramą su vairo kontūru ir šauktuku - neskubėkite panikuoti, bet elkitės atsargiai. Pirmas žingsnis: saugus sustojimas. Patikrinkite, ar vairo jautrumas pasikeitė; dažnai automobilio vairas tampa sunkesnis, o manevravimas reikalauja daugiau jėgos.
- Hidraulinėse sistemose: Pirmiausia reikia patikrinti vairo skysčio lygį. Nustatykite reikalingą skystį pagal gamintojo nurodymus ir ieškokite nuotėkio požymių.
- Elektrinėje sistemoje: Dažnai gelbsti sistemos perkrovimas: išjunkite variklį, palaukite minutę, vėl įjunkite. Patikrinkite akumuliatoriaus jungtis. Jei indikatorius neišsijungia, kreipkitės į servisą.
Jei pranešimas apie vairo stiprintuvą neišnyksta, vairavimas gali būti pavojingas - automobilį patikrinkite kuo skubiau. „Ignoruojant hidraulinės sistemos gedimą gali kilti rimtų pažeidimų, pavyzdžiui, esant hidraulinio skysčio trūkumui, gali užsikirsti hidraulinis siurblys, o dėl staigaus pažeidimo ar rimto gedimo važiuojant galima prarasti automobilio kontrolę. Jei pastebėjote, jog vairuojant automobilį vairas sukasi sunkiau nei įprastai, vairo stiprintuvas veikia su pertraukomis, užsidegė kontrolinė lemputė skydelyje arba krenta hidraulinio skysčio lygis, kuo skubiau apsilankykite artimiausiame autoservise, kuris atlieka vairo stiprintuvų remontą“, - pataria M.
Jei vairo stiprintuvo gedimas įvyko važiuojant, reikia saugiai sustoti. Išjungus variklį verta patikrinti sistemos būklę ir susisiekti su specialistu. Patys galite patikrinti, ar neperdegė saugiklis, ar nėra stiprintuvo skysčio prasisunkimų, ar skysčio lygis nėra per žemas. Dar viena dažna vairo stiprintuvo sistemos gedimo priežastis - nutrūkęs vairo stiprintuvo siurblio pavaros diržas.
Vairo stiprintuvo priežiūra ir remontas
Reguliari vairo stiprintuvo priežiūra padeda užtikrinti jo patikimą veikimą ir prailgina tarnavimo laiką.
Hidraulinio ir elektrohidraulinio skysčio keitimas
Eksploatuojant automobilį su hidrauline arba elektrohidrauline sistema, pagrindinė užduotis yra hidraulinio skysčio, nurodyto automobilio gamintojo specifikacijoje, keitimas ir jo lygio papildymas. Reguliariai tikrinkite hidraulinio skysčio lygį rezervuare. Alyvos lygis tikrinamas matuoklės, esančios sistemos bakelio kamštelyje, pagalba. Matuoklėje yra žymės, nurodančios minimalų ir maksimalų šaltos bei įkaitintos alyvos lygį. Jei lygis žemas, papildykite iki nurodytos žymos. Naudokite tik gamintojo rekomenduojamą skystį.
Sistemoje esanti alyva nesunaudojama ir jos lygio sumažėjimas visuomet rodo alyvos nuotėkį iš sistemos. Todėl prieš alyvos lygio papildymą būtina nustatyti nuotėkio vietą ir pašalinti jo priežastį. Dažniausiai nuotėkiai pasitaiko hidraulinėse žarnose arba vairo kolonėlėje, rečiau - hidraulinio siurblio sistemoje. Gali pasitaikyti tokia situacija, kad iš kolonėlės prasisunkusi alyva renkasi traukių apsaugose ir nėra pastebima išorėje. Tačiau, jei alyvos prasisunkimą sukėlė vairo kolonėlės gedimas, negalima jo šalinti dirbtuvių sąlygomis - būtina pakeisti vairo kolonėlę. Vairo stiprintuvo skysčio negalima maišyti su kitokiais, skirtingas specifikacijas turinčiais skysčiais. Automobilio gamintojas nurodo, kas kiek laiko turi būti keičiamas vairo stiprintuvo skystis. Specialistai rekomenduoja keisti skystį kas dvejus metus arba kas 30 tūkst. km ridos. Taip pat būtina laiku, daugiausia kas 60 tūkst. km, keisti hidraulinio siurblio pavaros diržą.
Sistemos užpildymas ir nuorinimas
Pašalinus nuotėkio priežastis, visuomet būtina užpildyti sistemą nauja alyva ir nuorinti. Sistemos užpildymui naudojama alyva, atitinkanti transporto priemonės gamintojo specifikacijų reikalavimus. Automobiliuose su klasikinėmis hidraulinėmis vairo stiprintuvo sistemomis dažnai naudojama ATF tipo alyva. Elektrohidraulinių sistemų (taip pat ir hidraulinių, esančių naujesnėse transporto priemonėse) atveju situacija atrodo kitaip. Užpildžius sistemą, ją būtina nuorinti kelis kartus pasukant vairą iš vienos kraštinės padėties į kitą (be variklio paleidimo). Būtina prisiminti, kad nuorinimo procedūra turi būti atliekama su pakeltais priekinės ašies ratais. Tai sumažina jėgas, reikalingas jų pasukimui, ir apsaugo sistemos elementus nuo pažeidimų pradinėje darbo fazėje, kai sistemoje ir alyvoje yra žymus oro kiekis.
Kol vienas asmuo suka vairą, kitas asmuo privalo stebėti, kada išsiplėtimo bakelyje nustos išsiskirti oro burbuliukai. Kai oro burbuliukai nebeišsiskiria, galima paleisti variklį ir vėl sukioti vairą iš vienos kraštinės padėties į kitą (apie 10 kartų), neužlaikant vairo kraštinėse padėtyse. Tokiu būdu, be sistemos nuorinimo, galima patikrinti jos veikimo tinkamumą bei sandarumą. Išjungus variklį dar kartą patikrinamas alyvos lygis ir esant reikalui papildomas. Taip pat patikrinama, ar alyva išsiplėtimo bakelyje nesuputojusi. Jei alyvoje pastebimi oro burbuliukai, būtina palikti automobilį apie 30 minučių, leidžiant dujoms pasišalinti.
Elektrinių gedimų diagnozavimas ir remontas
Netinkamą sistemos veikimą taip pat gali sukelti elektriniai gedimai. Transporto priemonės su EPHS sistemomis turi kontrolines lemputes, signalizuojančias apie netinkamą sistemos darbą. Jei sistema veikia tinkamai, tai kontrolinė lemputė, įjungus degimą trumpam užsidega. Jei kontrolinė lemputė užsidega veikiant varikliui, tai byloja apie sistemos gedimą. Tokiais atvejais, priklausomai nuo gedimo rūšies, vairo stiprintuvo sistema veikia avariniu režimu arba visiškai neveikia. Pirmas žingsnis tokioje situacijoje - diagnostinė patikra testeriu su tinkama programine įranga. Testeris suteikia galimybę nuskaityti ir ištrinti valdymo bloko atmintyje įrašytas klaidas, tikrų parametrų nuskaitymą (pvz., maitinimo įtampos reikšmę, vairo posūkio kampą) bei atitinkamų kodavimų atlikimą po valdymo bloko keitimo.
Jei testeris rodo ryšio su sistema klaidą, tai būtina patikrinti valdymo bloko maitinimą (gnybtai „15” ir „30”), masės sujungimą bei diagnostinės linijos grandinę tarp valdymo bloko ir diagnostinės jungties. Transporto priemonėse su integruotu CAN tinklu, ryšio trūkumas gali reikšti paties tinklo gedimą arba trumpą jungimą kuriame nors valdymo bloke, prijungtame prie šio tinklo.
Tipiniai EPHS elektrinių gedimų pavyzdžiai:
- Netinkama maitinimo įtampa: Šią klaidą gali nulemti pažeistas arba išsikrovęs akumuliatorius, pažeistas generatorius, pažeisti maitinimo, masės laidai, oksiduoti sujungimai sistemoje. Šio tipo pažeidimų nustatymui būtina pasinaudoti atitinkamomis elektrinėmis schemomis.
- Pažeistas vairo posūkio daviklis: Trumpasis jungimas su mase arba pliusu. Šiuo atveju, taip pat būtina patikrinti sujungimus (ir pašalinti galimus gedimus) bei patį daviklį.
- Stiprintuvo terminė apsauga: Ši klaida įrašoma esant per aukštai hidraulinės alyvos temperatūrai. Tai gali būti sukelta nuolatiniu maitinančio siurblio veikimu, pvz., dėl trumpo jungimo jo maitinimo grandinėje. Toks gedimas reikalauja siurblio sistemos keitimo.
- Susidūrimo signalas: Jei transporto priemonė pateko į avariją ir suveikė oro pagalvių sistema, tai ši informacija gali būti išsiųsta į stiprintuvo valdymo bloką. Dėl to stiprintuvo sistema išjungiama.
Slėgių patikra ir siurblių remontas
Paskutiniuoju veiksmu turi būti slėgių patikra sistemoje. Slėgių matavimai atliekami atitinkančiu manometru, prijungtu prie slėginės žarnos tarp siurblio ir vairo kolonėlės. Reikia paleisti variklį ir 5-10 sekundžių prilaikyti vairą kraštinėje padėtyje. Transporto priemonės ratai privalo stovėti ant pagrindo. Tam, kad nebūtų pažeistas kuris nors sistemos elementas, slėgio matavimas neturi trukti ilgiau nei anksčiau minėtos 5-10 sekundžių. Hidraulinio siurblio sistemos remontą dirbtuvių sąlygomis dažniausiai atlikti neįmanoma - joms sugedus, jas būtina pakeisti naujomis arba regeneruotomis.
Montuojant naują arba regeneruotą vairo kolonėlę, negalima pamiršti apie naujų sandarinimo elementų naudojimą hidraulinės sistemos jungtyse. Tokių sandarinimo elementų vaidmenį atlieka guminiai sandarinimo žiedai arba tarpinės iš minkšto metalo (vario arba aliuminio). Tais atvejais, kai yra nesandarios hidraulinės žarnos, jas taip pat būtina pakeisti naujomis. Montuojant naują sistemą, visuose hidrauliniuose sujungimuose būtina sudėti naujus sandarinimo elementus bei užveržti juos tinkamais momentais. Esant galimybei, taip pat reikia patikrinti elektrinių kabelių būklę, atkreipiant ypatingą dėmesį į kištukines jungtis ir jų sandarinimą. Sumontavus naują hidraulinio siurblio sistemą, būtina ją užkoduoti. Tai atliekama diagnostinio testerio pagalba, įrašant kodus, esančius transporto priemonės gamintojo dokumentacijoje. Montuojant vairo stiprintuvo elementus, visi varžtiniai sujungimai užveržiami atitinkamais momentais dinamometrinio rakto pagalba.
Vairo mechanizmas daro tiesioginę įtaką kelių eismo saugumui, todėl draudžiama naudoti jo remontui detales, išmontuotas iš kitų transporto priemonių. Vairo kolonėlių ir stiprintuvų siurblių regeneracijai firmoje „TRW“ naudojamos originalios detalės bei tie patys technologiniai procesai, kurie naudojami naujų elementų gamyboje. Po regeneracijos proceso dalims atliekami tokie patys bandymai kaip ir naujoms dalims, suteikiama tokia pati garantija.
Vairavimo stiliaus įtaka ir prevencinės priemonės
Vairo stiprintuvo būklei itin svarbus pasirenkamas automobilio vairavimo stilius. Norint kuo ilgiau džiaugtis kokybišku šios sistemos veikimu, patariama posūkiuose vengti ilgo vairo užlaikymo maksimalaus pasukimo padėtyje, nes tai ženkliai paspartina vairo stiprintuvo siurblio bei kitų sistemos komponentų dėvėjimąsi. Taip pat, eksploatuojant automobilį, patariama vengti staigaus, nebūtino manevravimo. Pertekliniai manevrai stipriai apkrauna vairo stiprintuvo sistemą ir skatina jos dėvėjimąsi.
„Eksploatuojant automobilį su hidrauline arba elektrohidrauline sistema pagrindinė užduotis yra hidraulinio skysčio, nurodyto automobilio gamintojo specifikacijoje, keitimas ir jo lygio papildymas. Stiprintuvo skysčio negalima maišyti su kitokiais, skirtingas specifikacijas turinčiais skysčiais. Automobilio gamintojas nurodo, kas kiek laiko turi būti keičiamas vairo stiprintuvo skystis“, - teigia M. Specialistai rekomenduoja keisti skystį kas dvejus metus arba kas 30 tūkst. km ridos. Taip pat būtina laiku, daugiausia kas 60 tūkst. km, keisti hidraulinio siurblio pavaros diržą.
Sklandžiam stiprintuvo sistemos veikimui padeda ir laiku atliekami patikros-keitimo darbai. Vairo stiprintuvo skystis, priklausomai nuo gamintojo rekomendacijų, įprastai keičiamas kas 50 - 80 tūkst. nuvažiuotų kilometrų. Jei vairo stiprintuvo skystis nepakeičiamas laiku arba jo sistemoje trūksta, gali sugesti vairo siurblys. Sugedęs siurblys, susukus ratus, skleidžia pašalinius garsus. Užsiteršęs skystis gali užkimšti vairo mechanizmo valdymo vožtuvo kanalus.
Vairo stiprintuvas ūžia arba vairas sukasi sunkiai?
tags: #ka #daro #vairo #stiprintuvas