Kelyje kiekviena sekundė gali lemti įvykio baigtį. Vairuotojas per vieną sekundę gali atlikti tik vieną veiksmą, todėl itin svarbu, kad šis veiksmas būtų teisingas. Daugelis vairuotojų ilgus metus važinėja įprastu būdu ir mano, kad tai yra teisinga, nes niekas nepaaiškina, kaip automobilį reikia valdyti iš tikrųjų. Tačiau svarbiausia yra iš anksto numatyti galimą ekstremalią situaciją, tuomet jos galima išvengti.
Kilus ekstremaliai situacijai reikia kovoti už mašiną, o ne nuspausti stabdžius ir užmerkti akis. Kartu kovosite ir už save. Vis dėlto, išmokti teisingai elgtis ekstremalioje situacijoje neįmanoma be treniruočių, nes kartoti judesius, kad jie taptų instinktu, reikia 200-300 kartų, - teigia ekspertas V. Pineginas. Išvengti avarijos dažniausiai lieka viena sekundė. Per tą sekundę žmogus gali atlikti tik vieną veiksmą - ar stabdyti, ar sukti vairą, ar perjungti pavarą.
Ekstremalaus Vairavimo Mokymai
Automobilio ekstremalaus vairavimo kursuose sužinosite, kaip suvaldyti automobilį ekstremaliose situacijose ir kaip išvengti avarijų kelyje. Šiuos kursus veda kvalifikuoti ir patyrę instruktoriai, pavyzdžiui, ilgametis lenktynininkas Rokas Markevičius, du kartus tapęs Lietuvos vicečempionu.
Ekstremalaus vairavimo pamoka nuo išsamių kursų skiriasi trukme, tačiau abiem atvejais mokymai apima veiksmo vietos, trukmės, dalyvių skaičiaus, naudojimosi įranga ir oro sąlygų specifiką. Užsiėmimai vyksta tiek žiemą, tiek vasarą, pritaikant mokymus prie skirtingų kelio sąlygų. Nors pareigūnų vairavimas, V. Pinegino teigimu, dažnai pasižymi klaidingais įsitikinimais (pvz., kad greičio viršijimas nėra pavojingas, ar kad kiti eismo dalyviai supranta specialiųjų tarnybų veiksmus), tinkami mokymai padeda išvengti tokių klaidų ir padidina saugumą kelyje.
Avarijų Prevencija ir Rizikos Valdymas
Tyčinės Avarijos: Kaip Jų Išvengti?
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja asmenų, veikiančių pagal iš anksto apgalvotas schemas ir sukeliančių tyčines avarijas. Jie gali specialiai sukelti avarines situacijas staigiai stabdydami arba agresyviai manevruodami, siekdami, kad kitas vairuotojas, nespėjęs sureaguoti, apgadintų jų automobilį.
Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą. Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais.
Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu. Policijos pareigūnai taip pat išskiria kelis pagrindinius elgesio požymius, kurie gali padėti identifikuoti sukčių. Tokius vairuotojus galima atpažinti pagal jų veiksmus sukeliant eismo įvykį: tyčinis susidūrimo siekimas, nesistengimas stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo, staigus stabdymas be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį.
Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, teigdami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas. Taip pat gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus, atsiradusius anksčiau. Paprastai tokie vairuotojai naudoja netvarkingus, apdaužytus automobilius, nes „patirtos žalos kompensavimu“ nesiekiama suremontuoti automobilį, - aiškina Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Smurto ir traumų prevencija: laiko ženklai
Veiksmai Po Eismo Įvykio
Pirmas Žingsnis: Įvertinti Situaciją ir Nusiraminti
Pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti patekus į autoįvykį - blaiviai įvertinti situaciją ir suprasti, ar nekyla pavojus pačiam sau ir kitiems to paties eismo įvykio dalyviams. Kiekvienam žmogui pirmiausia reikia įvertinti savo būklę ir tik tada rūpintis kitais. Supratus, kad pagalbos reikia šalia esantiems, privalu elgtis ypatingai atsargiai, nes keli neteisingi sprendimai ir judesiai gali stipriai pabloginti nukentėjusiojo būklę, - sako BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.
Kartais tiek savo, tiek ir kitų šalia esančiųjų būklės įvertinimas gali būti netikslus. Taip, anot specialistų, atsitinka dėl adrenalino ir kortizolio antplūdžio. Šie hormonai išsiskiria daugelyje gyvybei pavojingų situacijų ir būtent dėl to žmonės gali kurį laiką jaustis gerai net ir patyrę sunkius sužeidimus. „Dėl kortizolio poveikio organizme staiga padaugėja energijos, o adrenalinas padidina organizmo pasirengimą veiksmui. Dėl šių dviejų hormonų poveikio žmogus tampa maksimaliai stiprus ir koncentruotas į vieną tikslą - išgyventi. Autoįvykis yra gyvybei pavojingas dirgiklis, todėl užsikuria vadinamasis „pulk arba bėk“ mechanizmas“, - apie nevalingą organizmo reakciją pasakoja medikas Edgaras Kulikauskas.
Adrenalinas organizme suskaidomas per dvi-tris minutes, bet jei dirgiklis tęsiasi, tai ir šių hormonų išskyrimas trunka tol, kol yra pavojus. Adrenalinas skatina endorfinų išsiskyrimą, kuris slopina skausmą. Todėl net ir su lūžusia koja galima bandyti pabėgti nuo pavojaus. Veikiant stresui galima nepastebėti kai kurių traumų, jos išryškėja vėliau, kai stresas atslūgsta.
Net jeigu visi avarijoje dalyvavę asmenys neabejoja, kad nenukentėjo fiziškai, stresas tokioje situacijoje yra neišvengiamas. Dėl jo poveikio gali būti priimami neteisingi sprendimai, galintys apsunkinti tolesnį situacijos valdymą. „Į autoįvykio situaciją patekę žmonės gali sureaguoti skirtingai - tai priklauso nuo avarijos sudėtingumo, tos avarijos dalyvių gebėjimo susidoroti su stresu ir kitų veiksnių. Kai kurie žmonės gali sustingti, kiti jaučiasi sulėtėję, tarsi „atitrūkę nuo realybės“, pasimetę, dar kiti ypatingai suaktyvėja, nenustygsta ar netgi tampa pikti“, - psichologinių reakcijų į autoįvykį įvairovę nusakė „Mindletic“ psichologinės sveikatos specialistai.
„Universalus būdas, kaip susidoroti su autoįvykio sukeltu stresu, yra kvėpavimas“, - dalinasi „Mindletic“ psichologinės sveikatos ekspertė Sigita. Rekomenduojami kvėpavimo pratimai, tokie kaip „kvėpavimas kvadratu“ (įkvėpti, užlaikyti kvėpavimą, iškvėpti ir vėl užlaikyti po keturias sekundes) arba įkvėpimas skaičiuojant nuo penkių iki vieno ir iškvėpimas skaičiuojant nuo vieno iki aštuonių. Kitas pratimas - įkvepiant įsivaizduoti, kaip įtampa iš skirtingų kūno dalių atkeliauja į širdies sritį, o iškvepiant įsivaizduoti, kaip ta įtampa iš širdies srities palieka mūsų kūną. „Šie kvėpavimo pratimai pradeda aktyvinti parasimpatinę nervų sistemą ir gali padėti nusiraminti bei įsižeminti“.
Esant dideliam sukrėtimui, pvz., rimtam autoįvykiui, kuomet kyla grėsmė vairuotojo ar kito žmogaus gyvybei, labai svarbi pagalba yra kito žmogaus apkabinimas, suteikiama šiluma - tai ramina nervų sistemą. Jeigu didelis stresas nepraeina - verta kreiptis į psichologinės sveikatos specialistus.
Saugumo Užtikrinimas Įvykio Vietoje
Svarbiausia pasirūpinti savo ir keleivių saugumu. Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112 ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai. Jeigu tarp avarijos dalyvių yra bent vienas sužalotas asmuo, būtina kviestis policijos pareigūnus ir medikus bendruoju pagalbos numeriu 112.
Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Patekus į avariją intensyvaus eismo gatvėje, žmogų gali sužeisti pro šalį važiuojančios transporto priemonės. Reikėtų nepamiršti ir kito automobilio ekipažo: derėtų patikrinti, ar keleiviai nesužeisti ir reikalui esant, suteikti jiems pirmąją pagalbą.
BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas A. Gasparavičius nurodo, jog nutikus eismo įvykiui taip pat būtina užtikrinti, kad kitos transporto priemonės, judančios pro įvykio vietą, nesusidurtų su į įvykį jau papuolusiomis transporto priemonėmis. Naktimis jos gali būti itin sunkiai matomos, o dienos metu matomumui gali trukdyti kalneliai ar posūkiai, todėl įspėjamieji ženklai būtini. Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Šis ženklas užmiestyje statomas už 50 metrų nuo susidūrusių automobilių, o mieste - 25 metrų. Avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją. Tamsiu paros metu tai leis kitiems vairuotojams iš toli pastebėti sustojusias transporto priemones ir saugiai jas aplenkti. Taip pat svarbu atminti, kad tais atvejais, kai automobilis būna stipriai apgadinamas, būtina kuo greičiau atjungti akumuliatorių, kad nekiltų gaisras.
Evakuacija Iš Transporto Priemonės
Patekus į avariją, kurioje automobilis deformuojasi arba įkrenta į vandenį, evakuacija reikalauja specialių veiksmų:
- Pirmiausia, svarbiausia atsegti saugos diržus. Jeigu neįmanoma atsegti saugos diržo, jį reikėtų nupjauti. Tam rekomenduojama turėti saugos diržų pjovimo įtaisą, tačiau galima pasinaudoti ir peiliu ar žirklėmis.
- Kadangi po avarijos deformuojasi automobilio kėbulas, atidaryti duris ir išlipti gali būti sudėtinga. Tokiu atveju reikėtų evakuotis per langus ar stoglangį. Jeigu jie avarijos metu nesudužo, juos reikėtų išdaužti. Tam puikiai tinka langų daužtukas, kuris būna integruotas kartu su diržų pjovimo įtaisu.
- Bandant išdaužti langą reikėtų užsimerkti ir pasukti galvą taip, kad stiklo šukės nepataikytų į akis.
- Jeigu pavyko išlipti iš transporto priemonės, reikėtų pasirūpinti ir kitais nukentėjusiais asmenimis, ypač vaikais, tačiau būtina įvertinti jų sužalojimų pobūdį, kad savo veiksmais nepadarytumėte dar didesnės žalos jų gyvybei ar sveikatai.
Evakuacija iš skęstančio automobilio: „Kasmet po keletą kartų ugniagesiams tenka traukti ir į vandens telkinius įvažiavusius automobilius. Taip atsitikus reikėtų stengtis atsisegti saugos diržus, išsilaisvinti ir palikti transporto priemonę. Tačiau dėl slėgio skirtumo automobilio išorėje ir viduje gali būti sudėtinga atidaryti duris. Automobiliui visiškai panirus į vandenį, jo salonas taip pat prisipildys vandens. Jam nugrimzdus, slėgis automobilio išorėje ir viduje pasidarys vienodas ir atsiras galimybė atidaryti duris ir evakuotis, tačiau šis procesas gali užtrukti ir sumažinti galimybes išsigelbėti.
Draudimo Aspektai ir Deklaracijos Pildymas
Įvykio Aplinkybių Fiksavimas ir Deklaracijos Pildymas
Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas. Čia svarbi kiekviena detalė, todėl nuotraukų per daug nebus.
Jei akivaizdu, kad esate įvykio kaltininkas ir su tuo sutinkate, užfiksavę avarijos aplinkybes galite pasiūlyti kitam vairuotojui pasitraukti iš įvykio vietos ir saugiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje stovėjimo aikštelėje ar degalinėje, neblokuodami kelio kitiems eismo dalyviams. Vis dėlto, jei kyla bent menkiausia abejonė, derėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviesti policijos pareigūnus, kad šie padėtų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes.
Kuomet vairuotojai yra užtikrinti, kad susidūrimas yra „techninis“, jiems tenka prievolė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji reikalinga tam, kad draudimo bendrovės, kuriose apdrausti abu automobiliai, galėtų išspręsti įvykio metu patirtos žalos atlyginimo klausimus. Popierinę įvykio deklaracijos formą galima rasti ne kiekviename automobilyje, tad šioje situacijoje gelbsti internetu prieinamas elektroninis įrankis draudimoivykiai.lt. „Šis transporto priemonių draudikų biuro vykdomas projektas smarkiai pagreitina ir supaprastina autoįvykių registravimą bei draudikų informavimą“, - sako A. Gasparavičius.
Deklaracijų pildymo įrankis pagal transporto registracijos numerį automatiškai pateikia automobilio savininko vardą bei pavardę, leidžia nurodyti apgadintas automobilio vietas ir nubraižyti įvykio schemą. „Tokiu būdu pateiktas deklaracijas pripažįsta visos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės. Be to, deklaracijos pateikimo įrankis padeda išvengti deklaravimo klaidų ir automatizuoja dalį proceso, tad stresinėje situacijoje vairuotojai galės jaustis labiau užtikrinti“, - priduria A. Gasparavičius. Visas, ko reikia patekus į techninį autoįvykį, yra išmanusis telefonas. Nereikia siųstis jokių programėlių - pakanka atsidaryti interneto svetainę draudimoivykiai.lt, kurioje užregistruoti įvykį nebus sunku net ir tiems, kurie nėra įgudę naudotis technologijomis.
„Streso būsenoje žmonėms sunkiau įvertinti situaciją, apgalvoti visas galimas rizikas ir tinkamai užpildyti informaciją deklaracijoje. Dėl to vėliau užtrunka eismo įvykio nagrinėjimas ir žalos atlyginimas. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite“, - sako vairuotojams sukurtos programėlės „carOne“ ekspertė Gabija Gertienė.
Kada Reikia Kviesti Policiją?
Nors eismo įvykio deklaracija yra patogus būdas fiksuoti nedidelius techninius susidūrimus, yra situacijų, kai privaloma kviesti policijos pareigūnus:
- Jei eismo įvykyje yra sužalotų žmonių, žuvo ar buvo sužeistas žmogus.
- Jei eismo įvykyje dalyvauja daugiau nei dvi transporto priemonės.
- Jei bent viena iš transporto priemonių yra registruota ne Lietuvoje.
- Jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja.
- Jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs (neblaivus ar apsvaigęs).
- Jei dėl eismo įvykio padaryta žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą.
- Jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos.
- Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą.
- Kai vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti.
- Vairuotojas neturi teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų, - pabrėžė V. Grašys.
Svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės. Tai reiškia, kad draudimas nukentėjusiam asmeniui išmokės žalos išmoką ar apmokės remontą, o vėliau ta suma bus išieškota iš avariją sukėlusio žmogaus.
Smurto ir traumų prevencija: laiko ženklai
Draudimo Rizika ir Vairavimo Patirtis
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Tuo pažeidžiamos draudimo sutarties šalių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis. Šis bendradarbiavimas pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1010 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika padidėja ar gali padidėti, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką. Rizika pasikeičia, kai pasikeičia aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje nurodė, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
Jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Tokiu atveju, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Teismų praktika rodo, kad draudikams suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų. Tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą draudikas įgijo teisę, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą, lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis sako, kad statistiniai duomenys apie tai, kiek kartų pareigūnams tenka vykti į iškvietimus, kuriuose būtų visiškai pakakę įvykio deklaracijų užpildymo, nėra registruojami, tačiau patvirtino, kad tokių įvykių iš tiesų esama. „Reaguojant į tokius iškvietimus kainuoja degalai ir laikas, o svarbiausia - tokie įvykiai iš mūsų atima žmogiškąjį resursą, nes tada pasitaiko atvejų kai sunku surasti, kas gali reaguoti į rimtesnius įvykius, užtikrinti viešąją tvarką, eismo saugumą“, - tvirtina policijos atstovas.
tags: #ekstremalus #stabdymas #avarija