Lietuvos geležinkelių sektoriaus įmonės pastaraisiais metais susidūrė su reikšmingomis baudomis, kurias skyrė tiek nacionalinės, tiek tarptautinės institucijos. Šios baudos atspindi reikalavimus, susijusius su skaidria apskaita, konkurencijos užtikrinimu ir infrastruktūros valdymu.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) skirta bauda AB „LTG Infra“
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skyrė 7,5 tūkst. eurų baudą AB „LTG Infra“ už netinkamai vykdytą geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimą. Šis sprendimas priimtas po nepriklausomo audito, kuris atskleidė sisteminius trūkumus.
Audito išvados ir nustatyti trūkumai
RRT jau trejus metus iš eilės atlieka nepriklausomą auditą, vertindama, kaip AB „LTG Infra“ laikosi geležinkelių transporto veiklų apskaitos atskyrimo reikalavimų. Auditas parodė, kad dalis anksčiau reguliuotojo pateiktų įpareigojimų nebuvo įgyvendinti. 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu tarnyba įpareigojo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoją apskaitą tvarkyti pagal RRT patvirtintus reikalavimus ir įgyvendinti audito rekomendacijas.
Tačiau 2025 m. pabaigoje pateikta auditoriaus ataskaita atskleidė, kad šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas visa apimtimi. Be to, auditas nustatė ir naujų apskaitos atskyrimo trūkumų. Audito ataskaitoje pažymima, kad apskaitoje nepakankamai aiškiai išskirta minimaliojo prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros paketo paslauga. Taip pat rasta trūkumų sąnaudų paskirstymo koeficientų nustatymo, pagrįsto pelno metodikos taikymo ir vidaus kontrolės srityse.
Skaidrios apskaitos svarba
Pasak RRT pirmininkės Jūratės Šovienės, skaidrus veiklų apskaitos atskyrimas geležinkelių sektoriuje yra būtinas, kad infrastruktūros mokesčiai būtų apskaičiuojami pagrįstai ir skaidriai. „Aiškus pajamų ir sąnaudų priskyrimas skirtingoms veikloms leidžia teisingai apskaičiuoti mokesčius už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra. Šie mokesčiai sudaro reikšmingą geležinkelių transporto įmonių sąnaudų dalį, todėl svarbu, kad jų pagrindimas būtų aiškus ir patikrinamas“, - pabrėžia J. Šovienė.
Baudos dydis ir pagrindas
Nagrinėjant pažeidimą, nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl RRT bendrovei „LTG Infra“ skyrė 7,5 tūkst. eurų baudą. Tai yra bazinis Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse numatytas sankcijos dydis. Maksimali bauda už tokius pažeidimus gali siekti 15 tūkst. eurų.
Europos Komisijos (EK) bauda „Lietuvos geležinkeliams“ už Rengės ruožą
Kita reikšminga finansinė sankcija, su kuria susidūrė Lietuvos geležinkelių sektorius, yra Europos Komisijos (EK) „Lietuvos geležinkeliams“ skirta beveik 28 mln. eurų bauda. Ši bauda paskirta už išardytą geležinkelį į Rengę Latvijoje.
Baudos priežastys ir aplinkybės
EK 2008 metais „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad bendrovė apribojo konkurenciją, išardžiusi 19 km geležinkelio bėgių. Briuselis sutiko su skundą komisijai pateikusios „Orlen Lietuvos“ argumentais, kad Lietuva tokiu būdu apribojo galimybę įmonei vežti krovinius Latvijos geležinkeliais. Lietuva taip pat įpareigota pašalinti pažeidimą, atstatant bėgius arba kitaip atkuriant konkurencinę aplinką.
Reakcija ir strategija dėl EK baudos
Lietuvos Vyriausybei ketinant priimti sprendimą dėl Europos Komisijos baudos, susisiekimo ministras ketino dėl to pasitarti su už konkurenciją atsakinga eurokomisare. „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Susisiekimo ministerija teikė pasiūlymus Vyriausybei dėl Komisijos skirtos baudos. Anot tuometinio ministro Roko Masiulio, „Prieš priimant galutinį sprendimą dėl mūsų pozicijos, norime pasitarti su komisare M. Vestager. Dėsime visas pastangas, kad bauda Lietuvai būtų sumažinta.“
Komentuodamas galimybę ES teismui skųsti baudą, R. Masiulis sakė, jog sprendimo dar nėra - jis bus priimtas po pokalbio su M. Vestager. M. Vestager yra sakiusi, kad vienas būdų, kaip panaikinti konkurencijos pažeidimą, - „Lietuvos geležinkelių“ veiklų atskyrimas, nors, anot jos, tai nėra privaloma. Be to, Lietuva gali apskųsti Komisijos sprendimą teismui ir siekti jį panaikinti ar sumažinti baudą.
Geležinkelio atstatymo svarba
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ yra pareiškusi, jog ketina atstatyti beveik prieš dešimtmetį išardytą ruožą iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į Rengę Latvijoje ir taip panaikinti EK baudos sulaukusį pažeidimą. R. Masiulis yra sakęs, jog Rengės atstatymas yra ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Anot jo, Rengė tapo agresyvaus elgesio su kaimynais simboliu, todėl jos atstatymas pademonstruotų gerą valią partneriams Lenkijoje ir Latvijoje.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad įmonė skųs EK skirtą baudą už 2008 metais išardytą „Orlen Lietuvai“ svarbų geležinkelį - anot jo, taip bus bandoma sumažinti baudą ir apginti įmonės reputaciją. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra teigusi, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neketina neigti pažeidimo, tačiau teisme ketina ginčyti bendrovei skirtos baudos dydį.
Galutiniai terminai ir teisininkų vertinimas
„Lietuvos geležinkeliai“ baudą sumokėti arba pateikti EK priimtino banko garantiją turėjo per tris mėnesius - iki kitų metų sausio 7 dienos. Pateikti skundą teismui įmonė turėjo laiko iki gruodžio 18 dienos. Teisininkai anksčiau teigė, kad Vyriausybė turėtų rimtai apsvarstyti galimybę teismui skųsti baudą, tačiau pripažino, kad turima informacija nesuteikia pagrindo tvirtai prognozuoti sėkmingą bylos baigtį.
tags: #glietuvos #gelezinkeliai #bauda