Šioje byloje pateikiama Vilniaus apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių konfidencialios informacijos atskleidimo atvejį, išvada, kuri išryškina svarbius aspektus, susijusius su komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos samprata bei apsauga.
Bylos aplinkybės ir pirmosios instancijos teismo sprendimas
Byloje susiklostė gana standartinė ir praktikoje dažnai pasitaikanti situacija: darbuotojas, nutraukęs darbo sutartį, paskutinę darbo dieną persisiuntė į savo asmeninį elektroninį paštą penkis darbdavio dokumentus, kuriuos pats parengė. Vienas iš šių dokumentų buvo prezentacija su žyma „konfidencialu“, skirta vadovų mokymams.
Darbdavys, sustabdęs darbuotoją prie durų, pareikalavo sumokėti 3000 Eur baudą pagal konfidencialumo sutartį už komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskleidimą/persisiuntimą. Darbuotojas sutiko sumokėti baudą, todėl darbdavys atliko išskaitą iš darbo užmokesčio ir už likusią sumą atspausdino vekselį, kurį darbuotojas pasirašė.
Praėjus dviem mėnesiams po atleidimo, darbdavys pastebėjo, kad darbuotojas dar kartą parsisiuntė tuos pačius dokumentus į savo asmeninį elektroninį paštą, likus dviem mėnesiams iki darbo sutarties nutraukimo. Darbdavys išsiuntė darbuotojui reikalavimą sumokėti dar kartą 3000 Eur baudą už šį atvejį. Darbuotojas atsisakė sumokėti ir kreipėsi į teisininkus.
Pirmosios instancijos teismas palaikė darbdavį, nurodydamas, kad darbuotojas parsisiuntė konfidencialią informaciją ir todėl turi sumokėti abi baudas - 6000 Eur. Šiam teismui buvo svarbus tik parsisiuntimo faktas ir tai, kad visi dokumentai pagal darbdavio patvirtintą konfidencialios informacijos sąrašą buvo nurodyti kaip konfidencialūs. Pirmosios instancijos teismas palaikė darbdavio sprendimą, praktiškai nesant jokių įrodymų byloje, t. y. nesant byloje pačių dokumentų, kurių konfidencialumas turėjo būti nagrinėjamas (darbdavys pateikė tik nuasmenintus, be jokios konfidencialios informacijos, dokumentus).
Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir jo argumentacija
Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą. Teismas pripažino, kad abu kartus darbuotojo parsisiųsti dokumentai nėra konfidenciali informacija, nes neatitinka konfidencialios informacijos požymių - slaptumo ir vertingumo. Teismas išnagrinėjo kiekvieno byloje pateikto dokumento turinį ir konstatavo, kad darbdavys neįrodė parsisiųstų dokumentų konfidencialumo.
Dėl šios priežasties teismas taip pat panaikino vekselį. Darbuotojas bylą laimėjo, darbdavys jam grąžino darbo užmokesčio išskaitą ir atlygino bylinėjimosi išlaidas.
Išvados ir rekomendacijos dėl konfidencialios informacijos apsaugos
Ši byla parodo, kad ne viskas yra automatiškai konfidencialu, ką darbdavys deklaruoja kaip konfidencialu. Konfidenciali informacija turi būti ne tik įtraukta į darbdavio patvirtintą sąrašą, bet ir tokia, kurios konfidencialumas sukuria papildomą vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys.
Todėl svarbu, kad teisininkai atidžiau rengtų konfidencialumo sutartis ir konfidencialios informacijos sąrašus, konkrečiau įvardindami tik tai, kas iš tiesų įmonėse yra konfidencialu.
Komercinės paslaptys ir jų vertė
Komercinės paslaptys, bendrovės klientų sąrašai, veiklos planai ir panaši informacija XXI amžiuje yra ypač vertinga. Tokius duomenis atskleidus konkuruojančioms kompanijoms, iš informacijos gaunama nauda gali būti prarasta visam laikui.
Konfidencialumo susitarimai ir jų turinys
Siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją ir taip užtikrinti bendrovės konkurencinį pranašumą, rekomenduojama su darbuotojais sudaryti konfidencialumo susitarimus.
Konfidencialumo pareigos darbo teisės aktai detaliai nereglamentuoja, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad komercinės paslapties atskleidimas gali būti laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Civiliniame kodekse taip pat nėra išsamaus konfidencialios informacijos apibrėžimo.
Pasirašant konfidencialumo susitarimą su darbuotoju, reikia tiksliai apibrėžti informacijos pobūdį ir kriterijus, kuriais remiantis ji pripažįstama bendrovės komercine paslaptimi. Tam, kad informacija būtų pripažinta komercine paslaptimi, ji turi atitikti bendrovės nustatytus požymius, tačiau neprivalo būti išreikšta objektyvia forma. Tai gali būti bet kokia informacija, turinti komercinę naudą, susijusi su bendrovės gamybine, ūkine, prekybine veikla, mokslo ir technikos laimėjimais, finansų, valdymo ar organizavimo ypatumais, dėl kurios slaptumo išsaugojimo bendrovė imasi aktyvių veiksmų.
Bendrovėje gali būti sudarytas atskiras konfidencialios informacijos sąrašas, kuriame duomenys gali būti apibrėžti ne tik turinio atžvilgiu, bet ir pagal kitus kriterijus - informacijos laikmenos, informacijos paskirties, informacijos gavimo būdo ir pan.
Konfidencialumo susitarime turėtų būti įtvirtintas veiksmų, kurie gali pažeisti konfidencialumo pareigą, sąrašas. Konfidencialumo pareigos pažeidimu paprastai laikytini darbuotojo veiksmai, kuriais darbuotojas susipažįsta su bendrovės komercinėmis paslaptimis neturėdamas tam leidimo, žinodamas bendrovės komercines paslaptis, jas atskleidžia ar perleidžia kitiems bendrovės darbuotojams ar tretiesiems asmenims, žinodamas bendrovės komercines paslaptis, jas paviešina (atskleidžia neapibrėžtam subjektų ratui) ir dėl šių priežasčių informacija praranda komercinėms paslaptims keliamus požymius.
Atsakomybės už konfidencialumo pareigos pažeidimą formos
Drausminės atsakomybės taikymas
Už konfidencialumo pareigos pažeidimą darbuotojas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Toks darbo pareigų pažeidimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau netiesioginių įrodymų jų pakankamumo prasme turi būti pateikta tiek, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių darbo drausmės pažeidimo fakto buvimu. Įrodinėjant paslapties atskleidimo arba pranešimo detalias aplinkybes, neturi reikšmės tai, kad nenustatyta konfidencialumo pareigos pažeidimo padarymo tikslaus laiko, vietos, būdo ir pan.
Civilinės atsakomybės taikymas
Civilinio kodekso 1.116 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Taigi, tuo atveju, jei darbdavys dėl konfidencialios informacijos paviešinimo patirtų nuostolių (jais laikomi paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos), darbuotojui gali būti taikoma ir materialinė atsakomybė.
Konfidencialumo sutartyje derėtų įvardyti aiškią piniginę baudą, kuri bus laikoma minimaliais bendrovės nuostoliais susitarimo pažeidimo atveju ir kurią turės sumokėti darbuotojas, pažeidęs konfidencialumo pareigą. Nustatant baudos dydį, privalu nepažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Kriminalinės atsakomybės aspektai
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už komercinį šnipinėjimą (210 straipsnis) ar komercinės paslapties atskleidimą (211 straipsnis), jeigu darbuotojas tokiais savo veiksmais darbdaviui padaro didelę turtinę žalą (viršijančią 150 MGL).
34 paskaita: Komercinės paslaptys ir jų apsauga
tags: #bauda #uz #konfidencialios #informacijos #atskleidima