Naudoto automobilio pirkimas yra įdomus, tačiau keblus procesas, kurio metu vairuotojai paprastai ieško geriausio kompromiso. Automobilio rida dažnai atspindi jo bendrą būklę, tačiau į tai neretai pamirštama arba žiūrima pro pirštus. Kiekviena transporto priemonė turi odometrą, kuris rodo automobilio ridą. Kilometražas atspindi kiekvieno automobilio nusidėvėjimo lygį, o nuo jo gali priklausyti pirkėjus dominančio naudoto automobilio eksploatacijos išlaidos, kurios gali būti nenuspėjamos. Automobilis iš gero pirkinio finansine katastrofa gali pavirsti vos per kelias sekundes, pavyzdžiui, automobilis, kurio rida buvo atsukta 100 tūkst. kilometrų ar daugiau, gali būti nenuspėjamas ir labai brangus išlaikyti.
Kas yra „normali“ automobilio rida Lietuvoje?
Perkant naudotą automobilį Lietuvoje, vienas pirmųjų klausimų - kokia rida laikoma „normalia“. Energetikos ministerijos duomenimis, lengvieji automobiliai Lietuvoje vidutiniškai per metus nuvažiuoja apie 9 000 km. Tuo tarpu „CarVertical“ skaičiai rodo, kad importuoti naudoti automobiliai turi gerokai didesnę - apie 17 980 km per metus - ridą.
Vidutinė rida pagal amžių
Nors tai tik vidurkiai, galima išskirti apytiksles ridos normas pagal automobilio amžių:
- 1-3 metų amžiaus: iki 20 000-30 000 km.
- 4-6 metų amžiaus: apie 40 000-60 000 km.
- 7-10 metų amžiaus: apie 70 000-100 000 km.
- Daugiau nei 10 metų: dažnai turės 100 000-150 000 km ir daugiau.
Ekspertai dažnai nurodo, kad optimaliausia rinktis 4-6 metų amžiaus automobilį su 40 000-80 000 km rida.
Ridos įtaka automobilio vertei ir techninei būklei
Lietuvos naudotų automobilių rinkoje rida vis dar laikoma pagrindiniu rodikliu sprendžiant apie transporto priemonės būklę. Dauguma pirkėjų į ridos skaičių žiūri kaip į svarbiausią kriterijų, tačiau šis skaičius gali būti klaidinantis. Rida yra svarbi, bet tik viena iš daugelio dedamųjų. Ne mažiau reikšminga automobilio priežiūros istorija, eksploatavimo sąlygos ir faktinė techninė būklė. Svarbu, ar laiku keisti tepalai, stabdžių detalės, paskirstymo diržas.
Kaip pastebi vienas Vilniaus automobilių meistras, „Geriau 150 tūkst. km su pilna serviso istorija nei 60 tūkst. [km su nežinoma istorija].“ Automobilis su 250 000 km, bet puikiai prižiūrėtas, gali būti geresnis pasirinkimas nei mažos ridos automobilis, apie kurio istoriją mažai žinoma. Kur ir kaip automobilis buvo eksploatuojamas - itin svarbu. Toks pats modelis gali būti labai skirtingos būklės, priklausomai nuo to, ar jis važinėjo užmiesčio keliais, ar Vilniaus spūstyse.
Lietuvoje dažniausiai siūlomi naudoti automobiliai su rida tarp 180 000 ir 220 000 km, nors šie skaičiai pateikiami pagal Ukrainos rinkos stebėjimus.
Ridos klastojimo problema ir jos mastas
Ridos klastojimas yra gerai žinoma problema visose automobilių rinkose, kuri kasmet išpučia šimtų tūkstančių naudotų automobilių kainas. Labiausiai nuo to nukenčia patiklūs naudotų automobilių pirkėjai, sumokėdami ženkliai didesnę sumą už transporto priemonę nei ši iš tiesų yra verta. Ridos klastojimas - sąlyginai pigi priemonė dirbtinai padidinti automobilio vertę. Perpardavėjams vos už kelių šimtų eurų paslaugą tai leidžia stipriai išpūsti kainą.
Klastojimo priežastys ir padariniai
Kaip akcentuoja „Transekstos“ atstovas Renaldas Gabartas, dažniausiai ridos klastojimas įvyksta įvežant transporto priemonę iš vienos šalies į kitą. Kadangi ES šalys kol kas nesidalija duomenimis apie ankstesnius ridos įrašus, kurie buvo užfiksuoti autoservisuose, techninio aptarnavimo ar techninės apžiūros stotyse, nesąžiningiems pardavėjams labai paprasta nuslėpti suktybę: jie odometro rodmenis pakeičia į „patrauklius“ ir atvažiavę į Lietuvos TA įmones tuos duomenis legalizuoja.
Pirkdami transporto priemonę su pakoreguotais odometro rodmenimis, vairuotojai ne tik permoka už automobilį, bet vėliau gali išleisti nemažai pinigų remontui. „CarVertical“ duomenimis, pirkėjai Lietuvoje vidutiniškai permoka 22,4 proc. už automobilį su pakoreguotu odometru, o tai yra daugiau nei penktadalis automobilio vertės. Pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų vertės automobilis su suklastota rida gali būti vertas tik 8 tūkst. eurų, vadinasi, pirkėjas permoka daugiau nei 2 tūkst. eurų. Kuo perkamo automobilio kaina didesnė, tuo didesni bus pirkėjo nuostoliai.
„Ne paslaptis, kad pirkėjai teikia pirmenybę automobiliams su mažesne rida. Deja, neretai jie tampa sukčių aukomis. Kai automobilio rida sumažinama, sukuriama iliuzija, jog jo būklė geresnė nei yra iš tiesų. Klastojama tiek ekonominės klasės, tiek ir aukštesnės klasės automobilių rida“, - aiškina „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.
Automobiliai, kurių rida klastojama dažniausiai
Automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ atliko tyrimą, išanalizavusi daugiau nei pusę milijono ataskaitų (nuo 2019-ųjų spalio iki 2020-ųjų spalio mėn.), siekiant išsiaiškinti, kokiems automobiliams yra dažniausiai atsukamos ridos. Rezultatai atskleidė, kad dažniausiai klastojamos vokiškų automobilių ridos, ypač prabangių modelių.
- Remiantis tyrimo duomenimis, nesąžiningi pardavėjai koreguoja prabangių 7 serijos BMW ir „X5“ modelių ridą. Populiariausi 6 modeliai, kurių rida klastojama, priklauso BMW markei.
- Dažniau klastojami senesnių automobilių odometrų rodmenys. Populiariausių „BMW“ markės modelių rida yra klastojama, kai automobilių amžius pasiekia 10 iki 15 metų.
- Ekonominės klasės automobilių odometrai suklastojami būdami pastebimai jaunesni nei prabangūs modeliai.
- Dyzelinės transporto priemonės yra sukurtos daugiau laiko kelyje praleidžiantiems vairuotojams ir per savo eksploatacijos laikotarpį įveikia didesnį atstumą. Dėl to dyzelinių automobilių rida yra dažniau klastojama.
- Modelių, tokių kaip „Audi A6”, „Volkswagen Touareg” ir E klasės „Mercedes-Benz”, ridos klastojamos dažniausiai tik dyzelinėms jų versijoms. Benzininės versijos su nelegaliai atliktomis ridos korekcijomis sudaro vos kelis procentus iš visų šių modelių istorijos ataskaitų.
Automobilių istorijos patikrų platformos tyrimo duomenys atspindi specifinį automobilių pirkėjų pasirinkimą Centrinėje ir Rytų Europoje, kurie paprastai vengia transporto priemonių su didelėmis ridomis, nes tokių transporto priemonių išlaikymas būna ekonomiškai per brangus. Iš Vakarų Europos šalių importuotų transporto priemonių, nuvažiavusių daugiau kaip 400 tūkst. kilometrų, vertė dažniausiai būna nedidelė iki Rytų Europos rinkų.
Ekonominiai nuostoliai dėl ridos klastojimo
Ridos klastojimas kainuoja ne tik jų pirkėjams, bet ir atneša didelių nuostolių visai ekonomikai. 2018 m. Europos Parlamento išleistoje ataskaitoje skelbiama, jog ridos klastojimo sukelti nuostoliai ES gali siekti nuo 1,31 mlrd. iki 8,77 mlrd. Eur per metus. „carVertical“ tyrimas atskleidė, kad nuostoliai, kuriuos Lietuvos ekonomika patiria dėl ridos klastojimo, siekia 46,2 mln. eurų per metus.
Tyrimas atskleidė, kad ridos klastojimas Rytų Europoje turi mažiau įtakos naudotų automobilių kainoms nei Vakarų Europos valstybėse. Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos vairuotojams ridos klastojimas atneša didžiausius nuostolius iš visų tyrime dalyvavusių šalių. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė kasmet dėl šios problemos praranda apie 1,4 mlrd. eurų, Prancūzija - 1,14 mlrd. eurų, o Vokietija - 1,1 mlrd. eurų. Ukrainos, Serbijos ir Rumunijos automobilių pirkėjams ridos klastojimo įtaka mažesnė.
Ridos klastojimo atvejai dažniausiai fiksuojami Centrinėje ir Rytų Europoje. Vakarų šalys nuo šios automobilių rinką sukausčiusios problemos kenčia mažiau. Kas dešimtas naudotas automobilis Latvijoje bei Rumunijoje, remiantis „carVertical” tyrimu, gali būti su suklastotais odometro rodmenimis.
Teisinis reguliavimas ir atsakomybė
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) ir kitos institucijos aktyviai kovoja su ridos klastojimo problema, įvesdamos griežtesnį teisinį reguliavimą.
Nauja tvarka dėl ridos sumažėjimo
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) perspėja, jog nuo liepos 7 dienos ridos sumažėjimas bus laikomas dideliu trūkumu, nesuteikiančiu teisės dalyvauti viešajame eisme. Iš esmės, viskas pasikeis kitų metų liepą - tuomet nustačius, kad automobilio rida atsukta, jau nebebus galima dalyvauti eisme.
Mažiau kilometrų nei anksčiau automobilio odometras gali rodyti tik dviem atvejais:
- Kai odometras keistas dėl gedimo.
- Kai pasiekta maksimali odometro rodytina riba (pvz., odometras „persisuko“ ir vėl pradėjo skaičiuoti nuo nulio).
Šių metų pradžioje LTSA pranešė, jog atėjo galas ridų klastotojams. Nors teisės aktuose tai pripažįstama ne tik neleistinu veiksmu, bet ir nusikaltimu, kuris užtraukia Baudžiamajame kodekse numatytą atsakomybę, tačiau juose buvo spragų. Senojoje versijoje trūko tikslumo ir paaiškinimų, kokiais atvejais ridos sumažėjimas nėra laikytinas dideliu trūkumu, kaip įrodyti, kad rida nėra atsukta iš piktavališkų paskatų ir kaip visiems vienodai suprasti neigiamą ridą. Tą kartą numatyta, kad yra įvedamas naujas punktas, nurodantis, kada odometro duomenys gali būti mažesni nei praėjusią techninę apžiūrą.
Dabar techninės apžiūros metu odometro duomenys yra įrašomi į patikros kortelę, tačiau sumažėjusi rida nėra vertinama kaip trūkumas, dėl kurio automobilis negalėtų dalyvauti eisme. Didelis trūkumas užfiksuojamas tuomet, kai odometras neveikia, pavyzdžiui, skaitmeniniame prietaisų skydelyje nedega bent vienas ar keli skaitmenys arba yra akivaizdžių klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymių, kaip teigia Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
Pasak LTSA atstovo Simono Mažionio, techninės apžiūros stotis yra ta vieta, kurioje vairuotojai dažniausiai sužino, jog jų automobilio rida galbūt yra suklastota. „Labai dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną - rida atsukta. Tačiau dažnas vairuotojas nuleidžia rankas ir negina savo kaip vartotojo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, - teigia S. Mažionis.
Pereinamasis laikotarpis ir išimtys
Pastaruosius dvejus metus, nuo 2023 m. liepos 7 d., techninės apžiūros metu užfiksuojamas nepagrįstas ridos sumažėjimas lyginant su praėjusia technine apžiūra buvo laikomas nedideliu trūkumu. Praėjus pereinamajam dvejų metų laikotarpiui ir nepagrindus ridos sumažėjimo aplinkybių, tai jau bus traktuojama kaip didelis trūkumas ir eisme toks automobilis nebegalės dalyvauti.
Artėjant pokyčio įsigaliojimui, LTSA praneša, kad automobiliai, kuriems techninės apžiūros metu bus užfiksuota sumažėjusi rida, dar du metus eisme dalyvauti galės, nes tai nebus vertinama dideliu trūkumu. Nuo 2025 m. liepos 7 d. tokie automobiliai teigiamų techninės apžiūros išvadų negaus ir neturėdami „žalio lapo“ negalės dalyvauti eisme. Toks sprendimas buvo priimtas po ilgų diskusijų su socialiniais partneriais, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir problemos mastą, taip pat realias gyvenimiškas situacijas.
LTSA atstovas teigia, kad dviejų metų pereinamasis laikotarpis bus skirtas šios problemos sprendimui ir jos priežasčių gilinimui. Per šį laikotarpį bus siekiama detaliau įvertinti ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje, gilinsimasi į šių atvejų priežastis. Taip pat bus skatinami vairuotojai domėtis planuojamo pirkti automobilio rida bei istorija.
Šis ribų karpymo stabdymas veiks tik Lietuvoje jau registruotiems ir naudotiems automobiliams. Jeigu automobilį šalyje registruosite pirmą kartą, nebus aišku, ar įsigyto automobilio rida yra reali, nes Europos Sąjungoje nėra keičiamasi ridos duomenimis.
Baudžiamoji atsakomybė už ridos klastojimą
Šiuo metu už transporto priemonės ridos suklastojimą numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaip numatoma Baudžiamajame kodekse, tas, kas suklastojo transporto priemonės ridą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Techninių apžiūrų (TA) centrų asociacijos „Transeksta“ duomenimis, per pastaruosius metus sumažėjo techninės apžiūros stotyse fiksuojamų sumažėjusios ridos atvejų: 2022 m. jų buvo 6700, 2023 m. - 3650, 2024 m. - 2480, per pirmąjį 2025 m. pusmetį - 749. Vis dėlto, per praėjusius metus buvo užfiksuoti 6697 ridos neatitikimo atvejai, iš jų daugiau nei 3 tūkst. automobilių rida buvo atsukta daugiau nei 50 tūkst. km. Nepaisant to, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius policija pradėjo tik vieną ikiteisminį tyrimą dėl transporto priemonės ridos klastojimo, o per visus praėjusius metus - vos 8 ridos klastojimo atvejai.
Kaip atpažinti ir išvengti suklastotos ridos
Automobilių duomenų bendrovės „Carvertical“ atstovas Matas Buzelis komentuoja, kad Lietuvoje maždaug 8,3 proc. visų naudotų automobilių turi suklastotą ridą. Tačiau Lietuvoje įvyksta tik 2 proc. ridos klastojimo atvejų, o didžioji dalis klastojimo vyksta įvežant automobilius. Pavyzdžiui, iš visų į Lietuvą iš Vokietijos įvežtų automobilių apie 10 proc. turi suklastotą ridą.
Patarimai pirkėjams
Prieš pradėdami sandorį, naudotų automobilių pirkėjai turėtų patikrinti jų ridą. Kad automobilio rida buvo pakeista, išduoda keli dalykai. Visų pirma - kad pats automobilis nusidėvėjęs, tačiau tai ne visada yra pagrindinis faktorius. Matas Buzelis atkreipia dėmesį, kad „jeigu automobilis parduodamas su maža rida už labai gerą, mažesnę nei rinkos, kainą, reikėtų kritiškai klausti, kodėl“.
„Transeksta“ svetainėje galima nemokamai pasitikrinti automobilio techninės apžiūros istoriją. Tam prireiks automobilio valstybinio ir registracijos liudijimo numerių, tad prieš perkant automobilį verta pasidomėti šia informacija.
Ką daryti sužinojus apie suklastotą ridą?
„Neturime Lietuvoje tokių gerų precedentų, kad būtų išaiškinti asmenys, kurie atliko ridos suklastojimą. Nematau, kad šita problema būtų sprendžiama“, - sakė „CarVertical“ atstovas Matas Buzelis.
Transporto saugos administracija sako, kad vairuotojas turi atkreipti dėmesį į pirkimo ir pardavimo sutartį, kurioje privaloma nurodyti ridą. Atsitikus tokiam atvejui, pirkėjas, kaip ir dėl kitų automobilio trūkumų, gali kreiptis į pardavėją su reikalavimu pakeisti ar atšaukti sandorį, teigė Transporto saugos administracijos Transporto veiklos skyriaus vedėjas Virginijus Čiškauskas.
Naudotų automobilių portalo „Autoplius“ atstovas Gintenis Dauparas teigia, kad situacija yra įdomi - žmonės patys nežinodami gali prarasti savo automobilį. „Įstatymas idėjiškai geras, tik jį reikia išdirbti iki galo. Kartais nusipirkę automobilius žmonės kreipiasi, bet mums, kaip portalui, rankos yra surištos, mes siūlome kreiptis į teisininkus. O kaip to išvengti? Be abejonės - tikrintis“, - tikino G. Dauparas.
Pareigūnai siūlo du problemos sprendimo būdus, kurie padės naujam automobilio savininkui nelikti apgautam:
- Pirmiausia, sužinojus, kad nupirkto automobilio rida yra galimai atsukta, pareigūnai pataria kreiptis į automobilio pardavėją dėl automobilio grąžinimo ar kompensacijos.
- Kitas būdas - pardavėjui nesutikus geranoriškai bendradarbiauti, reikia kreiptis į policiją ir tuomet pradedamas tyrimas dėl galimo odometro rodmenų klastojimo. Pareigūnų atstovai informuoja, kad kreipiantis į atsakingas institucijas reikės nurodyti šaltinį, kuris nustatė, kad odometras galimai yra atsuktas ir automobilis turi neigiamą ridą.
Automobiliai rekordininkai: milijoninė rida - įmanoma?
Nepaisant visuotinės ridos klastojimo problemos, yra ir pavyzdžių, įrodančių, kad automobilis gali nuvažiuoti milijonus kilometrų, jei juo yra tinkamai rūpinamasi.
„Volvo P1800“ istorija
Buvęs Long Islando (Niujorkas, JAV) mokytojas automobilį rekordininką, sportinį modelį „Volvo P1800“, įsigijo dar 1966 m. už 4 150 JAV dolerių. „Volvo P1800“ buvo gaminamas 1961-1973 metais. Didžiąją dalį kilometrų automobilio savininkas „prisuko“ per pastaruosius 10 metų, po to, kai išėjo į pensiją ir tapo našliu. Dar ir dabar penktą dešimtį skaičiuojantis „Volvo“ yra geros techninės būklės, su ta pačia gamykloje įtaisyta mechanine pavarų dėže ir varikliu. Salone nerasi nei oro kondicionieriaus, nei vairo stiprintuvo, nei stabdžių antiblokavimo sistemos, nei automatinių langų kėliklių.
Pirmasis nuvažiuotų mylių milijonas buvo pasiektas 1987-ųjų pabaigoje. Pirmasis įrašas į Gineso rekordų knygą už daugiausią nekrovininio automobilio ridą užfiksuotas 1998 m. (1,69 milijono mylių). 2007 m. automobilis jau buvo „perkopęs“ 2,6 mln. mylių ribą. Tuomet „Volvo“ savininkas I. Gordonas prakalbo apie tikslą per ateinančius 5 metus pasiekti 3 mln. mylių rekordą. „2012 metų liepos 15-ąją švęsiu 72-ąjį gimtadienį“, - tuomet sakė I. Gordonas. - „Tai būtų nuostabi diena „sumušti“ 3 milijonus ir visiems laikams išjungti automobilio variklį. Toks palikimas - fantastiškas testamentas šio „Volvo“ kūrėjui, tikram genijui. Manau, kad 3 milijonų mylių vienu automobiliu daugiau niekas neįveiks.“ Savininkas prasitarė, kad parduotų savąjį „žirgą“ ne taip jau pigiai - po 1 JAV dolerį už kiekvieną įveiktą mylią. Taigi - 3 mln. JAV dolerių.
tags: #d5 #maksimali #rida #milijonas