Automobilių stovėjimo vietų trūkumas yra aktuali problema didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o savivaldybės ir gyventojai nuolat ieško įvairių sprendimų. „Delfi“ nuosekliai aprašo pokyčius ir iniciatyvas, susijusias su parkavimo infrastruktūra, pradedant naujų aikštelių statybomis ir baigiant privačių vietų saugumo iššūkiais.
Naujos ir atnaujinamos stovėjimo aikštelės: Klaipėdos ir Vilniaus pavyzdžiai
Klaipėdos miesto parkavimo vietų plėtra
Klaipėdos mieste nuosekliai vykdomi darbai, siekiant padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, kad „klaipėdiečiai tikrai nenusipelnė kiekvieną vakarą sukti ratus ieškant vietos automobiliui pastatyti. Tai nėra normalu.“ Nauja aikštelė Mogiliovo ir Lūžų gatvių sankirtoje yra dar vienas realus pavyzdys, rodantis, kad einama teisinga kryptimi. Čia atsirado daugiau nei šimtas parkavimo vietų, apšvietimas, pasodinta medžių - tai reikšmingi pokyčiai vietos gyventojams.
Aikštelės plotas siekia 4100 kv. m., įrengtos 102 automobilių stovėjimo vietos, nutiesti priėjimo šaligatviai, sumontuota 10 šviestuvų, įrengta 300 metrų lietaus nuotekų tinklų ir pasodinti 32 medžiai. Rangos darbus atliko UAB „Klaistvita“, o bendra projekto vertė siekė 435 tūkst. eurų. Nors gyventojai džiaugėsi ir gyrė merą, buvo ir kritiškų pastabų, daugiausia susijusių su atliktų darbų kokybe. Pavyzdžiui, vienas komentatorius rašė: „Kampinės vietos link gyvenamojo namo apsemtos, yra ir juodžemio nuošliaužų...“ Vis dėlto, bendras tonas aiškus - dalis klaipėdiečių pozityviai vertina pokyčius ir dėkoja merui už miesto tvarkymąsi.
Savivaldybė praneša, kad parkavimo vietų plėtra vykdoma ir kituose mikrorajonuose: Minijos gatvės kiemuose planuojama apie 100 vietų, Jūrininkų prospekte - apie 500, o Laukininkų gatvėje - dar 199. Iš viso šiemet mieste numatoma įrengti apie 2200 naujų parkavimo vietų.
Vilniaus Seimo prieigų tvarkymas ir būsimo konferencijų centro vizija
Vilniuje, šalia A. Goštauto ir A. Tumėno gatvių sankirtos, yra dvi erdvės, kurių tvarkymas keičia miesto veidą. Viena iš jų - Seimo ir jo svečių reikmėms naudojama aikštelė, kita - atvira visiems vairuotojams.
Pagal vasarą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Seimo kanceliarijos pasirašytą bendradarbiavimo sutartį, Seimas atsisakė panaudos teisės į sklypą. Įtvirtinta bendra vizija, kad sklype galėtų atsirasti modernus konferencijų centras. Bus atliekama galimybių studija, inicijuojamas objekto architektūrinės idėjos konkursas ir kiti žingsniai.
Savivaldybė teigia: „Tik po architektūrinės idėjos konkurso, projekto rengimo metu, bus aišku, kokią dalį sklypo teritorijos galėtų užimti konferencijų centras, o kokia liks stovėjimo aikštelei. Labiausiai tikėtina, kad didžioji stovėjimo vietų dalis bus perkelta įrengiant požeminę aikštelę po konferencijų centru.“ Kol kas sutartyje numatyta sutvarkyti Seimo bei jo svečių poreikiams naudotą aikštelę ir sudaryti galimybę Seimui bei svečiams toliau aikštele neatlygintinai naudotis iki konferencijų centro statybos darbų sklype pradžios. Savivaldybė yra įsipareigojusi užtikrinti ne mažiau kaip 260 stovėjimo vietų aikštelę Seimo poreikiams - būtent tokia ji ir įrengiama.
Tvarkymui pasirinkta korinė danga, kuri dėl turimų tarpų yra laidi lietaus vandeniui, todėl nesukelia vandens kaupimosi problemos. Toks sprendimas, turint omenyje, kad sklype ilguoju laikotarpiu planuojamas konferencijų centras, yra finansiškai efektyvus. Paklausus, ar numatoma investuoti į elektromobilių krovimo infrastruktūrą, savivaldybė komentavo, kad dėl šios aikštelės laikinumo tai nebūtų finansiškai atsakinga. Tačiau konferencijų centro statybų metu, pagal galiojančius teisės aktus, turės būti numatytos vietos ir elektromobiliams.
„Planuojama tvarkyti ir šalia esančią atvirą aikštelę. Po sutvarkymo ilgainiui ji taptų bendros miesto parkavimo infrastruktūros dalis su atitinkama rinkliava. Atlikus tvarkymo darbus, stovėjimo vietos bus sužymėtos laikantis teisės aktuose numatytų išmatavimų, taip pat užtikrinant saugų eismą aikštelėje“, - apie antrąją, atvirąją, aikštelę kalba savivaldybė.
Saugumo aspektai ir istorinis kontekstas
Nors numatomas konferencijų centras, savivaldybė leidžia suprasti, kad aikšteles bet kuriuo atveju reikia tvarkyti dabar. Pasak jos, abiejų - ir Seimo naudotos, ir atvirosios aikštelės - erdvių sutvarkymas „yra ir saugumo klausimo sprendimas“. Esą dar 2021 metų rugpjūčio mėnesį Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kalbėdamas apie saugumo spragas, turėdamas omenyje vadinamąsias riaušes prie Seimo.
Savivaldybė cituoja komisaro kreipimąsi: „Pažymėtina, kad dalis aktyvių protestuotojų (teisės pažeidėjų), buvusių prie Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų pastato, žvyruotoje automobilių stovėjimo aikštelėje (A. Tumėno g.), į policijos pareigūnus ir jų tarnybines transporto priemones mėtė akmenis, plytas, žvyro gabalus, todėl buvo sužaloti policijos ir viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei apgadintos tarnybinės transporto priemonės.“ Taip pat tęsiama R. Požėlos citata: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta žvyruota automobilių stovėjimo aikštelė nėra apšviesta, todėl ši aplinkybė sudarė palankias sąlygas pažeidėjų anonimiškumui, tai yra, policijos pareigūnams buvo sudėtinga stebėti ir identifikuoti tamsoje veikiančius teisės pažeidėjus bei fiksuoti jų daromus teisės pažeidimus.“ Taigi, sako savivaldybė, įrengiant kietas dangas ir apšvietimą atliepiamas ir didesnio saugumo šalia Seimo lūkestis.
„Visą šį procesą dėl sėkmingo susitarimo su Seimu vertiname kaip didelį laimėjimą - tiek dėl trumpojo laikotarpio rezultato, tai yra, tvarkingos ir saugesnės erdvės, tiek dėl atsivėrusių galimybių ilguoju laikotarpiu čia vystyti miestui svarbų projektą“, - sakoma komentare. Tvarkymo darbus atlieka savivaldybės įmonė „Grinda“. Jų vertė bus aiški užbaigus tvarkymo darbus.
Anksčiau svarstyta konferencijų centrui pritaikyti apleistus Koncertų ir sporto rūmus. Tačiau, kaip skelbė Seimo kanceliarija ir Vilniaus miesto savivaldybė bendrame pranešime vasarą, vieta itin svarbi žydų bendruomenei, todėl gali būti sunku surasti bendrą sutarimą. Konferencijų centrui tinkamesnė vieta būtų prie Seimo rūmų. „Tai bene vienintelis tokio dydžio laisvos valstybinės žemės sklypas centrinėje miesto dalyje, turintis gerą susisiekimą su pagrindinėmis miesto gatvėmis, viešuoju transportu (iki artimiausios viešojo transporto stotelės - vos šešios minutės pėsčiomis), o iki oro uosto - tik 7 km, šalia - svarbios valstybinės institucijos, platus viešbučių tinklas“, - rašoma birželio pranešime. Jame pažymima, kad pirmas žingsnis siekiant turėti Vilniuje tokį konferencijų centrą - sklypo perėmimas savivaldybės žinion. Tai ir buvo padaryta. Kartu tąkart pabrėžta, jog pusę perimamos apie 2 ha ploto teritorijos užima automobilių stovėjimo aikštelės: neasfaltuotos ir be apšvietimo. Jomis neatlygintinai naudojosi Seimo rūmuose dirbantys ir į posėdžius atvykstantys asmenys ir visi vilniečiai. Iki šiol valstybinė žemė ir joje esančios automobilių stovėjimo aikštelės buvo valdomos Nacionalinės žemės tarnybos. Pasirašius panaudos sutartį ši teritorija 2004 metais buvo perleista 99 metams Seimo kanceliarijai. Vilniaus miesto savivaldybei pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Seimo kanceliarija, ankstesnė panaudos sutartis nutraukiama. Teritorijoje yra ir paminklas Lietuvos Nepriklausomybės gynėjui kariui savanoriui Artūrui Sakalauskui. Šioje vietoje kasmet vyksta jam atminti skirti renginiai. Paminklas ir erdvė aplink jį bus išsaugota ir prieinama visuomenei.
Naujos iniciatyvos ir apmokestinimo tendencijos
Vilniaus „Rimi“ tinklo aikštelės: nemokamas naktinis parkavimas gyventojams
Vilniuje startuoja pilotinis projektas, skirtas sumažinti parkavimo apkrovą daugiabučių kiemuose. Kaip pranešama, pirmuoju etapu sprendimas bus išbandomas dviejose prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių aikštelėse. Gyventojai, gavę leidimus, galės jose nemokamai statyti automobilius nakties metu. Meras Valdas Benkunskas pažymi, kad „gyventojams svarbiausia - aiškumas ir patogumas, kad vakare bus kur palikti automobilį netoli namų. Šis sprendimas kuria abipusę naudą: gyventojai gauna papildomas nemokamas stovėjimo vietas, o miestas - greitą parkavimo situacijos gerinimą, išvengiant sudėtingų statybų ar ilgų planavimo procesų.“
Sprendimas grindžiamas idėja, kad nakties metu, kai prekybos centrai nedirba, jų stovėjimo aikštelės lieka iš esmės tuščios, tuo metu aplinkinių daugiabučių gyventojai susiduria su dideliu parkavimo vietų trūkumu. „Tai geras pavyzdys, kaip bendradarbiaujant miestui ir verslui galima efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą ir sukurti patogesnes parkavimo galimybes gyventojams. Šiuo pilotiniu projektu siekiame išbandyti sprendimą, kuris galėtų būti pritaikytas ir platesniu mastu“, - cituojama „Judu“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė. Projektas orientuotas į miegamuosius rajonus, kuriuose fiziškai nėra galimybių įrengti papildomų parkavimo vietų.
Pilotinio projekto metu Žirmūnuose, Kareivių gatvėje 11A, ir Pilaitėje, Vydūno gatvėje 4, esančiose „Rimi“ aikštelėse numatyta skirti po 50 leidimų, darbo dienomis galiojančių nuo 17 iki 9 valandos. Savaitgaliais parkavimas bus nemokamas visą parą. Leidimai išduodami gyventojams, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra ne toliau kaip 500 metrų nuo nurodytos aikštelės. Vienam būstui išduodamas vienas leidimas, pasirinktai konkrečiai aikštelei. Pilotinio projekto rezultatai bus vertinami pagal gyventojų įsitraukimą, aikštelių užimtumą ir realų poveikį parkavimo sąlygoms aplinkiniuose rajonuose, siekiant plėsti projektą į kitas Vilniaus miesto teritorijas.
Nauja mokama aikštelė Linkmenų g. 2A ir kiti apmokestinimo atvejai
Nauja 101 vietos automobilių stovėjimo aikštelė įsikūrusi Linkmenų g. 2A - šalia vakarinio įėjimo į Vilniaus Japonišką sodą. Įvažiavimas į aikštelę - iš Geležinio Vilko gatvės. Aikštelė veiks 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą, valandinis aikštelės įkainis - 0,80 Eur. Esant poreikiui, gyventojai, šalia įsikūrusių verslo centrų darbuotojai ar netgi pačios įmonės galės įsigyti skirtingų tipų leidimus pagal savo poreikius. Siūlomas leidimas, kainuojantis 80 Eur per mėnesį ir galiojantis visomis savaitės dienomis (I-VII) visą parą. Taip pat bus galima rinktis vieno mėnesio naktinį leidimą, skirtą naudojimui naktimis ir savaitgaliais - jo kaina sieks 40 Eur per mėnesį, o galiojimo laikas bus darbo dienomis (I-V) nuo 18 iki 9 val. bei savaitgaliais (VI-VII) visą parą. Aikštelėje už automobilio stovėjimą bus galima atsiskaityti mobiliąja programėle „m.Parking“. Taip pat, prie išvažiavimo vartų, vairuotojai galės pasinaudoti ir atsiskaitymo aparatu.
Vilniuje taip pat apmokestinta 187 automobilių talpinanti aikštelė prie A. Tumėno g. 4. Šiai aikštelei pritaikyta Raudonosios zonos rinkliava: 2,5 Eur/val., mokama I-VI, 8:00-22:00. Artimiausio pastato adresas: A. Tumėno g. 4. Aplinkinių gatvių stovėjimo vietos jau yra apmokestinamos vietine rinkliava, todėl iki šiol ši aikštelė buvo intensyviai naudojama, siekiant išvengti rinkliavos. Dėl nemokamo stovėjimo darbo dienomis aikštelės užimtumas nuolat siekdavo apie 100 proc. ir dėl nuolatinės kontrolės stokos čia dažnai vyko chaotiškas parkavimas - statoma ant šaligatvių, žolės, asmenų su negalia vietose, blokuojami pravažiavimai. „Suprantame, kad pokyčiai parkavimo tvarkoje kartais kelia nepatogumų, tačiau atlikta analizė aiškiai parodė, jog ši aikštelė neatitinka paslaugų kokybės standarto. Mūsų tikslas - daugiau tvarkos, saugumo ir didesnė galimybė rasti laisvą vietą tiems, kuriems jos iš tiesų reikia“, - teigia Donatas Dirginčius, JUDU Automobilių stovėjimo veiklos organizavimo vadovas. Atsiskaitymo būdai: parkomate - banko kortele arba grynaisiais pinigais; programėlėmis: „m.Parking“ ir kitų paslaugų teikėjų programėlėmis; SMS žinute - telefono numeriu 1332. Primenama, kad transporto priemonę būtina apmokėti iš karto ją pastačius. Nepadengus rinkliavos gali būti taikomas dienos rinkliavos mokestis.
Be to, automobilių aikštelė prie Seimo, kuri neseniai buvo atnaujinta ir iki šiol yra vienintelė nemokama stovėjimo aikštelė greta Vilniaus Senamiesčio, jau turi sumontuotus parkomatus. Nors jie kol kas neveikia ir yra uždengti, savivaldybė sako, kad sprendimas dėl apmokestinimo dar nepriimtas. „Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo nustatyta rinkliava už stovėjimą mokamose vietose, apibrėžia zonų ribas, įvardinant jų kraštines arba konkrečias gatves. Todėl mokėjimo už stovėjimą programėlių žemėlapiuose ir JUDU tinklalapyje atvaizduojamos teritorijos, kurias apima nustatytos zonos. Statant automobilį vadovautis reikia kelio ženklais, kurie įrengiami pagal atitinkamas rinkliavos zonas ir nurodo konkrečias rinkliava apmokestintas vietas“, - sako Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas. Kol kas jokiame žemėlapyje ši aikštelė nėra įtraukta į mokamas zonas, tačiau „ateityje planuojama spręsti, ar ją apmokestinti“.
Kauno „Akropolio“ daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje nuo sausio 2 d. grąžinama ankstesnė tvarka: nemokamai automobilį palikti bus galima 4 valandas. Tiems, kurie automobilį aikštelėje paliks ilgiau, kiekviena papildoma valanda kainuos po 2 eurus. Lietuvos oro uostai (LTOU) pasirašė rangos sutartį su statybų bendrove KRS, kuri įsipareigojo Kauno oro uosto terminalo prieigose pastatyti naują daugiaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Moderni daugiaaukštė aikštelė ateityje talpins iš viso daugiau kaip 900 transporto priemonių.
Privačių parkavimo vietų problemos ir sprendimo būdai
Neteisėtas naudojimasis privačia parkavimo vieta
Privačių automobilių stovėjimo vietų savininkai kartais susiduria su problema, kai jų vietas užima pašaliniai asmenys. „Delfi“ skaitytojos Ingridos (vardas pakeistas) istorija iliustruoja šią situaciją: Vilniuje, jos draugų buto savininko požeminę parkavimo vietą užstatė kažkieno automobilis. Policija paaiškino, kad nieko negali padaryti: nei baudos išrašyti, nei kokiu nors pagrindu reikalauti patraukti automobilį. „Kaip suprantu, kaimynai patys turi gražiai tartis ir susibendrauti. Situacija atrodo juokinga - daugiabučių gyventojai sostinėje moka dešimtis tūkstančių eurų už požeminį parkingą, o pasirodo, į ją nebaudžiami gali statyti bet kas“, - sako Ingrida.
Ekspertų rekomendacijos ir teisiniai aspektai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad kilus konfliktui dėl neteisėto naudojimosi privačia parkavimo vieta, reikėtų įvertinti visas aplinkybes, pavyzdžiui, ar parkavimo vieta įsigyta kartu su būstu ir yra neatskiriama jo dalis, ar įsigyta kaip atskiras objektas. Šiais atvejais neteisėtas naudojimasis ja būtų vertinamas kaip nusižengimas. „Kilusį konfliktą turėtų spręsti policija“, - teigia VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė. Pasak jos, jeigu parkavimo vieta yra išnuomota, nuomininkas turi turėti tai pagrindžiančius dokumentus. „Svarbu ir tai, kad privati nuosavybė būtų aiškiai paženklinta“, - pridūrė D. Malinauskienė. Kitaip būtų, jei tariamo savininko teisės į parkavimo vietą yra neįteisintos, nėra tai įrodančių dokumentų, parkavimo vieta atitinkamai paženklinta nepagrįstai ir pan. Tada tariamas savininkas negalėtų reikalauti, jog parkavimo vieta nesinaudotų kiti asmenys.
Advokatų kontoros „Akumen“ advokatas Marius Choniakovas sako, kad Statybos techninis reglamentas, taikomas automobilių stovėjimo vietų įrengimui, nereglamentuoja jų nuosavybės ar naudojimosi jomis klausimų. Siekiant naudotis automobilių stovėjimo vieta, būtinas teisinis pagrindas - naudojimosi nekilnojamojo turto objektu (aikštele) tvarka, numatyta notarinėje turto įsigijimo sutartyje arba atskiroje notarinėje sutartyje. Anot jo, tam, kad į tokias automobilių stovėjimo aikšteles (jų teritoriją) nepatektų pašaliniai asmenys, jos yra aptveriamos, statomi pakeliamieji užtvarai, vartai ir pan. „Vertėtų pasvarstyti ir apie papildomų fizinių kliūčių konkrečioje automobilio stovėjimo vietoje įrengimą, tokiu būdu fiziškai pašalinant galimybę naudotis automobilio stovėjimo vieta asmenims, kurie neturi teisės ja naudotis. Tai turbūt būtų ne pats patogiausias, tačiau greičiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti galimybę nekliudomai naudotis sau priklausančia automobilio stovėjimo vieta“, - sako teisės ekspertas.
Daugiabučių namų priežiūros ir administravimo įmonės „Civinity“ komentaras teigia: „Be abejonės, parkavimo vieta, kuri priklauso gyventojui kaip turtinis vienetas, yra to gyventojo nuosavybė ir tik jis gali ja naudotis.“ Jeigu konkreti parkavimo vieta nebuvo pirkta, name turėtų būti nustatyta bendrojo naudojimosi tvarka, kur turėtų būti apibrėžta, kas kokioje vietoje parkuojasi. Jei konkreti parkavimo vieta yra įsigyta, bendrija ar bendruomenė taip pat gali nusistatyti papildomas taisykles pagal bendrą sutarimą. Tačiau bendrija nėra teisinės galios subjektas, todėl baudą, jei tokia numatyta vidinėse tvarkose, išieškoti, jei nesutinkama jos mokėti, būtų galima tik per teismą. „Civinity“ vertinimu, policija šiais atvejais irgi galėtų padėti, bet su viena sąlyga: parkavimo vieta turėtų būti paženklinta ir matytųsi jos priklausomybė.
Ingrida pati yra kėlusi mintį, kad galbūt galima užverti vietą. „Kaip suprantu, vienintelis galimas variantas - fiziškai įsitaisyti užtvarą savo parkingo vietoje. Bet įsivaizduokite, kaip „patogu“ tada naudotis parkavimo vieta, kai kaskart atvažiavus ar išvažiavus reikėtų jį atrakinėti ir vėl užrakinėti“, - svarsto moteris.
Policijos požiūris į parkavimo pažeidimus
„Delfi“ sulaukė ir policijos komentaro, kuriame teigiama, kad ji gali taikyti administracinę atsakomybę tada, kai padarytas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas (stovėjimas/sustojimas ten, kur draudžiama, trukdymas eismui ir pan.). „Jeigu požeminė automobilių statymo aikštelė yra eismui naudojama teritorija ir faktinė situacija atitinka Kelių eismo taisyklių reguliuojamas taisykles (pavyzdžiui, automobilis pastatytas taip, kad užkerta pravažiavimą, pažeidžia ženklus/ženlinimą), tuomet gali būti taikoma atsakomybė pagal ANK 417 straipsnį. Skiriant baudą už KET pažeidimą (ANK 417 str.) svarbiausia, kad būtų objektyviai nustatytas pažeidimas. Aptvėrimas, užkardas ir leidimų kontrolė labiau yra valdymo priemonė“, - teigiama komentare. Vis dėlto, jei nebuvo padaryta akivaizdaus KET pažeidimo (tarkime, automobilis netrukdė eismui, nebuvo ženklų/ženklinimo pažeidimo), situacija, kaip tokiais atvejais ir yra įprasta, vertinama kaip civilinis ginčas.
Kilus konfliktui, reikia iš karto kviesti automobilių aikštelės ar garažo administratorių, apsaugą. Dažnai jie turi vidaus procedūras, kontaktus, kamerų vaizdo įrašus, gali rasti automobilio savininką. Jei pažeidimas akivaizdžiai blokuoja pravažiavimą ar kelia grėsmę - tada pranešti pagalbos telefonu 112.
tags: #delfi #stovejimo #aiksrele