Dubravos giria yra mėgstamas Kauno regiono gamtos kampelis, kuriame galima pailsėti, pasimėgauti gamta, rinkti uogas ir grybus. Ši vietovė žinoma dėl savo kanalų ir melioracijos griovių, atsiradusių šlapiuose plotuose, tačiau daugelis jų yra senieji, po paskutinio apledėjimo susiformavę upeliai.
Dubravos rezervatinė apyrubė
Dubravos rezervatinė apyrubė yra unikali Lietuvoje ir yra vienintelis tokio tipo saugomas objektas. Ji apima 120 ha teritoriją, kurioje auga daugiau nei pusę amžiaus žmogaus rankos neliestas miškas. Terminas „rezervatinė apyrubė“ apibrėžia nedidelio ploto gamtinį arba kultūrinį rezervatą, kurio apsaugai ir priežiūrai nėra steigiama direkcija.
Gamtos ypatybės
- Čia auga didžiulės, sunkiai į vieno žmogaus glėbį telpančios pušys, kurių viršūnės siekia iki 38 metrų aukščio. Aukščiausia išmatuota pušis yra 38 metrų, o storiausia - beveik 78 metrų storio ir 8 kub. m tūrio. Kai kurių medžių amžius siekia net 150 metų.
- Rezervato virtėliai ir sausuoliai medžiai sudaro neatsiejamą ekosistemos dalį, reikalingą naudingųjų miško vabzdžių vystymuisi ir miško bendrijų biologinei įvairovei palaikyti.
- Apie ketvirtadalį apyrubės teritorijos užima aukštapelkė, apaugusi liaunais berželiais, smulkiomis pušelėmis ir išvagota samanų kupstais. Tai be galo vaizdingas ir svarbus apyrubės objektas. Ypač gražiai pelkė atrodo gegužės mėnesį, kai pasidengia baltais švylių pūkais.
Pažintinis takas
Per įdomiausias Dubravos rezervato vietas vingiuoja 1,9 km ilgio pažintinis takas. Jis buvo įrengtas dar 2005 metais ir yra pamėgtas vietinių Vaišvydavos gyventojų, jaunavedžių fotosesijoms ir turistų. Takas susideda iš dviejų atkarpų:
- Pirmoji atkarpa veda per tamsų, žmogaus neliestą mišką, kur tarp gausių išvartų galima pamatyti 38 metrų aukščio pušį. Maršrutas šioje dalyje paženklintas žalios spalvos rodyklėmis ant medžių.
- Už kiek daugiau nei kilometro takas išveda į saulėtą aukštapelkę, per kurią nutiesta medinių lentelių danga. Pelkėje ženklinimo nėra.
Pažintinio tako pabaigoje yra įrengta poilsiavietė su apžvalgos vieta ir stogine, kurioje galima atsipūsti ar užkąsti.
Lankymo taisyklės ir rekomendacijos
- Apsilankymas rezervate turėtų būti suderintas su Dubravos urėdijos administracija.
- Rekomenduojama lankytis grupėmis ir neiti pavieniui.
- Draudžiama lankytis vėjuotomis dienomis, pučiant stipresniam nei 15 m/s vėjui, nes yra daug stovinčių sausuolių, kurie gali virsti ir sužeisti lankytojus.
- Draudžiama judinti ar kitaip bandyti nuversti sausus medžius, laipioti ant išvirtusių.
- Keliaujant derėtų laikytis tylos, kad netrukdytumėte laukiniams paukščiams ir žvėrims.
Kaip pasiekti Dubravos girią automobiliu
Kelionę patogu pradėti nuo Vaišvydavos. Nuo Kauno HE link Vaišvydavos reikia važiuoti kelis kilometrus iki žiedinės sankryžos, kurioje reikia sukti į pirmą išvažiavimą. Keliu 1901 (Vaišvydava - Piliuona) nuvažiavus apie kilometrą, yra posūkis kairėn link Gervėnupio. Ten kreipia ir stovintis Dubravos rezervatinės apyrubės ženklas. Toks pat ženklas stovi už nepilnų 2 kilometrų, kur iš asfaltuoto kelio reikia sukti į kairę ir apie kilometrą važiuoti žvyruotu keliu. Didelis rudas Dubravos rezervatinės apyrubės ženklas žymi tako pabaigą. Tako pradžią galima rasti pavažiavus dar apie kilometrą toliau.
Dubravos girios upeliai
Girioje gausu kanalų ir melioracijos griovių, daugelis kurių yra senieji, po paskutinio apledėjimo susiformavę upeliai. Beveik visi jie Dubravos girioje prasideda netoli Piliuonos kelio.
- Muraškinė: didžioji girios upė, kurios ilgis siekia 6,6 km. Ji teka išilgai miško į vakarus ir už kelių šimtų metrų įteka į Sėmeną. Netoli jos santakos įsilieja Sūrė. Upelis lengvai pasiekiamas prie pirmosios miško pavėsinės, pagamintos iš raudonai dažyto metalo, šalia kurios yra autobuso stotelė „19 kilometras“.
- Dubrius: atsiranda už kelių šimtų metrų Samanynės link. Jis pasuka į rytus, už poros kilometrų išplaukia į laukus, pasuka į šiaurę, pakeliui pagauna Gervėną ir įteka į Kauno marias, suformuodamas įspūdingą įlanką ir šlapynę. Dubrius dalijasi vandenimis su sodininkų bendrijomis.
- Vyčius: pasiglemžęs Miltupį ir Šilupį, išraizgytas kanalų našta, sprunka iš miško, suka į pietus. Tai pats ilgiausias - arti 20 km ilgio upelis, mišku tekantis tik 3 km, toliau per laukus ir kaimus pasiekiantis Jiesią.
- Žaisa: maždaug už 2 km į šiaurę nuo didžiojo aukštupio kelią randame į šiaurę pasukančią Žaisą.
Moksleiviai per geografijos pamoką galėtų susipažinti su Sėmenos terasomis, slėniu ir susidariusios šlapynės augmenija. Miškininkai gali prisidėti prie miško upelių pavadinimų išlikimo, pavyzdžiui, poilsiavietes pavadinant upelių vardais. Šalia Muraškinės upelio yra įkurta graži poilsiavietė „Pušyno aidai“.
Dubravos arboretumas
Dubravos arboretumas, įkurtas 1958 metais kaip Dubravos miškų tyrimo stoties padalinys, yra dendrologinė kolekcija. 2000 metais jam buvo suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas ir jis paskelbtas saugomu gamtos objektu. Arboretumas užima 47,8 hektarų plotą tarp Vaišvydavos ir Girionių gyvenviečių, tarp kelių, vedančių iš Kauno į Prienus ir Girionis. Jame kaupiami ne tik tipinių rūšių ir registruotų veislių atstovai, bet ir Lietuvoje rastų savaiminių medžių formų, vietinių ir introdukuotų augalų atmainų su morfologiniais pakitimais pavyzdžiai.
2015 m. ir 2016 m. aplinkos ministro įsakymais trisdešimt vienos rūšies augalai bei jų grupės buvo įtraukti į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. 2016 m. pradėti arboretumo atnaujinimo darbai, finansuojami ES fondų lėšomis, kuriuos pabaigus 2019 metais, buvo atnaujintos augalų kolekcijos, sukurta smulkioji infrastruktūra ir informacinė sistema.
Lankytinos vietos Kauno marių regioniniame parke
Kauno marių regioninio parko direkcija
Kauno marių regioninio parko direkcijoje, antrame aukšte, yra naujai įrengtos patalpos nakvynei. Čia galite susipažinti su pagrindiniu ekspozicijos akcentu - maketu, ant kurio projektuojamas vaizdas nukelia į praeitį, pasakojant apie paskutinio ledyno traukimąsi, Nemuno slėnio formavimąsi ir Kauno marių atsiradimą.
Parkas unikalus savo istorine patirtimi ir išraiškingu kraštovaizdžiu, kurį formuoja marių vandenys su pusamžiais miškais virtusiomis apsauginių želdinių juostomis ir išlikusiais sengirių ploteliais, neįsivaizduojamas be mariose baltuojančių jachtų, puošnių Pažaislio bažnyčios bokštų bei aukštų stačiašlaičių pakrančių. Mistikos gerbėjai galės prisirinkti legendų, o gamtos bičiuliai susipažins su išskirtiniais parko paukščiais, augalais ir gyvūnais.
Vieškūnų piliakalnis
Palemone virš Kauno marių kranto iškilęs Vieškūnų piliakalnis yra vienas geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Istorikų teigimu, XIV a. antroje pusėje čia stovėjo medinė pilaitė, saugojusi Kauno miestą. Anksčiau piliakalnis, kitaip dar vadinamas Šuneliškių kalnu, buvo apaugęs medžiais ir krūmais. 1992 m. piliakalnis buvo atrastas, sutvarkytas, įrengti mediniai laiptai, suoleliai, sūpynės. Šalia pastatytas paminklinis akmuo marių nuplautiems piliakalniams atminti.
Kalniškių konglomeratų atodanga
Kalniškių konglomeratų atodanga - tai geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas saugomu 2005 m. Atodanga yra Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, ties Žiegždriais, Kauno marių kairiajame krante. Ji patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją. Konglomeratas yra gamtiniu cementu į kietą uolieną surištas smėlis, žvyras ir gargždas, primenantis betoną. Apžiūrint konglomeratų ertmes ir nelygumus, galima pamatyti nedidelių varveklių - sustingusių stalaktitų užuomazgų, kurių Lietuvoje niekur kitur nepamatysite.
Būtini daiktai keliaujant Dubravos giria
Drabužiai
Drabužiai turi būti lengvi, patvarūs, greitai džiūstantys ir reikalaujantys kuo mažiau priežiūros. Nors ilgose kelionėse neišvengsite skalbimo, kelių dienų išvykoje galima apsieiti be jo. Rekomenduojama turėti vakaro / nakvynei skirtą aprangos komplektą, kad į miegmaišį nereikėtų lįsti purvinais ir šlapiais drabužiais. Drabužius dėvėkite keliais sluoksniais, kad būtų galima prisitaikyti prie kintančių oro sąlygų.
Kiti svarbūs daiktai
- Kepurė, skarelė (kaklaskarė) ir pirštinės: apsaugo nuo saulės, vėjo, drėgmės ir gali būti naudingos kalnuotose vietovėse.
- Lengvi batai poilsiui: lengvi sportbačiai, „Crocs“ tipo šlepetės ar panašūs batai puikiai pasitarnaus brendant per upę ir bus tikra kojų atgaiva vakare.
- Kilimėlis: ant jo ne tik miegosite, bet galėsite prisėsti poilsio metu. Rinkitės pagal komforto poreikį, atsižvelgiant į dydį, svorį ir šilumą.
- Maisto įrankiai ir indai.
- Asmens higienos priemonės: rankšluostis, dantų šepetėlis ir prausimosi priemonės (pastarąsias galima išsidalinti grupei).
- Akiniai nuo saulės: apsaugo akis nuo ryškios saulės, atspindžių ir netikėtų šakų miške.
- Tualetinis popierius: nors sveria nedaug, suteikia daug komforto ir tinka riebiems indams valyti.
- Asmeniniai vaistai.
tags: #dubravos #giria #kaip #nuvykti #automobiliu