Pastaraisiais metais Europoje sparčiai plinta vadinamosios „žaliosios zonos“, kuriose ribojamas įleidžiamų automobilių taršumas. Šiuo metu visose Europos šalyse yra per 200 tokių zonų, kuriose ribojama automobilių skleidžiama tarša. Tokios zonos yra beveik visose žemyno šalyse, ir keliose iš jų automobilių eismas reglamentuojamas, naudojant specialias, taršos kategorijas žyminčias, vinječių sistemas. Šios žymėjimo sistemos skirtos apriboti transporto taršą tam tikrose jautriose zonose ir sumažinti eismo spūstis.
Skirtingos vinjetės žymi skirtingai aplinką teršiančius automobilius, o „žaliosiose zonose“ būna nurodyta, kokios kategorijos vinjetes turintys automobiliai gali į jas patekti. Vinjetės nėra rinkliava, todėl jos paprastai nėra brangios. Tačiau internete galima rasti puslapių, siūlančių įsigyti įvairių šalių vinjetes už kelis kartus didesnę kainą nei valstybiniuose puslapiuose.
Nors kiekvienoje šalyje „žaliųjų zonų“ reglamentavimas gali labai skirtis, Europos teisės aktai nurodo, kad negali būti diskriminuojami skirtingose ES šalyse registruoti automobiliai. Važinėjant po Europos miestus, labai svarbu atkreipti dėmesį į specialias zonas žyminčius ženklus, kurie paprastai būna suformuoti Lietuvos KET ženklo Nr. 302 („eismas draudžiamas“) pagrindu. Europos Sąjunga domisi šiomis sistemomis, siekdama sukurti unifikuotą sistemą, rinkdama informaciją apie gerąją praktiką ir dalydamasi ja su visų vinječių sistemų administratoriais.
Danijos „žaliosios zonos“ ir „EcoSticker“ lipdukas
Danija prie šios tendencijos prisijungė nuo 2011 metų, įvesdama savo vinječių sistemą. „EcoSticker“ vadinamas lipdukas yra privalomas į „žaliąsias zonas“ važiuojantiems sunkesniems nei 3,5 tonos automobiliams. Žalia vinjetė išduodama transporto priemonėms, atitinkančioms ne žemesnį nei EURO 4 standartą.
Jeigu senesnis dyzelinis sunkvežimis, sveriantis daugiau kaip 3,5 tonos, neturi įrengto dalelių filtro arba neatitinka bent Euro VI klasės, jam gali būti taikomi apribojimai. Jeigu į „žaliąją zoną“ įvažiavusi transporto priemonė neatitinka taršos reikalavimų, jos vairuotojas arba savininkas gali būti nubaustas iki 20 000 Danijos kronų (apie 2 700 eurų) siekiančia bauda. Vis dėlto, Danijoje tam tikrais atvejais suteikiama galimybė gauti leidimą į „žaliąją zoną“ įvažiuoti ir su taršos normatyvų neatitinkančiu automobiliu.
Naujoji kelių rinkliavos sistema „KmToll“ vilkikams Danijoje
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Danijoje įvesta nauja kelių rinkliavos sistema „KmToll“, taikoma keliems pagrindiniams šalies keliams, kurių bendras ilgis viršija 10 900 km. Ši sistema privaloma visiems sunkvežimiams, sveriantiems daugiau kaip 12 tonų.
Mokėjimo būdai ir kriterijai
Vilkikų vairuotojai privalo turėti nuotolinio mokėjimo prietaisą (OBU) arba įsigyti elektroninį bilietą. Elektroninį „KmToll“ bilietą norimam laikotarpiui (dienai, mėnesiui ir t. t.) galima įsigyti banko kortele. Kainos nustatymui taikomi keturi kriterijai:
- Transporto priemonės svorio kategorija;
- Išmetamo CO2 kiekio klasė;
- Nuvažiuotų kilometrų skaičius;
- Maršrutai (kertamos aplinkos zonos).
OBU prietaisai, tokie kaip „PASSango Europa“, „EuroPilot“ ar partnerio „OresundPay“ OBU, yra palydoviniai aparatai, leidžiantys automatiškai rinkti rinkliavas ir mokesčius. Jie skaičiuoja nuvažiuotus kilometrus ir fiksuoja sunkvežimių nuvažiuotus maršrutus, taip pat suteikia prieigą prie įvairių susijusių paslaugų, tokių kaip geografinės vietos nustatymas ar prieiga prie saugomų automobilių stovėjimo aikštelių. „OresundPay“ OBU prietaisas veikia visame Danijos rinkliavų sistemos tinkle.
„KmToll“ aprėptis ir sankcijos
Kelių rinkliavų aprėptis OBU prietaisuose gali apimti įvairias šalis ir infrastruktūros objektus, pavyzdžiui: Vokietiją, Austriją, Belgiją, Bulgariją, Ispaniją, Prancūziją, Vengriją, Italiją, Lenkiją, Portugaliją, Liefkenshoek tunelį (Belgija), Didžiojo Belto („Storebælt“) tiltą (Danija), Eresundo („Øresund“) tiltą-tunelį (Danija/Švedija), Šveicariją, Lichtenšteiną, Norvegiją.
Eresundo tiltas, jungiantis Daniją ir Švediją, yra ilgiausias toks tiltas Europoje. Jo statyba prasidėjo 1995 m. ir baigėsi 1999 m., o iškilmingas atidarymas įvyko 2000 m. liepos 1 d.
Tiek Danijos, tiek užsienio sunkvežimių valstybiniai numeriai yra automatiškai nuskaitomi. Sunkvežimiams iš užsienio gali būti uždrausta kirsti Didžiojo Belto tiltą, jei sunkvežimis siejamas su nuosprendžiu dėl kelių rinkliavos taisyklių pažeidimo ir nesumokėta bauda, susijusia su „KmToll“. Ši sąlyga taikoma tik tada, kai ir skolininkas, ir sunkvežimis yra registruoti užsienyje. Tokiais atvejais sunkvežimiai gali arba apsisukti, arba sumokėti nesumokėtą baudą ir tuomet važiuoti per Didžiojo Belto tiltą.
Norint užsisakyti „OresundPay“ nuotolinio mokėjimo prietaisą, reikia susisiekti su atitinkamu aptarnavimo skyriumi, kur bus greitai užregistruotos transporto priemonės ir OBU įranga išsiųsta paštu.
„Žaliosios zonos“ tendencijos kitose Europos šalyse
Kaip ir galima tikėtis, ateityje „žaliosios zonos“ Europoje tik plis. Vinječių sistemos naudojamos tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ir Austrija, o artimiausiu metu transporto taršą žyminčias vinjetes ketina įsivesti Čekija ir Ispanija. Čekų „žaliosios zonos“ turėtų būti paskelbtos miestuose, kaip tai jau padaryta Prahoje, ir tikimasi, kad jose galės važinėti geltona vinjete pažymėti ne žemesnės nei EURO 3 kategorijos automobiliai.
Vokietija
Didžiausioje Europos valstybėje - Vokietijoje - „žaliosios zonos“ galioja nuo 2007 metų pavasario ir palaipsniui paskelbtos daugiau nei 50-yje miestų ir priemiesčių. Į jas leidžiama įvažiuoti tik turint žalios spalvos vinjetę (Umweltplakette), išduodamą transporto priemonėms, atitinkančioms Euro 4 ir aukštesnius standartus. Geltonos (Euro 3) ir raudonos (Euro 2) spalvos lipdukai neleidžia įvažiuoti į „žaliąsias zonas“. Nuo 2015 metų Vokietijoje įsigaliojo ir E-vinjetė, skirta elektra varomoms transporto priemonėms bei tam tikriems įkraunamiems hibridams.
Austrija
Austrijoje vinječių, vadinamų „Abgas Pickerl“, sistema naudojama nuo 2012 metų, o nuo 2015 metų už jos nepaisymą įvestos griežtos sankcijos. Šios zonos gali būti ne tik miestų centruose, bet ir ištisuose regionuose. Vinjetės išduodamos visiems automobiliams, pradedant nuo EURO 1 taršos standarto, ir yra šešių skirtingų spalvų, priskiriamų skirtingiems taršos standartams. Daugumoje Austrijos „žaliųjų zonų“ reikalaujama bent EURO 2 standarto atitikimo.
Baudos už važiavimą be vinjetės Austrijoje gali siekti iki 2 180 eurų, o nustačius manipuliaciją vinjetėmis arba techninių automobilio duomenų klastojimą, bauda gali šoktelėti net iki 7 270 eurų. Vinjetes, kainuojančias apie 2,50 euro, galima įsigyti remonto dirbtuvėse, Austrijos automobilininkų klubo ÖAMTC biuruose arba užsisakyti internetu.
tags: #danijoje #zalios #zonos #lipdukai #vilkikams