Viešasis transportas yra neatsiejama šiuolaikinių miestų dalis, o jo vairuotojai - esminė grandis, užtikrinanti sklandų keleivių judėjimą. Tačiau jų darbas kupinas ne tik kasdienės rutinos, bet ir netikėtų situacijų, reikalaujančių greitos reakcijos, profesionalumo ir kantrybės. Straipsnyje apžvelgiamos įvairios viešojo transporto vairuotojų patirtys - nuo incidentų su keleiviais iki eismo kultūros skirtumų ir asmeninių iššūkių.
Keleivių aptarnavimo incidentai Kauno viešajame transporte
Pastaruoju metu Kauno viešajame transporte įvyko keletas nemalonių situacijų, kurios sukėlė diskusijų apie vairuotojų elgesį ir keleivių aptarnavimo standartus.
Keleivio neįlaipinimas ir konfliktai
Vienas incidentas nutiko birželio 5 d., apie 21.15 val., 37-ojo maršruto autobuse. Keleivis pasakojo, kad autobusui sustojus stotelėje "Studentų skveras", jis išvydo pavojingą vairuotojo elgesį: keleivis, norėjęs įlipti, bėgo tai prie vienų, tai prie kitų autobuso durų, tačiau vairuotojas nė vienų durų neatidarė ir iš lėto pajudėjo. Bendrovės "Kauno autobusai" transporto eksploatacijos direktorius Rimas Stankaitis, peržiūrėjęs vaizdo įrašus, paaiškino, kad vairuotojas M.T., atvykęs į stotelę "Studentų skveras", sustojo ir atidarė antras bei trečias duris. Pirmų durų jis neatidarė esą todėl, kad nebuvo įlipančių keleivių. Pamatęs pribėgantį keleivį, vairuotojas jau buvo uždaręs duris.
Kitas incidento epizodas įvyko, kai tas pats kaunietis, bandęs pasakyti autobuso vairuotojui, kad šis atsilieptų į dispečerio skambutį, nebuvo išleistas reikiamoje stotelėje. Pasak R. Stankaičio, vairuotojas, privažiavęs to paties reiso stotelę "Taikos prospektas", atidarė antras ir trečias keleivių išlaipinimo duris. Įlipančių nebuvo, pro jas išlipo keleiviai. Keleivis S. Sokolovas, priėjęs prie vairuotojo, kalbėdamas telefonu, bandė jam kažką pasakyti. Vairuotojas paaiškinime nurodė, kad keleivis jį išplūdo necenzūriniais žodžiais. Dėl to keleivis išlipo kitoje, vėlesnėje stotelėje, nei jam reikėjo.
Pamesta piniginė ir vairuotojo nepagalba
Dar viena nemaloni situacija įvyko gegužės 30 d. Keleivis S. Sokolovas pasakojo, kad įlipęs į 3-iojo maršruto autobusą "Taikos prospekto" stotelėje pamatė salone ant grindų piniginę. Keleiviai pranešė, kad toje vietoje, kur nukritusi piniginė, sėdėjo vyras su dviem vaikais, kurie ką tik išlipo. Kadangi autobusas dar nebuvo pajudėjęs, S. Sokolovas išlipo ir nubėgo atiduoti pamestą piniginę. Grįžęs jis tikėjosi, kad autobuso vairuotojas palauks, tačiau autobusas išvažiavo. S. Sokolovas pridūrė, kad tądien minėtu autobusu nebuvo nuvažiavęs nė stotelės, tik spėjo pažymėti bilietą ir išlipo grąžinti piniginę ją pametusiam keleiviui. "Kauno autobusų" atstovas paaiškino, kad vairavęs autobuso vairuotojas M.L. nieko komentuoti negalėjo, nes niekas į jį nesikreipė nei dėl pamestos piniginės, nei dėl to, kad reikėjo palaukti išlipusio keleivio.
Bendrovės "Kauno autobusai" atsiprašymas ir įsipareigojimai
Bendrovės "Kauno autobusai" atstovai, komentuodami šiuos incidentus, teigė: "Visų vairuotojų vardu atsiprašome keleivių dėl panašių nesusipratimų vieni kitų atžvilgiu, o ateityje imsimės visų priemonių, kad panašių situacijų pavyktų išvengti. Norime patikinti, kad bendrovė deda visas pastangas kokybiškai teikti paslaugas." Taip pat paminėta, kad visi šie įvykiai buvo įdėmiai ištirti peržiūrėjus vaizdo įrašus ir pasikalbėjus su vairuotojais.
Klaipėdos incidentas: neįgaliųjų integracijos iššūkiai
Absurdiška situacija įvyko Klaipėdoje, kai iš autobuso vairuotojas ir keleiviai išvijo regėjimo negalią turinčią Ievą Krivickaitę su jos šunimi vedliu - Fėja. Socialiniuose tinkluose tūkstančiai žmonių pasidalijo neregės istorija, kurioje mergina pasakoja verkusi iš beviltiškumo. Šis incidentas atskleidė viešojo transporto sistemos ir visuomenės požiūrio trūkumus, susijusius su neįgaliųjų teisėmis ir integracija.
Empatijos pavyzdys Australijoje
Pozityvus pavyzdys atkeliauja iš Australijos, Naujojo Pietų Velso valstijos. Viešuoju transportu važiavęs 11-metis berniukas sulaukė daugybės žmonių simpatijų po to, kai išreiškė empatiją viešojo autobuso vairuotojui Sanjay Pateliui, kuris dėl savo rasės sulaukė kitos keleivės užgauliojimų. Išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip berniukas priėjo prie išplūsto vairuotojo ir padavė jam ranką, sakydamas: "Su tavimi taip neturėtų būti elgiamasi, man labai gaila." S. Patelis vietos žiniasklaidai pasakojo, kad incidentas prasidėjo moteriai su mažu vaiku įlipus į autobusą ir ėmus skųstis, kad kažkas autobuse rūko. Išlipdama stotelėje, ji priėjo ir pasakė vairuotojui: "kodėl tau negrįžus ten, iš kur atvykai - atgal į Afriką." Berniuko užuojauta parodė, kad net ir sudėtingose situacijose, žmogiškumas gali nustebinti.
Edukacinis video 2: Zuikiai viešajame transporte
Troleibuso vairuotojos Simonos Januš patirtys ir iššūkiai
Šiuolaikinės viešojo transporto vairuotojos vaidmuo nuolat kinta, apjungdamas profesionalumą, atsakomybę ir gebėjimą bendrauti su įvairiais keleiviais. Troleibuso vairuotoja Simona Januš, dirbanti šioje profesijoje ketverius metus, dalijasi savo kasdienybe ir iššūkiais.
Profesijos pasirinkimas ir sudėtinga pradžia
Simonai Januš vos 25-eri, o už troleibuso vairo pirmą kartą ji sėdo prieš ketverius metus. Jos profesijos pasirinkimas buvo įkvėptas vaikystės: "Kai buvau maža, tėtis visada vairuodavo autobusą, o aš sėdėdavau šalia kaip keleivė, irgi kaip vairuotoja sukiodavau nematomą vairą. Tai užsimaniau, kad ir man reikia vairuoti. Man patinka tą daryti, patinka dirbti su keleiviais, patinka juos vežioti. Šią profesiją pasirinkau ne kaip kokį atsarginį variantą, aš to norėjau ir tai yra patinkantis darbas," - tikina S. Januš.
Darbo pradžia pašnekovei nebuvo lengva. Po tris mėnesius trukusių mokymų, pirmą kartą išvažiavus į gatves be mokytojo, mergina net norėjo viską mesti. "Pirmas kartas, turbūt kaip ir visiems, buvo košmariškas, buvo tokia emocija, kad galvojau, jog aš tos pusės dienos neišgyvensiu, aš jos neatidirbsiu. Man buvo baisu, aš nenorėjau eiti į darbą. Bet paskui prisiverčiau, kad reikia, kur aš dėsiuosi. Antra diena buvo daug lengvesnė," - prisimena S. Januš. Dabar ji jaučiasi daug geriau, nors tikina, kad kiekvieną dieną vis dar išmoksta ko nors naujo.
Kasdieniai darbo ypatumai ir tvarkaraštis
Paklausta, ar nejaučia darbe monotonijos, Simona teigia, kad jeigu pasidaro nuobodu, ji pasiprašo dirbti dar daugiau. "Prasiblaškymui išeinu kokią dieną padirbėti papildomai, tai į vieną maršrutą, tai į kitą, kad nebūtų monotonijos, kad nebūtų kiekvieną dieną ta pati rutina. Pasivažinėju mieste kažkur ir vėl į tą patį nuolatinį savo maršrutą grįžtu, man smagu, man ramu," - su entuziazmu pasakoja S. Januš.
Vairuotojos darbo valandos yra ilgos ir reikalaujančios disciplinos. S. Januš į darbą keliasi 4 valandą ryto, o paskutinį reisą baigia vakare, maždaug pusę septynių. "Žiemą sunkoka atsikelti, vis tiek, lauke šalta, tamsu, nelabai malonu keltis, norisi pagulėti, bet prisiverčiu atsikelti, nes reikia į darbą. Vasarą lengviau, nes kartu su manim atsikelia ir saulė," - šypsosi pašnekovė. Tiesa, darbe ji turi 4 valandų pertrauką, kurią dažniausiai skiria mokslams, nes šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete siekia įgyti transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos bakalaurą. "Mokytis ir dirbti iš tikrųjų yra sunku. Bet darbe pailsiu nuo mokslų, o mokydamasi pailsiu nuo darbo, taigi tai yra suderinama, man yra lengviau, nes neatsibosta tas pats darbas, neatsibosta ir mokslai," - pasakoja S. Januš.
Iššūkiai eisme: spūstys ir kitų vairuotojų elgesys
Sunkiausia Simona laiko transporto priemonių spūstis, kai vairuotojai visur skuba ir pastoviai užlenda. "Atrodo, kad čia nieko, jog maža mašina įlis į nedidelį tarpą, bet mums stabdymo kelias yra ilgesnis, mes negalime stabdyti taip staigiai, kaip, pavyzdžiui, gali automobilis, nes mes vežiojame žmones, kažkas nukris, susižeis ir tai yra mūsų atsakomybė. Tokių atvejų būna labai daug," - apie savo kasdienybę pasakoja troleibuso vairuotoja.
Pašnekovė išskyrė ir didelę problemą, kuri labai trukdo eismui Vilniuje - tai vairuotojai, kurie, įsijungę avarinį signalą, mano, kad gali stovėti kur tik užsinori. "Dauguma automobilių sustoja stotelėse, kur negalima, prie ženklų, kur sustoti ir stovėti draudžiama, taip, sustoja su avariniais. Bet paklauskime savęs, ar mes tikrai sugedome? Dauguma tikrai ne. Dažniausiai sustoja pastovėti, paplepėti, išleisti žmogų, nors už 5 metrų yra aikštelė, prašom, sustok ten, bet jis sustoja ten, kur mums trukdo, kur nesaugu." Vairuotojos teigimu, Vilniuje jai dar nėra tekę matyti, kad policija sudrausmintų ne vietoje su avariniu signalu automobilį pasistačiusius vairuotojus. Ji sako: "Nesuprantu, kodėl policija į tai neatkreipia dėmesio... Išvada tokia, kad vairuotojai, kurie sustoja kur tik nori, tikrai yra labai nekultūringi. Norėčiau, kad tai būtų aktuali tema policininkams, kad jie būtų dėmesingesni."
Didelė problema, pasak S. Januš, yra ir tėvai, kurie sustoja išleisti savo vaikus į mokyklą. "Atvažiuoja 6 mašinos, visos sustoja į stotelę išleisti savo vaikus. Suprantu, tėvai labai rūpinasi savo vaikais, bet važiuok į mokyklos aikštelę. Netrukdyk kitiems vairuotojams. Mes negalime įvažiuoti į stotelę, dėl jų vėluojame."
Keleivių elgesys: nuo bendravimo iki saugumo
S. Januš išvardino ir ne vieną viešojo transporto keleivių ydą, kuri labai trukdo vairuotojams. Dažnai atsiranda tokių, kurie, nepaisydami ant stiklo pakabinto įspėjimo nekalbinti vairuotojo, vis tiek tai daro. "Pagal kultūringumo taisykles, mes turime atsakyti į klausimus, bet, iš tiesų, pagal pareiginius nuostatus ir Kelių eismo taisykles (KET) mes neturime blaškytis, turime žiūrėti į kelią ir važiuoti, negalime atsakinėti į klausimus. Tas labai blaško." Pasak jos, salone yra kitų keleivių, kurie gali padėti žmonėms, pasakyti, kur važiuoti ar kaip pasižymėti bilietą. Nors vairuotojai to daryti neprivalo, iš mandagumo dažnai taip elgiasi. Būna situacijų, kai vairuojant ją užsipuola ir trys keleiviai vienu metu: vienas perka bilietą, antras klausia stotelės, trečias piktinasi, o per veidrodėlį dar reikia stebėti, ar niekas vėluodamas nebėga į troleibusą. "Ir viskas į krūvą susideda, o vairuotojas galų gale lieka kaltas, nes pardavė ne tokį bilietėlį, per mažai grąžos davė ar kažkam prispaudė ranką," - pasakoja S. Januš.
S. Januš atkreipia dėmesį ir į pavojingą keleivių elgesį su durimis. "Būna, atbėga iš kažkur, bando įlipti į troleibusą, įkišti rankas, ar galvą, ar koją, jie šoka taip staiga, kad yra prispaudžiami su durimis." Ji priduria, kad bėda yra ne tik tie, kurie bėga į troleibusą, bet atsiranda ir žmonių, kurie ramiai sėdi viduje iki paskutinės akimirkos, o sustojus stotelėje netikėtai šoka iš savo vietos pro duris. "Su tokiomis senomis durimis prispaus ranką mėlynė tikrai liks, gali skaudėt. Tegu ateina į stotelę keliomis minutėmis anksčiau, atsistoja prie durų stotelę prieš, kada reikia išlipti, čia ne reikalavimas, bet prašymas," - sako S. Januš.
Pėstieji ir dviratininkai: eismo dalyvių ypatumai
Pašnekovė pripažįsta, kad kartais tenka stipriai kirsti per stabdžius užlindus automobiliui, į kelią staiga išbėgus pėsčiajam arba netikėtai išnirus dviratininkui. "Dauguma pėsčiųjų elgiasi atsakingai, tikrai daugiau nei pusė atsakingai pereina gatvę, pasižiūri į kairę ir į dešinę, apsidairo, ar automobilis praleidžia. Būna ir tokių, kurie eina, į nieką nekreipia dėmesio, jie yra pėstieji, juos reikia praleisti," - pastebi S. Januš.
Tuo tarpu tai, kad gatve gali važinėti dviračiai, vairuotoja vertina neigiamai: "Jie labai trukdo bet kokiam transportui, net gi automobiliui. Taip, suprantu, kad ne visur yra dviračių takai, bet ten, kur jų nėra, būna platus šaligatvis. Prašom, važiuok per tą šaligatvį, bet jie važiuoja keliu, nes jiems taip patogiau, greičiau. Dažniausiai jie maišo, bet to net nesupranta ir tu negali nieko padaryti. Juk jie važiuoja pagal taisykles. Kai su dviračiu važinėju pati, man baisu važiuoti keliu, kur nėra dviračių tako, aš iškart važiuoju šaligatviu. Nesuprantu, kaip jiems nėra baisu," - stebisi pašnekovė.
Techninė kompetencija ir troleibusų priežiūra
S. Januš paatvirauja, kad jai daug maloniau vairuoti seną troleibusą; dabar ji dažniausiai sėdi už maždaug 20 metų senumo transporto priemonės vairo. "Jie praktiškesni. Ne tokie dideli gabaritai. Viskas daug paprasčiau nei naujuose troleibusuose. Senuose, jei sugendi, arba labai sugendi, arba dar galima pataisyti. Vienas iš dviejų," - sako S. Januš ir priduria, kad sugedus naujam troleibusui, paskutinės stotelės savo jėgomis jau nepasieksi.
Klausytojui atrodo, kad ji techniką išmano mažiausiai kelis kartus geriau už dažną vyriškį. Senesnį troleibusą ji nesunkiai gali prikelti. "Yra tokių smulkmenų, pavyzdžiui, dingsta eiga, galima atjungti blokiruotę, nuvažiuoti iki žiedo. Mes galime pataisyti tiek, kad būtų įmanoma važiuoti," - pradeda pasakojimą S. Januš. Kasryt S. Januš pati apžiūri troleibusą ir įsitikina, ar juo važiuoti saugu: "Patikriname ratus, ar visi žibintai dega, ar veikia posūkio signalai, ar veikia garso signalas. Tada įvedam grafiką į esantį borto kompiuterį, taip pat patikrinam ar veikia komposteriai. Tuomet pagal grafiką išvažiuojam į reisą. Pasiruošimui turime 23 minutes. Tiek laiko laisvai užtenka," - darbo dienos pradžią apibendrina S. Januš.
Viešojo transporto vairuotojų kultūros palyginimas
S. Januš neseniai lankėsi Rygoje ir buvo labai nustebusi, nes, pasak jos, net ten vairuotojai yra gerokai kultūringesni nei Vilniuje, o apie Vakarų Europą nėra net ką kalbėti. "Rygoje labai viešąjį transportą praleidžia, kultūringi vairuotojai. Pavyzdžiui, autobuso vairuotojas parodo posūkį ir dauguma vairuotojų vos ne iš karto praleidžia. Pirmenybė kelyje yra viešajam transportui. Mačiau, kaip tramvajus sustoja viduryje kelio, iš jo pradėjo skambėti garso signalas, visi automobiliai aplink sustojo ir laukė, kol šis išleis keleivius ir važiuos toliau. Nėra taip, kad kažkas skuba, kažkas lekia, reikia kažką vytis," - stebėjosi mergina. Tuo tarpu Lietuvoje situacija ne tokia gera, tačiau pašnekovė smerkti visų vairuotojų neskuba. "Yra ir mandagūs vairuotojai, ir nemandagūs. Gal viskas pagal nuotaiką, kokia tavo nuotaika, tokius vairuotojus ir matai. Nėra skirtumo ir kokia automobilio markė, viskas priklauso nuo vairuotojo," - sako S. Januš.
tags: #ispludo #autobuso #vairuotoja